Skaistgiryje užfiksuotos retosios žąsys

Paukš­čių po­re­lė bu­vo pa­ste­bė­ta le­sio­jan­ti lau­kuo­se apie 11 va­lan­dą die­nos. Pa­si­so­ti­nę paukš­čiai nu­si­lei­do gre­ta esan­čia­me skal­dy­no kar­je­re. Bal­task­ruos­tė ber­nik­lė iš to­lo at­ro­do dvis­pal­vė, jos kū­no vir­šu­ti­nė pu­sė juo­da, apa­ti­nė – bal­ta. Pa­ti­no ir pa­te­lės kak­ta, skruos­tai ir da­lis gerk­lės bal­ti, vir­šu­gal­vis ir nu­ga­ri­nė kū­no pu­sė juo­di. Spar­no den­gia­mo­sios plunks­nos juo­dos, bal­tais kraš­tais. Kū­no šo­nai pil­kai rus­vi su bal­tais sker­si­niais dry­žiais. Kak­las ir pa­gurk­lis juo­di, rai­ne­lė ru­da. Ant kak­tos ir skruos­tų – rus­vos dė­mės. Vai­ruo­ja­mo­sios plunks­nos su bal­tais taš­ke­liais.

Apie pa­ste­bė­tus paukš­čius re­dak­ci­ja in­for­ma­vo Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­ją, ku­rios na­rys or­ni­to­lo­gas, kraš­tie­tis Ge­di­mi­nas PET­KUS at­siun­tė ko­men­ta­rą: „Bal­task­ruos­tės ber­nik­lės pe­ri ark­ti­nė­je tund­ro­je prie van­de­ny­no ir jo sa­lo­se. Liz­dus krau­na ant uo­lų, skar­džių at­brai­lų. Jau­nik­liai, iš­si­ri­tę ir ap­džiū­vę, tė­ve­lių kvie­čia­mi iš kar­to pa­lie­ka liz­dą. Neį­ti­kė­ti­nai pa­vo­jin­gai at­ro­do ma­žy­lių lei­di­ma­sis ir kri­ti­mas nuo aukš­čiau­sių uo­lų! Kūl­vers­čiais ri­den­da­mie­si ir at­šok­da­mi šie pū­kuo­ti an­čiu­kai „ka­muo­liu­kai“ sėk­min­gai pa­sie­kia že­mę ir ke­liau­ja iki van­dens tel­ki­nio.

Dau­ge­lis pro Lie­tu­vą pra­skren­dan­čių šių paukš­čių at­skren­da iš tund­ros.

Mū­sų kraš­te šie paukš­čiai su­sto­ja pail­sė­ti ir mai­tin­tis. Vė­liau ke­liau­ja į Len­ki­ją, Vo­kie­ti­ją ir Ny­der­lan­dus. Dau­giau­sia žie­mo­ja Ny­der­lan­duo­se. Se­niau bu­vo ži­no­ma, kaip ne­re­gu­lia­riai už­klys­tan­ti mig­ra­ci­jų me­tu rū­šis. Bu­vo ypa­tin­gai re­ta. Pa­sau­li­nei po­pu­lia­ci­jai pa­gau­sė­jus, pa­sta­rai­siais me­tais pa­dau­gė­jo jų ir mū­sų ša­ly­je, to­dėl Va­ka­rų Lie­tu­vo­je mig­ra­ci­jų me­tu ste­bi­ma kas­met, nors nė­ra gau­si. Jo­niš­kio ra­jo­ne ūki­nin­kų lau­kuo­se dau­giau­sia ste­bi­me tund­ri­nes, žel­me­ni­nes ir pil­ką­sias žą­sis. Ge­rai įsi­žiū­rė­jus skait­lin­ga­me žą­sų bū­ry­je ga­li­ma kar­tais pa­ma­ty­ti pa­vie­nes ber­nik­les. Jos iš­si­ski­ria iš ki­tų žą­sų sa­vo ap­da­ru. Bal­task­ruos­tės ber­nik­lės žy­miai re­tes­nės, o dar to­kiu lai­ku! Šios žą­sys, ti­kė­ti­na, mū­sų kraš­tą pa­liks su pir­ma sto­res­ne snie­go pa­klo­te, ka­da mai­tin­tis bus sun­ku. O da­bar be­lie­ka pa­si­džiaug­ti, kad Jo­niš­kio kraš­tą poil­siui il­go­je ke­lio­nė­je pa­si­rin­ko šios re­to­sios žą­sys.“

Or­ni­to­lo­gas at­siun­tė ir 2019 me­tų bal­task­ruos­čių ber­nik­lių ste­bė­ji­mų len­te­lę Lie­tu­vo­je, pa­gal ku­rią ma­ty­ti, kad daž­niau­siai šie paukš­čiai fik­suo­ti ko­vo, ba­lan­džio mė­ne­siais, bet bu­vo pa­ste­bė­ti net ir sau­sį. Kin­tan­tis kli­ma­tas ko­re­guo­ja spar­nuo­čių po­pu­lia­ci­jos mig­ra­ci­jos lai­ką. Daž­niau­siai Lie­tu­vo­je bal­task­ruos­tės ber­nik­lės ma­to­mos pa­jū­ry­je, Ne­mu­no del­to­je.