Į emigraciją numojama ranka

Į emig­ra­ci­ją nu­mo­ja­ma ran­ka

Kres­cen­ci­jus Stoš­kus,

Sam­bū­rio „Kad Lie­tu­va neiš­si­vaikš­čio­tų“ na­cio­na­li­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas

Emig­ra­ci­jos mas­tai iš Lie­tu­vos ne­ma­žė­ja. Vis daž­niau emig­ruo­ja in­ži­ne­ri­jos ir sta­ty­bos, aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų, me­di­ci­nos ir ki­tų pro­fe­si­jų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai.

Jau da­bar Lie­tu­vo­je stin­ga kva­li­fi­kuo­to me­di­ci­nos per­so­na­lo. Aki­vaiz­du, jog ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je dar la­biau trūks.

Bet tai nė­ra svar­biau­sia pro­ble­ma. Itin neat­sa­kin­ga Lie­tu­vos žmo­nes lai­ky­ti vien ūki­nės veik­los su­bjek­tais ir pa­sy­viai ste­bė­ti, kaip tik­rie­ji vals­ty­bės šei­mi­nin­kai emig­ruo­ja, deg­ra­duo­ja, žu­do­si.

Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“ ir Vy­riau­sy­bės 2014-2020 m. pro­gra­mo­je ma­si­nės Lie­tu­vos gy­ven­to­jų emig­ra­ci­jos su­val­dy­mas ir jos de­mog­ra­fi­nės būk­lės pro­ble­ma vis dar nė­ra prio­ri­te­ti­niai už­da­vi­niai.

Tar­si mė­gin­da­ma su­ma­žin­ti šį val­džios ir vi­suo­me­nės ato­trū­kį, 2016 m. lie­pos 20 d. spren­di­mu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no prie­mo­nių emig­ra­ci­jai ma­žin­ti ir grįž­ta­ma­jai mig­ra­ci­jai di­din­ti pla­ną, įsi­pa­rei­go­da­ma ska­tin­ti vers­lą, rū­pin­tis pa­ja­mo­mis, už­tik­ri­nan­čio­mis pa­kan­ka­mą pra­gy­ve­ni­mo ly­gį, so­cia­li­nė­mis ir ki­to­mis ga­ran­ti­jo­mis, in­di­vi­do ir jo šei­mos na­rių in­teg­ra­ci­jos į vi­suo­me­nę (bend­ruo­me­nę) ga­li­my­bė­mis ir kt.

Taip pat yra pa­reng­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas, ku­riuo ke­ti­na­ma pa­keis­ti ir pa­pil­dy­ti 2014-2020 me­tų Na­cio­na­li­nės pa­žan­gos pro­gra­mą. Jos prie­duo­se (ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jų są­ra­še) nu­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės veik­los prio­ri­te­tai, ta­čiau apie ma­si­nę emig­ra­ci­ją ir prie­mo­nes jai su­val­dy­ti neuž­si­min­ta.

Tarp svar­biau­sių­jų Vy­riau­sy­bės prio­ri­te­tų mi­ni­ma „eko­no­mi­niam au­gi­mui pa­lan­ki ap­lin­ka“, jos kū­ri­mui nu­ma­ty­ta skir­ti dau­giau nei pu­sę (54,41 pro­c.) gau­na­mos ES fon­dų ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos. Tai ro­do, jog mi­ni­mo Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­to au­to­riai ar­ba ne­su­vo­kia į kri­ti­nę būk­lę pa­te­ku­sios Lie­tu­vos vi­suo­me­nės po­rei­kių, ar­ba są­mo­nin­gai ig­no­ruo­ja su­si­klos­čiu­sią rea­ly­bę vals­ty­bė­je.

To­dėl Sam­bū­rio „Kad Lie­tu­va neiš­si­vaikš­čio­tų“ na­cio­na­li­nis ko­mi­te­tas at­sa­kin­gai pa­reiš­kia, kad ne­pa­kan­ka reng­ti for­ma­lias, vien orien­ta­ci­nes, men­kai api­brėž­tas, konk­re­čių veiks­mų ne­nu­ma­tan­čias pro­gra­mas, skelb­ti net psi­cho­lo­giš­kai ne­ga­lin­čias pa­guos­ti dek­la­ra­ci­jas, ža­dan­čias tik ska­tin­ti vers­lą, rū­pin­tis in­di­vi­do ir jo šei­mos na­rių in­teg­ra­ci­ja į vi­suo­me­nę ir pan. Prog­ra­mos tu­ri nu­ma­ty­ti spren­di­mus to­kių už­da­vi­nių, ku­rių re­zul­ta­tai bū­tų aiš­kiai pa­tik­ri­na­mi, ap­skai­čiuo­ja­mi ir įver­ti­na­mi.

Esa­me pri­vers­ti at­kreip­ti vi­suo­me­nės ir ypač rin­kė­jų dė­me­sį į tai, kad to­kia vy­riau­sy­bė ar po­li­ti­nė par­ti­ja, ku­rios pro­gra­ma ne­ska­ti­na žmo­nių pa­si­lik­ti Lie­tu­vo­je, čia kur­ti šei­mas bei gy­ven­ti sa­vo Tė­vy­nė­je ir ne­nu­ma­to ma­si­nės gy­ven­to­jų emig­ra­ci­jos ir Lie­tu­vos de­mog­ra­fi­jos su­val­dy­mo prie­mo­nių ir pa­ts su­val­dy­mas ne­lai­ko­mas po­li­ti­nės veik­los prio­ri­te­tu, ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma de­ra­mai at­sto­vau­jan­čia sa­vo vi­suo­me­nės ir sa­vo vals­ty­bės in­te­re­sams.

To­dėl pri­myg­ti­nai ra­gi­na­me Lie­tu­vos žmo­nes rei­ka­lau­ti, kad val­džios ins­ti­tu­ci­jos ir Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čios po­li­ti­nės par­ti­jos at­vi­rai ir aiš­kiai iš­dės­ty­tų sa­vo po­žiū­rį į Lie­tu­vą iš­ti­ku­sią de­mog­ra­fi­jos kri­zę ir siū­ly­tų ne­dvip­ras­miš­kus bū­dus kri­zei įveik­ti.