Kodėl Lietuvai vertėtų pasididinti skolą 7 milijardais eurų?

Ko­dėl Lie­tu­vai ver­tė­tų pa­si­di­din­ti sko­lą 7 mi­li­jar­dais eu­rų?

dr. Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ Lie­tu­vo­je vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

Vals­ty­bės sko­los di­di­ni­mas re­tai yra po­pu­lia­rus ir iš­ma­nus pla­nas. Ta­čiau šiuo me­tu Lie­tu­vos pa­dė­tis yra uni­ka­li, ga­lin­ti tu­rė­ti ne­ma­žai tie­sio­gi­nės ir ne­tie­sio­gi­nės nau­dos vals­ty­bės sko­lą pa­di­di­nus be­veik 50 pro­cen­tų.

Pri­si­min­ki­me 2009-uo­sius. Lie­tu­vos pa­dė­tis bu­vo la­bai ne­pa­vy­dė­ti­na. Su trenks­mu spro­go be­veik penk­me­tį tru­kęs ne­ra­cio­na­lių lū­kes­čių, pa­ja­mo­mis ne­pag­rįs­to iš­lai­da­vi­mo, kre­di­ta­vi­mo ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­las. Vals­ty­bės fi­nan­sai pa­ty­rė di­džiau­sią su­krė­ti­mą per vi­są ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį. Dėl stai­ga kri­tu­sių val­džios pa­ja­mų ir daug kuk­liau ma­žė­ju­sių iš­lai­dų at­si­vė­rė be­veik de­šim­ta­da­lį BVP sie­kęs biu­dže­to de­fi­ci­tas.

Šis de­fi­ci­tas bu­vo fi­nan­suo­ja­mas iš­lei­džiant eu­roob­li­ga­ci­jas ir mo­kant di­de­lę kai­ną – kai ku­rių emi­si­jų pa­lū­ka­nos vir­ši­jo 9 pro­cen­tus.

Per atei­nan­čius pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė tu­rės pa­si­sko­lin­ti be­veik 7 mi­li­jar­dus eu­rų, kad iš­pirk­tų 2010-2013 me­tais iš­leis­tas eu­roob­li­ga­ci­jas. Vi­du­ti­nė šių ob­li­ga­ci­jų me­ti­nė pa­lū­ka­nų nor­ma – šiek tiek dau­giau nei 6 pro­cen­tai. Vien šių sko­lų ap­tar­na­vi­mas – pa­lū­ka­nų mo­kė­ji­mas – Lie­tu­vai per me­tus kai­nuo­ja dau­giau nei 400 mln. eu­rų.

Grįž­ki­me į 2016 me­tus. Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė iš es­mės – sta­bi­lus eko­no­mi­kos au­gi­mas, Lie­tu­vos na­rys­tė Eko­no­mi­nė­je ir pi­ni­gų są­jun­go­je, be­veik su­ba­lan­suo­ti vals­ty­bės fi­nan­sai bei ECB vyk­do­ma po­li­ti­ka le­mia tai, kad Lie­tu­va yra tarp pa­ti­ki­miau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ir ga­li sko­lin­tis už dau­giau nei 10 kar­tų ma­žes­nę kai­ną. Iš­leis­da­ma 10 me­tų truk­mės ob­li­ga­ci­jas, Lie­tu­va da­bar mo­kė­tų ma­žiau nei 0,5 pro­cen­to sie­kian­čias me­ti­nes pa­lū­ka­nas.

Va­di­na­si, re­fi­nan­sa­vus bran­gias per ir po kri­zės gau­tas pa­sko­las už de­šimt kar­tų ma­žes­nes pa­lū­ka­nas, vy­riau­sy­bė net be eko­no­mi­kos au­gi­mo, di­des­nių mo­kes­čių ar ge­res­nio jų ad­mi­nist­ra­vi­mo ga­lės vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das pa­di­din­ti be­veik 400 mln. eu­rų. Šių lė­šų vi­siš­kai už­tek­tų, kad, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos iš­lai­dos gy­ny­bai pa­siek­tų 2 pro­c. BVP ar­ba tam, kad vie­šo­sios tvar­kos ir vi­suo­me­nės ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mas be­veik pa­dvi­gu­bė­tų.

Es­mi­nis klau­si­mas – ar il­gai Lie­tu­va ga­lės sko­lin­tis už to­kias že­mas pa­lū­ka­nas? O gal pa­lū­ka­nos bus dar že­mes­nės?

