Naujausios
Ramūnas Karbauskis: „Mūsų laisvės garantas – kultūra“
Balandį kukliai paminėjome Pasaulio kultūros dieną. Kultūra yra viena iš plačiausių sąvokų savo prasmėmis. Vikipedijoje nurodomas toks kultūros apibrėžimas: „Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere (apgyvendinti, lavinti, gerbti). Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.“
Akivaizdu, kad mes šiandien nesugebėtume bendrauti, kurti, svajoti, jei mūsų gyvenime nebūtų kultūros. Deja, žmonija vis sunkiau suvokia, kad įsigali vadinamoji pseudo kultūra, orientuota ne į žmogaus tobulėjimą, bet į jo instinktų tenkinimą. Viskas matuojama ekonominės naudos, didėjančio gamybos ir vartojimo matais. Ar mes tikrai norime, kad Lietuvoje tebūtų dar viena individualistinė vartotojų kultūros visuomenė?
Esu tikras, kad Lietuva vis dar ieško savo kelio globaliame pasaulyje. Apsidairius aiškėja, kad kultūra yra ta sritis, kurioje mes galime būti lyderiai regione, Europoje, pasaulyje. Liūdina, kad per 25 Lietuvos nepriklausomybės metus mes nesugebėjome sukurti valstybinės kultūros politikos. Jei mes nesuprasime, kad kultūra yra daug svarbesnė valstybės saugumo dalis, nei kariuomenė – tol gyvensime baimių ir nusivylimų atmosferoje.
Visiems užsieniečiams su pasididžiavimu pasakoju apie dainuojančią „revoliuciją“ Lietuvoje, kuri sugriovė Tarybų Sąjungos imperiją. Nesuprantu, kodėl dabar tautos patriotizmą suvedame tik į pasirengimą priešintis su ginklu rankose. Grėsmės Lietuvos saugumui yra ir nenoriu su tuo ginčytis, tik šimtąjį kartą pakartosiu, kad mūsų valstybės stiprybė glūdi piliečių vienybėje, patriotiškume bei gebėjime adekvačiai vertinti pasaulio iššūkius. Jei norime, kad Lietuva būtų laimingų žmonių šalis, turime pažvelgti nors dešimt metų į priekį, gražinti etnokultūrą į vaikų darželius ir mokyklas, atgaivinti kultūrinį gyvenimą visoje šalyje, rūpintis gamta ir mūsų aplinka daug ambicingiau nei tai darėme iki šiol. Būtent dabar kaip niekad Lietuvos žmonės turi jausti, kad valstybė investuoja į mūsų šeimų gerovę, į mūsų ateitį, į vaikų švietimą ir sveiką gyvenseną, į kultūrą.
Tik taip galime išlipti iš alkoholizmo, narkotikų liūno, sumažinti savižudybių skaičių, sustabdyti emigraciją, susigrąžinti tuos, kurie šiandien laimės ieško svetur...
Lenkiuosi dirbantiems švietimo ir kultūros srityje, kūrėjams, kurie mums dovanoja gyvenimo džiaugsmą. Linkiu daug, daug kantrybės ir sveikatos. Jūs reikalingi mums visiems, net jei mes to nesugebame tinkamai išreikšti. Tuo metu valstybės politika kultūros srityje turi pasikeisti ir aš pats sutelksiu visas savo jėgas pasiekti pokyčių. Tegyvuoja kultūra!
Užs. Nr. 267190