Naujausios
Šiukšlintojai darbštūs: sąvartynas pildosi greitai
Lygiai prieš aštuonerius metus atidarytas Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartynas Aukštrakiuose. Pirmoji sekcija atliekomis buvo užpildyta per kiek daugiau nei penkerius metus. Antroji sekcija pradėjo veikti nuo 2013 metų. Čia jau „sugulė“ beveik 300 tūkstančių tonų atliekų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Pajūrys“
Pietų metas. Skraido ir klykauja kirai. Jeigu būtum užsimerkęs, dėl paukščių klyksmo galėtum pagalvoti, kad atsidūrei pajūryje.
Į Aukštrakių sąvartyną kas kelios minutės suka šiukšliavežės. Po svėrimo ir priėmimo procedūros jos juda link atliekų kalno.
Sąvartyno tarnybos vadovas Alvydas Putriūnas visureigiu užveža ant maždaug 20 metrų aukščio pirmosios sekcijos kaupo, nuo kurio atsiveria apylinkės vaizdas. Apačioje, antrojoje sekcijoje, buldozeris stumdo šiukšles. Kiek tolėliau stovi tankintuvas – technika, suspaudžianti šiukšles.
Šiukšles užgulę kirai. Jiems čia tikra puota. Toks pat milžiniškas būrys suka ratus danguje. Matyt, laukia savo pamainos.
„O po pietų čia bus pilna varnų, – šypteli A. Putriūnas. – Rudenį ant šlaito buvo išsirikiavęs pulkas gandrų.“
Atliekų mažėja nežymiai
Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartynas buvo atidarytas 2007-ųjų balandžio 1 dieną. Pirmoji sekcija jau užpildyta. Joje pašalinta apie 586 tūkstančiai tonų atliekų vietoj planuotų 300 tūkstančių tonų. Antrojoje sekcijoje jau pašalinta apie 289 tūkstančiai tonų atliekų. Vidutiniškai per metus į sąvartyną iš viso regiono patenka daugiau kaip 100 tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų.
Planuota, kad Aukštrakių sąvartyno užteks 15 metų. Taigi liko septyneri metai. Atliekų kaupo plotas numatomas 11,5 hektaro. Jame turėtų sutilpti apie 2 milijonai tonų atliekų.
Palyginti: Kairių sąvartynas buvo pildomas 45 metus (nuo 1965 iki 2010 metų), atliekų kaupo plotas užima 10,6 hektaro, per sąvartyno gyvavimo laikotarpį kaupe pašalinta apie 2 milijonai tonų atliekų.
Gyventojų mažėja, o šiukšlių kiekiai – ne?
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorė Jolita Šalkauskienė sako, kad jau maždaug treji metai atliekų kasmet atvežama 6–11 procentų mažiau.
Atliekas rūšiuos įrenginys
Dėl klimato kaitos kontrolės, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, nuo 2013 metų į sąvartynus negali patekti daugiau kaip 50 procentų (nuo viso atliekų kiekio) biologiškai skaidžių atliekų. Tam Aukštrakių sąvartyno teritorijoje statomas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys, kuris turėtų pradėti darbą šių metų liepą.
J. Šalkauskienė supažindina, kaip veiks įrenginys. Visos atvežtos mišrios komunalinės atliekos pirmiausia pateks į priėmimo zoną, iš ten nukeliaus į apdorojimo zoną, kurioje mechaniniais įrenginiais bus atskiriamos į atitinkamas frakcijas: biologiškai skaidžios atliekos (maisto, žaliosios, popieriaus ir kartono), lengvoji (plastikas, tekstilė ir kitos lengvos atliekos) bei sunkioji (stiklas, metalas ir kitos sunkios atliekos).
Biologiškai skaidžios atliekos toliau bus apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose. Planuojama, kad likusios po rūšiavimo atliekos, turinčios energetinę vertę, bus panaudotos kaip kuras energijai išgauti, o po bioskaidžių atliekų apdorojimo susidaręs techninis kompostas bus naudojamas sąvartyno sluoksnių perdengimams ir kaupui uždengti.
Į sąvartyną turėtų patekti tik tos atliekos, kurios nebetinkamos jokiam panaudojimui.
