Į sendaikčių turgų – ir parduoti, ir pirkti

Į sendaikčių turgų – ir parduoti, ir pirkti

Į sen­daik­čių tur­gų – ir par­duo­ti, ir pirk­ti

Tre­čia­die­niais į Šiau­lių Kaš­to­nų alė­ją ne pir­mi me­tai ren­ka­si me­no kū­ri­nių, nuo­trau­kų, an­tik­va­ri­nių daik­tų, kny­gų bei įvai­rių smulk­me­nų pir­kė­jai ir pre­kiau­to­jai. Dau­giau­sia čia – vy­res­ni žmo­nės, ku­riems įdo­mu ir pa­bend­rau­ti, ir vie­ną ki­tą eu­rą už­si­dirb­ti.

To­mas VAL­KAUS­KAS

tomas@skrastas.lt

Bu­vu­si mo­ky­to­ja

Na­diež­da La­ko­vi­na – pen­si­nin­kė. Sa­vo ran­ko­mis ji da­ro įvai­rius smul­kius dir­bi­nius, par­duo­da juos tur­ge­ly­je. Ji ži­no, kad pir­kė­jams pa­tin­ka.

„Jei­gu pa­da­rau at­vi­ru­ką pa­gal sa­vo sko­nį (man pa­tin­ka, kad jis bū­tų tuš­čias, su gra­žiu or­na­men­tu), jo nie­kas ne­perka. Bet jei aš ant at­vi­ru­tės pri­de­du la­bai daug vis­ko, gė­lių ir ki­taip pa­puo­šiu – ta­da žmo­nėms pa­tin­ka.“

Į blu­sų tur­gų ji atei­na re­tai, tik ta­da, kai ge­ras oras. Daug me­tų da­ro at­vi­ru­kus, pri­juos­tes, ki­to­kius rank­dar­bius.

„Anks­čiau dir­bau pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja, su vai­kais da­rė­me pa­na­šius da­ly­kus“, – pa­sa­ko­ja N. La­ko­vi­na. Bu­vu­si mo­ky­to­ja par­duo­da ir me­di­nes dė­žu­tes, ku­rias pa­ti de­ko­ruo­ja. O jos pa­siū­tos pri­juos­tės – šiuo­lai­ki­niam žmo­gui.

„Pa­da­rau pri­juos­tė­se ma­žas ki­še­nes te­le­fo­nams įsidė­ti, la­bai pa­to­gu ir žmo­nėms pa­tin­ka“, – paaiš­ki­na pre­kiau­to­ja, įsi­ti­ki­nu­si, kad ten­ka pri­si­tai­ky­ti prie žmo­nių no­rų, nes ki­taip ne­par­duo­si.

Mo­ne­tų ko­lek­cio­nie­rius

Al­gir­das Jakš­tas tur­gu­je lan­ko­si kaip pir­kė­jas – vi­są gy­ve­ni­mą ko­lek­cio­nuo­ja mo­ne­tas, pir­mą­ją mo­ne­tą jis ga­vo bū­da­mas 10-ies.

A. Jakš­tas pa­sa­ko­jo, kad su­rink­ti no­ri­mas mo­ne­tas la­bai su­dė­tin­ga.

„Yra la­bai re­tų mo­ne­tų, ku­rių pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma gau­ti. Ky­la azar­tas, ir da­bar ne­ži­nau, ką man da­ry­ti“, – šyp­so­si.

Da­bar jis ren­ka so­vie­ti­nių lai­kų mo­ne­tas, dau­giau­sia jų su­ran­da in­ter­ne­te, per­ka iš drau­gų ar­ba ieš­ko pas tur­gaus pre­kiau­to­jus.

A. Jakš­tas pa­bai­gos ko­lek­ci­jai dar ne­ma­to: „Pa­bai­gos nė­ra! Kuo to­liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

AT­VI­RU­KAI: N. La­ko­vi­na at­vi­ru­ko vi­du­je ra­šo lin­kė­ji­mus, kad pir­kė­jams la­biau pa­tik­tų.

LA­GA­MI­NAS: A. Jakš­tas sa­vo mo­ne­tų ko­lek­ci­ją ne­šio­ja la­ga­mi­ne ir ne­lai­ko sa­vęs pro­fe­sio­na­lu, nes ne­ren­ka ver­tin­gų mo­ne­tų, o tik no­ri su­rink­ti jam įdo­miau­sius eg­zemp­lio­rius.