
Naujausios
Realybės grimasos: išgražintos aplinkos nebėra kam prižiūrėti?..
Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo rajono Tarybos papildomų 14 etatų, kurie būtų įkurti seniūnijose. Priežastis: didėja tvarkomų viešųjų teritorijų, kurias įrengia ir pačios seniūnijos, ir kaimų bendruomenės, kitos nevyriausybinės organizacijos, plotai, o tvarkančiųjų nebėra. Iš Darbo biržos ateina tie, kuriems reikia „bizūno“ šalia, o anksčiau pievas šienavę gyventojai nebelaiko gyvulių, tad ir žolės jiems nebereikia. Pakruojo rajone dar išsiverčiama su bedarbiais, atidirbančiais už baudas asmenimis.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Prašo 14 etatų
Rugpjūtį vyksiančiam rajono Tarybos posėdžiui Savivaldybės administracija teikia sprendimo projektą, pagal kurį prašoma valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybių skaičių padidinti iki 208. Dabar Administracijoje yra 194 etatai.
Kasmet prižiūrimų teritorijų plotai didėja. Seniūnijos ir kaimų bendruomenės pagal projektus įrengia viešąsias erdves, poilsio zonas. Šių teritorijų priežiūra yra seniūnijų prievolė, kurią dabar dažnai atlieka bedarbiai, siųsti iš Darbo biržos, tačiau labai trūksta kvalifikuotų ir atsakingai dirbančių žmonių.
14 darbininkų etatų seniūnijose rajono Savivaldybės biudžetui per metus papildomai kainuotų 83 618 eurų (atlyginimams ir „Sodros“ mokesčiams), mokant minimalią mėnesinę algą.
Vien Joniškiui reikia dar 10 darbininkų
Seniūnai liudija, kad padėtis išties tragiška ir net tie 14 etatų vargu ar išgelbės padėtį, kaip norėtųsi.
„Vien Joniškio miesto erdvėms šienauti dirbant su trimeriais reiktų dešimties žmonių. O šiuo metu seniūnijoje turime tik 5,5 etato nuolatinių darbininkų, kurių krūvis – neįmanomas. Pavyzdžiui, viena moteris už pusę etato (0,5 minimalios algos – aut. past.) prižiūri visas Joniškio miesto naująsias kapines ir liuteronų kapines. Galite įsivaizduoti, kokie tai plotai!“ – „Šiaulių kraštui“ aiškino Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė, tvirtinanti, kad vien jos seniūnijai iš tų 14 siūlomų administracijos papildomų etatų reiktų 10.
Rajono teritorijoje išties kasmet didėja tvarkomų teritorijų plotai arba keičiasi gėlynų struktūra, o kartu – ir priežiūra.
Po truputį tvarkomi kaimai. Šiemet Jakiškiuose Joniškio seniūnija veža juodžemį ir lygina pelkėtą, nuolat vandens užlietą pievos teritoriją, kurioje bandys sukurti gražią aplinką.
Kalnelio kaimo parke prieš 8–9 metus pakakdavo traktoriumi nupjauti žolę. Bendruomenei pagal projektą įrengus takelius, pakylą renginiams, pasodinus papildomai medelių, su tokia galinga technika nebeįmanoma brautis, reikia daugiau žmogaus rankų, plušančių su žoliapjove arba trimeriu.
Gyventojai tapo labai reiklūs, kur nors pamatę sužėlusią žolę, išsyk skambina į seniūniją.
Trečdalis suserga, geria arba laužo techniką
Tačiau Joniškio seniūnė atskleidžia ir kitą problemos pusę – ne tik tvarkomų plotų daug, bet kasmet mažėja galinčių juose dirbti, nes iš Darbo biržos ateina vis labiau „pavargę“, sirguliuojantys arba nemokantys elgtis su technika.