Trūksta gyventojų sąmoningumo
„Mums, vartotojiškos visuomenės nariams, dar trūksta sąmoningumo, žinių, kaip rūšiuoti atliekas, nes rūšiavimas, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra naujovė. Valstybiniu lygmeniu yra dar didelių spragų, neišspręstų klausimų“, – priežastis, kodėl esame tokie šiukšlintojai, vardija J. Šalkauskienė.
Nuo praeitų metų ŠRATC individualiose valdose vykdo pakuotės ir antrinių žaliavų konteinerių patikrą. Jei randa netinkamai išrūšiuotas atliekas, užklijuoja lapelį vežėjui su perspėjimu konteinerio netuštinti.
Pasak Romaldo Šemetos, Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo, su „varpelių“ kontrole yra sudėtingiau, nes į juos atliekas meta kelių daugiabučių gyventojai. Juose taip pat randama visko: ir batų, ir sauskelnių. Visgi vedėjas pastebėjo, kad „varpelių“ turinys yra švaresnis nei konteinerių iš individualių valdų.
Nemažai pažeidimų daro ir atliekų vežėjai. Pasak J. Šalkauskienės, yra tekę bausti vežėjus už statybinio laužo, žaliųjų atliekų priemaišas, už atvežtas padangas ir net pavojingas atliekas.
Siekiant skatinti gyventojus rūšiuoti, Šiaulių regione individualioms valdoms jau išdalyta apie 15 tūkstančių pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių, šiais metais numatyta išdalyti dar daugiau kaip 65 tūkstančius rūšiuoti skirtų konteinerių.
Šiaulių rajono individualių valdų gyventojams artimiausiu metu bus išdalyta apie 10 tūkstančių stiklo konteinerių ir 12,5 tūkstančio pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių.
Tam, kad į sąvartyną patektų kuo mažiau žaliųjų atliekų, gyventojams nuo 2012 metų Šiaulių regione išdalyta apie 38 tūkstančiai žaliųjų atliekų konteinerių bei kompostavimo dėžių. Šiais metais ŠRATC numatęs įsigyti papildomų biologiškai skaidžių atliekų surinkimo priemonių.
Taip pat numatyta regiono mastu įrengti daugiau konteinerinių aikštelių, sutvarkyti ar pakeisti senąsias. Per dvejus metus prie daugiabučių turėtų atsirasti ir konteineriai maisto atliekoms.
Ar diferencijuota rinkliava motyvuotų?
R. Šemeta sako, kad gyventojus paskatins rūšiuoti diferencijuota rinkliava už atliekas. Visoje šalyje diferencijuotos rinkliavos sistemą planuojama įdiegti nuo 2016 metų liepos 1 dienos.
„Diferencijuota rinkliava nesunkiai gali būti įvesta individualiame sektoriuje, bet numatyta, kad ir daugiabučių namų gyventojai būtų taip motyvuojami“, – sako R. Šemeta.
Pasak vedėjo, galimybių galima rasti. Pavyzdžiui, rakinamos konteinerių aikštelės prie kiekvieno daugiabučio. Tokioms aikštelėms įrengti galėtų būti skiriama finansinė parama.
„Kai kuriose Europos šalyse yra sugalvota netgi daugiabučių gyventojų išmetamų šiukšlių apskaita. Kiekvienas turi konteinerio korteles, įmeti 5 ar 10 litrų talpos maišelį, skaitiklis užregistruoja. Vėliau pateikta sąskaita padalijama gyventojams pagal išmetimų skaičių. Gal panašus modelis galėtų atsirasti ir pas mus“, – pavyzdį pateikia R. Šemeta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SĄVARTYNAS: Šiaulių regiono nepavojingų atliekų Aukštrakių sąvartyno antrąja sekcija ropoja šiukšlių kalnus lyginantys ir kaupą formuojantys buldozeriai, juos lydi būriai kirų, kuriems maisto čia niekada nepritrūksta.
ĮRENGINYS: Sąvartyno teritorijoje statomas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Jolita Šalkauskienė sako, kad, pradėjus jam veikti, į sąvartyną turėtų patekti tik tos atliekos, kurių negalima niekur panaudoti.
TERITORIJA: Ant maždaug 20 metrų aukščio atliekų kalno prieš akis atsiveria visa sąvartyno teritorija.