Akmentašių darbai papuoš miestelį

Ak­men­ta­šių dar­bai pa­puoš mies­te­lį

Gai­žai­čių kai­me (Jo­niš­kio ra­jo­nas) nuo rugp­jū­čio 16 die­nos vyks­ta ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mas, ku­rio re­zul­ta­tas – pen­kios vie­ti­nio gra­ni­to skulp­tū­ros – ne­tru­kus pa­puoš kai­mo bend­ruo­me­nės ir se­niū­ni­jos ap­lin­ką. Ak­mens meist­rai į Gai­žai­čius su­si­rin­ko ant­rą kar­tą. Pir­mą sy­kį ple­ne­ras vy­ko prieš de­šimt­me­tį.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ug­ni­nis žal­tys-ait­va­ras

Jau ant­rą sa­vai­tę Gai­žai­čiuo­se kauk­ši plak­tu­kai ir kal­tai, dei­man­ti­niais aš­me­ni­mis zvim­bia elekt­ri­niai pjūk­lai, kel­da­mi ak­mens mil­tų de­be­sis, ku­riuo­se skęs­ta pen­ki ak­mens meist­rai iš Šiau­lių, Kel­mės, Klai­pė­dos ir Ry­gos (Lat­vi­ja).

„Tai bus ug­ni­nis žal­tys-ait­va­ras, su­si­ran­gęs ant po­sta­men­to ir ne­šan­tis tur­tus“, – sa­vo dar­bą pri­sta­to sim­po­ziu­mo da­ly­vių koor­di­na­to­rius, ak­mens ir me­džio meist­ras Jo­nas Vai­ce­kaus­kas iš Šiau­lių.

Šią va­sa­rą Jo­niš­kio ra­jo­ne jis – jau ant­rą kar­tą. Bir­že­lį šiau­liš­kis da­ly­va­vo me­džio skulp­to­rių ple­ne­re Jo­niš­kio že­mės ūkio mo­kyk­lo­je, čia bu­vo ku­ria­mos šven­tų­jų, XIX am­žiu­je žy­mė­ju­sių mies­to ri­bas, skulp­tū­ros. Tą­syk meist­rui ati­te­ko ša­ko­tas me­dis, iš ku­rio jis sko­bė suo­le­lį.

J. Vai­ce­kaus­kas, ly­gin­da­mas skir­tin­gas me­džia­gas, sa­kė, kad me­dis ri­bo­ja fan­ta­zi­ją, nes „gau­ni ci­lind­rą“ ir tu­ri iš jo kaž­ką pa­da­ry­ti, o ak­muo ga­li bū­ti pa­čių įvai­riau­sių for­mų, ku­rios ir dik­tuo­ja min­tį, ne­ti­kė­tai „trink­te­li į gal­vą“.

Nuo pa­mink­li­nių rai­džių  iki skulp­tū­rų

Gre­ta šiau­lie­čio plu­ša jau­niau­sias, ta­čiau jau ti­tu­luo­tas, lai­mė­jęs „Auk­so vai­ni­ko“ re­gio­ni­nia­me tu­re tre­čiąją vie­tą už ak­mens dar­bus, Val­das Ban­dza iš Kel­mės ra­jo­no.

Vy­ras, skap­tuo­jan­tis iš­min­ties sim­bo­lį apuo­ką, at­vi­ra­vo ka­dai­se už­siė­męs ne to­kiais me­niš­kais dar­bais. Jis kal­da­vo rai­des ant pa­mink­li­nių ak­me­nų. Kai Lie­tu­vo­je at­si­ra­do ge­rų įran­kių ak­me­niui ap­dirb­ti, ko­kių se­niau ne­bu­vo, ėmė­si kū­ry­bi­nės veik­los, pra­dė­jo da­ly­vau­ti sim­po­ziu­muo­se, pa­ro­do­se. Jo­niš­kio kraš­te jis dir­ba pir­mą kar­tą, o Kel­mė­je kas ant­ri me­tai or­ga­ni­zuo­ja­ma­me ple­ne­re da­ly­va­vo jau sep­ty­nis kar­tus. Per tą lai­ką, pa­sa­ko­ja V. Ban­dza, Kel­mės mies­tą skir­tin­go­se vie­to­se pa­puo­šė 35 skulp­tū­ros.

Klai­pė­die­tį Jo­ną Vir­baus­ką bend­ra­var­dis Jo­nas Vai­ce­kaus­kas pri­si­mi­nė gal po dvie­jų ar net tri­jų de­šimt­me­čių per­trau­kos. Ka­dai­se 1982-ai­siais abu da­ly­va­vo Mo­lė­tuo­se or­ga­ni­zuo­ta­me ak­men­ta­šių ple­ne­re.

„Su­ra­dau te­le­fo­no nu­me­rį ir pa­skam­bi­nau. Pa­ma­tę vie­nas ki­to ne­pa­ži­no­me, abu barz­do­ti“, – juo­kia­si J. Vai­ce­kaus­kas.