„Maždaug trečdalio skiriamų darbininkų netenku, nes jie arba pasiima biuletenį, arba už pravaikštas atleidžiami, vienas kitas susiranda nuolatinį darbą. Kai pradedamos mokėti algos, tris dienas dalis darbininkų „iškritę“. Kai kurie nesugeba elgtis su žoliapjove ar trimeriu, o nenorėdami dirbti juos sugadina, todėl vis daugiau reikia lėšų darbo technikai tvarkyti“, – situacijos absurdiškumą iliustruoja seniūnė.
Darbininkų gerokai sumažėjo
Seniūnė įsitikinusi, kad problemą įmanoma išspręsti tik turint nuolatinius darbininkus. Kitu atveju, geriau atiduoti miestą tvarkyti tuo galinčioms užsiimti firmoms, pavyzdžiui, komunaliniam ūkiui.
Joniškyje tokia tvarka veikė iki krizės. Užėjus kriziniam laikotarpiui ir pradėjus taupyti lėšas, seniūnai vargsta, bėgiodami ir „ganydami“ dirbančius iš viešųjų darbų arba siųstus Darbo biržos. Vienas kitas iš jų dirba sąžiningai, bet tokių yra mažai.
Janina Augustinaitienė vardija iškalbingus skaičius: 2011 metais nuo balandžio 1 iki lapkričio 30 dienos ji turėjo 189 seniūnijos teritorijoje dirbusius asmenis, 2012 metais – 169, 2013 metais – 164, 2014 metais – 127, 2015 metais – vos 90. Šiemet numatyti 95 žmonės.
Gal pirkti žąsų ar avių?..
Kriukų seniūnė Audronė Impolienė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad tvarkomos teritorijos padidėjo ne tik dėl įrengtų naujų poilsio aikštelių, bet dėl to, kad kaimuose žmonės nebelaiko gyvulių. Anksčiau gyventojai tiesiog pešdavosi tarpusavyje dėl pievų, pagriovių, nes reikėjo šieno, dabar visi tie plotai liko seniūnijai prižiūrėti.
„Lietus nuolat pliaupia, nebespėjame šienauti. Prie nebeveikiančių kapinių šią vasarą dar net nepriėjome, – „Šiaulių kraštui“ aiškino seniūnė. – Mes prašome seniūnijai dviejų darbininkų. Jeigu Taryba neskirs, juokaujame, kad gal reiktų Savivaldybei nupirkti žąsų arba avių pievoms šienauti.“
Dirba ir atsiųstieji už baudas
Pakruojo seniūnas Saulius Margis „Šiaulių kraštui“ sakė, kad jų rajone dar sukamasi su tais pačiais Darbo biržos darbininkais, atidirbančiais už pašalpas. Taip pat sulaukiama ir siųstų už baudas iš policijos.
„Pasitaiko tarp jų visai neblogų darbininkų, bet iš tiesų būna daug nekompetentingų, nesugebančių. Tačiau samdyti per konkursus firmas aplinkai tvarkyti būtų per brangu. Samdome tik tiems darbams, kurių negalime atlikti patys: ekskavatorių gruntui vežti, bokštelį elektros tinklams taisyti ir panašiai“, – sakė Pakruojo seniūnas S. Margis.
Autorės nuotr.
SKAIČIAI: Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė vardija iškalbingus skaičius: 2011 metais nuo balandžio 1 iki lapkričio 30 dienos ji turėjo 189 seniūnijos teritorijoje dirbusius asmenis, šiemet numatyti vos 95 žmonės.
POKYČIAI: Kriukų seniūnė Audronė Impolienė sako, kad anksčiau daug pievų nušienaudavo gyventojai, kurie laikė gyvulius, dabar jiems žolės nebereikia.
PLOTAI: Seniūnijose dabar esantys darbininkai nebespėja šienauti priklausančių plotų, o iš Darbo biržos neretai ateina nemokantys elgtis su technika arba net ją specialiai gadina, kad nereiktų dirbti.