Di­džiau­sią da­lį ob­li­ga­ci­jų, ku­rių ver­tė sie­kia apie 4,5 mi­li­jar­do eu­rų, rei­kės iš­pirk­ti 2020-2022 me­tais. Nors kol kas jo­kių pa­lū­ka­nų au­gi­mo užuo­mi­nų nė­ra, iki to lai­ko daug kas ga­li pa­si­keis­ti – tiek Lie­tu­vo­je, tiek vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. La­bai ti­kė­ti­na, kad ba­zi­nės cent­ri­nių ban­kų pa­lū­ka­nos jau yra dug­ne, o vals­ty­bių sko­li­ni­mo­si kai­nos ar­ti jo. Jau da­bar dau­giau nei treč­da­lio eu­ro zo­no­je iš­leis­tų vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­nių po­pie­rių pa­ja­min­gu­mas yra nei­gia­mas. Tai nė­ra nor­ma­lu ir ne­si­tęs am­ži­nai.

Dėl šios prie­žas­ties rei­kė­tų la­bai rim­tai pa­svars­ty­ti ga­li­my­bę jau da­bar pa­si­sko­lin­ti vi­są su­mą, ku­rios per atei­nan­čius pen­ke­rius me­tus rei­kės bran­gioms pa­sko­loms grą­žin­ti. Tai ne­bū­tų spe­ku­lia­ci­ja – tie­siog pri­pa­ži­ni­mas, kad tik 0,5 pro­c. per me­tus sie­kian­čios pa­lū­ka­nos yra itin pa­trauk­li ga­li­my­bė Lie­tu­vai (dar prieš tre­jus me­tus nie­kas ne­bū­tų pa­ti­kė­jęs, kad tai ga­li tap­ti rea­ly­be). Prie­šin­gai, la­biau spe­ku­liuo­ja­ma ti­kin­tis, kad ir po pen­ke­rių me­tų vals­ty­bė ga­lės pa­si­sko­lin­ti už to­kią že­mą kai­ną.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos sko­la sie­kia apie 41 pro­c. ša­lies BVP. Pa­sis­ko­li­nus dar 7 mi­li­jar­dus eu­rų sko­la pa­di­dė­tų be­veik iki 60 pro­c. BVP. Skam­ba bai­siai, ta­čiau tuo pat me­tu ir to­kia pa­čia su­ma išaug­tų ir lik­vi­dus Lie­tu­vos fi­nan­si­nis tur­tas. Bend­ro­ji sko­la išaug­tų, bet gry­no­ji iš­lik­tų ne­pa­si­kei­tu­si. Pa­vyz­džiui, Ja­po­ni­jos bend­ro­ji sko­la sie­kia 250 pro­c. BVP ir yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je, ta­čiau in­ves­tuo­to­jams ne­ri­mo ne­ke­lia. Vie­na iš to­kio ver­ti­ni­mo prie­žas­čių yra tai, kad Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bė tu­ri daug fi­nan­si­nio tur­to, o dėl to jos gry­no­ji sko­la yra dvi­gu­bai ma­žes­nė – apie 130 pro­c. BVP.

Ki­tas svar­bus klau­si­mas – kur ga­lė­tų Lie­tu­va pa­dė­ti tuos 7 mi­li­jar­dus eu­rų, kol ateis lai­kas juos pa­nau­do­ti se­noms bran­gioms sko­loms iš­pirk­ti? Šių pi­ni­gų in­ves­ta­vi­mas į di­džių­jų eu­ro zo­nos vals­ty­bių ob­li­ga­ci­jas ne­bū­tų eko­no­miš­kas – pa­vyz­džiui, de­šim­ties me­tų Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bės ob­li­ga­ci­jų pa­ja­min­gu­mas yra nei­gia­mas. Ta­čiau lik­vi­džių ir san­ty­ki­nai sau­gių al­ter­na­ty­vų ras­ti ga­li­ma.

Lai­ky­da­ma­si ša­lies įsta­ty­mų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos fis­ka­li­nę draus­mę už­tik­ri­nan­čių su­si­ta­ri­mų Lie­tu­va ne­ga­lė­tų šių lė­šų „pra­val­gy­ti“ ar „iš­švais­ty­ti“. Ta­čiau yra sri­čių, kur pi­ni­gus ga­li­ma „pri­par­kuo­ti“ ne­di­di­nant biu­dže­to de­fi­ci­to, ne­pa­žei­džiant įsta­ty­mų ir tarp­tau­ti­nių su­si­ta­ri­mų. Pa­vyz­džiui, gal­būt yra po­rei­kis su­teik­ti dau­giau ir pi­ges­nių pa­sko­lų stu­di­joms ar pra­plės­ti In­ve­gos veik­lą? Ki­taip sa­kant, lai­ki­nai di­des­nė bend­ro­ji vals­ty­bės sko­la bū­tų ne tik vals­ty­bės fi­nan­sų val­dy­mo op­ti­mi­za­vi­mas, ma­ži­nan­tis iš­lai­das pa­lū­ka­noms, bet ir ga­lė­tų su­kur­ti ša­lu­ti­nių nau­dų.