Ža­vi ak­mens pa­tva­ru­mas

J. Vir­baus­kas, ku­riam yra te­kę dirb­ti iš­pil­dant pa­gal ki­to au­to­riaus pro­jek­tą ka­ra­liaus Min­dau­go skulp­tū­rą Vil­niu­je, pa­mink­li­nį ak­me­nį Ogins­kiams Rie­ta­ve, šį­kart gam­tos ir že­mės ūkio ap­sup­ty pa­si­rin­ko kur­ti du avi­nė­lius. Meist­rui pa­tin­ka, kad ak­muo – la­bai pa­tva­ri il­gaam­žė me­džia­ga, o me­ta­las – rū­di­ja, me­dis – ski­li­nė­ja.

Ka­zys Bim­ba iš Šiau­lių nu­žen­gė į bib­li­nę te­mą – iš ak­mens ban­do iš­gau­ti sū­naus pa­lai­dū­no at­vaiz­dą.

„Ma­nau, kad ši te­ma svar­bi. Kel­mė­je vy­ku­sia­me ple­ne­re ir­gi da­riau ak­tua­li­ją – Eu­ro­pos pa­gro­bi­mą“, – aiš­ki­na ak­men­ta­šys.

Ban­do su­kur­ti vė­jo po­rtre­tą

Lat­vis Ed­vins Krū­minš iš Ry­gos sa­vo dar­be sten­gia­si įam­žin­ti vė­ją.

„Kai dir­ba­me vi­si kar­tu, dul­kės le­kia iš vie­nos pu­sės, le­kia iš ki­tos, tad su­mąs­čiau kur­ti vė­jo šo­kį“, – poe­tiš­kai nu­si­tei­kęs kal­ba kai­my­ni­nės ša­lies meist­ras. Jo­nas Vai­ce­kaus­kas pa­pil­do, kad E. Krū­minš ži­no­mas kaip pui­kus žir­gų skulp­tū­rų au­to­rius, ne­tgi lai­mė­jęs vie­ną kon­kur­są, or­ga­ni­zuo­tą JAV.

Ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mą, lai­mė­ju­si So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą, su­ren­gė Gai­žai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė. Jos pir­mi­nin­kė Lai­ma Pet­kaus­kie­nė „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad šia­me kraš­te nuo se­no lau­kuo­se ran­da­ma daug rie­du­lių, ta­čiau il­gą lai­ką jie nie­kur ne­pa­nau­do­ti. Taip ki­lo min­tis su­kvies­ti ak­mens meist­rus, kad jie sa­vo dar­bais pa­puoš­tų vie­šą­sias erd­ves.

Ant­ra­sis sim­po­ziu­mas

Tai – jau ant­ra­sis sim­po­ziu­mas. Pir­mas ban­dy­mas vy­ko ly­giai prieš de­šimt me­tų. Ta­da iš ak­mens Gai­žai­čių se­niū­ni­jos her­bą, o tiks­liau – jo frag­men­tus, kū­rė šiau­lie­tis meist­ras Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis su sū­nu­mi Da­liu­mi ir bū­riu tal­ki­nin­kų iš Gai­žai­čių, Rais­tų, Juo­dei­kių kai­mų.

Suau­gu­sius ta­da trau­kė ga­li­my­bė gau­ti ži­nių apie ak­mens ap­dir­bi­mo bū­dus, dar­bo pra­dme­nis, o vai­kams bu­vo įdo­mu vis­kas: pir­mi ak­me­ny­je iš­kal­ti štri­chai, or­na­men­tai, pa­ka­bu­čiai, meist­ro pa­sa­ko­ji­mai, sie­kian­tys tik­rą ak­mens am­žių.

Dė­me­sio su­lau­kia ir šią va­sa­rą dir­ban­tys skulp­to­riai.

„Iš pra­džių  su­ti­kę gy­ven­to­jai ma­nęs klaus­da­vo, ką ak­men­ta­šiai da­ro. Ta­da pa­sa­kiau: pa­tys nuei­ki­te ir pa­ma­ty­si­te. Da­bar kas­dien kas nors ap­si­lan­ko, ap­žiū­ri, pa­kal­bi­na meist­rus“, – sa­kė se­niū­ni­jos ūk­ve­dis Ro­mas Me­le­šius, ku­ris trak­to­riu­mi ir at­ve­žė rie­du­lius.

Au­to­rės nuo­tr.

DIS­KU­SI­JA: Ak­men­ta­šiai (iš kai­rės) Jo­nas Vai­ce­kaus­kas, Jo­nas Vir­baus­kas ir Ka­zys Bim­ba sim­po­ziu­me Gai­žai­čiuo­se tu­ri apie ką pa­dis­ku­tuo­ti.

VĖ­JAS: Lat­vis Ed­vins Krū­minš iš Ry­gos sa­vo dar­be sten­gia­si įam­žin­ti vė­ją.

APUO­KAS: Val­das Ban­dza iš Kel­mės ku­ria apuo­ką.