L. And­ri­kie­nė: Lie­tu­voje labiausiai pasigendu telkiančios lyderystės

L. And­ri­kie­nė: Lie­tu­voje labiausiai pasigendu telkiančios lyderystės

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ma And­ri­kie­nė ma­no, kad Lie­tu­vos val­džios ne­veik­lu­mas bei il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos ne­tu­rė­ji­mas su­kū­rė si­tua­ci­ją, kai Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos Bal­ta­ru­si­jo­je su­stab­dy­mas tam­pa sun­kiai pa­sie­kia­mas. Ast­ra­vo, o ir ki­tais at­ve­jais, val­džia tik rea­guo­ja į su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją. Lie­tu­vai ypa­tin­gai stin­ga tel­kian­čios, vie­ni­jan­čios ly­de­rys­tės.

Su Lai­ma And­ri­kie­ne kal­bė­jo­si Jo­nas Mi­ka­la­jū­nas.

Lai­ma And­ri­kie­nė.

– Ko­dėl Lie­tu­vo­je tiek ma­žai kal­ba­ma apie ato­mi­nės jė­gai­nės sta­ty­bą Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je? Ru­si­ja sa­vo pla­nų at­si­sa­kė?

– Kai Bal­ta­ru­si­ja 2008-ai­siais pra­bi­lo apie ato­mi­nės jė­gai­nės sta­ty­bą Ast­ra­ve, iš Ru­si­jos pa­sie­kė ži­nios apie pla­nuo­ja­mą bran­duo­li­nės jė­gai­nės sta­ty­bą Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, 200 ki­lo­met­rų nuo Vil­niaus. Jau 2010 m. va­sa­rį bu­vo su­reng­ta šio pro­jek­to star­to ce­re­mo­ni­ja, ke­le­tą me­tų bu­vo pra­ne­ši­nė­ja­ma apie pa­si­ra­šy­tas su­tar­tis su ran­go­vais, pro­jek­te da­ly­vau­ti bu­vo kvie­čia­mi už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai, jiems siū­lant 49 pro­c. įmo­nės ak­ci­jų. Pa­na­šiu me­tu, 2009-aiais, apie ke­ti­ni­mus sta­ty­ti net dvi bran­duo­li­nes jė­gai­nes pra­bi­lo ir Len­ki­ja (Zar­no­vie­ce ir Liu­ba­to­vo-Ko­pa­li­ne Po­me­ra­ni­jo­je, Len­ki­jos ry­tuo­se, Bal­ti­jos pa­kran­tė­je), taip pat ir Šve­di­ja bei Suo­mi­ja. Bent še­šios nau­jos ato­mi­nės jė­gai­nės tu­rė­jo iš­dyg­ti ap­link Lie­tu­vą. At­ro­dė, kad Lie­tu­vai už­da­rant Ig­na­li­nos elekt­ri­nę ją ap­juos kai­my­ni­nė­se ša­ly­se sta­to­mų bran­duo­li­nių jė­gai­nių žie­das.

Ava­ri­ja Fu­ku­ši­mos jė­gai­nė­je Ja­po­ni­jo­je 2011 me­tais eu­ro­pie­čių mei­lę ato­mi­nei ener­ge­ti­kai ge­ro­kai at­šal­dė, Vo­kie­ti­ja net pra­ne­šė iki 2022 me­tų už­da­ry­sian­ti vi­sas jos te­ri­to­ri­jo­je vei­kian­čias ato­mi­nes elekt­ri­nes. Ta­čiau da­bar dau­ge­lis vals­ty­bių ju­da pir­myn, tarp jų ir mū­sų kai­my­nės Skan­di­na­vi­jo­je, Šve­di­ja ir Suo­mi­ja. Šve­di­jo­je šiuo me­tu vei­kia de­vy­ni bran­duo­li­niai reak­to­riai, jie ge­ne­ruo­ja 40 pro­c. šios ša­lies su­var­to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos. Šių me­tų bir­že­lį Šve­di­jos val­dan­tie­ji su­kir­to ran­ko­mis su opo­zi­ci­ja, kad ke­tu­rios Šve­di­jo­je vei­kian­čios, bet šio de­šimt­me­čio pa­bai­go­je “kadenciją” bai­gian­čios ato­mi­nės jė­gai­nės bus pa­keis­tos nau­jo­mis, o ap­skri­tai ar­ti­miau­siais me­tais Šve­di­jo­je pra­dės veik­ti 10 nau­jų bran­duo­li­nių reak­to­rių.

Ru­si­ja iš tie­sų jė­gai­nei Ka­li­ning­ra­de pa­sta­tė pa­ma­tus, bet da­bar, kiek ži­no­ma, to­les­ni dar­bai ne­vyks­ta. Ga­li­ma su­pras­ti: kam Ru­si­jai rei­ka­lin­gos dvi bran­duo­li­nės jė­gai­nės to­kia­me ma­ža­me re­gio­ne, kai ji spar­čiai sta­to Ast­ra­vo bran­duo­li­nę jė­gai­nę Bal­ta­ru­si­jo­je. Ast­ra­vo elekt­ri­nė juk yra Ru­si­jos ob­jek­tas vi­so­mis pra­smė­mis – Ru­si­jos pi­ni­gai, Ru­si­jos tech­no­lo­gi­jos ir įran­ga, tik že­mės skly­pas yra Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je.

– Ko­kios rea­lios ga­li­my­bės su­stab­dy­ti Ast­ra­vo elekt­ri­nės sta­ty­bą? Juk su­stab­dy­mo ak­ty­viai rei­ka­lau­ja Lie­tu­vos pi­lie­čiai sa­vo pa­ra­šais?

– At­sa­ky­siu klau­si­mu – o ko­kia yra Lie­tu­vos val­džios po­zi­ci­ja dėl Ast­ra­vo, ko­kia yra val­džios stra­te­gi­ja? Juk pi­lie­ti­nė ak­ci­ja ki­lo kaip at­sa­kas į val­džios ne­veik­lu­mą, tai yra ban­dy­mas įšok­ti į jau nu­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį. Gal­būt ir bu­vo ko­kie nors rea­lūs val­džios veiks­mai, bet apie juos nie­kas nie­ko ne­gir­dė­jo. To­dėl su­si­da­ro įspū­dis, kad val­džia yra ne­veik­li, nes jau yra su­si­tai­kiu­si su Ast­ra­vo elekt­ri­nės sta­ty­ba mū­sų pa­šo­nė­je. Šio­mis die­no­mis spau­do­je te­ko skai­ty­ti, kad mi­nist­rai aiš­ki­na esą Lie­tu­va vei­kian­ti pa­gal si­tua­ci­ją: jei ne­pa­vyks su­stab­dy­ti sta­ty­bų, bus sie­kia­ma, kad jos bū­tų

kont­ro­liuo­ja­mos. Tai – ne­vals­ty­biš­ka, pa­sy­vi po­zi­ci­ja, dar vie­nas stra­te­gi­jos ne­bu­vi­mo įro­dy­mas, kai ne­sie­kia­ma kur­ti si­tua­ci­jos, o tik rea­guo­ja­ma, at­si­mu­ši­nė­ja­ma į ki­tų su­kur­tą si­tua­ci­ją. Jei taip bū­tu­me el­gę­si anks­čiau, Lie­tu­va šian­dien ne­bū­tų nei ne­prik­lau­so­ma, nei NA­TO ir ES na­rė. To­dėl šian­dien ga­li­me ti­kė­tis, kad vi­suo­me­nės ini­cia­ty­va, ak­ty­vu­mas pa­dės pa­siek­ti, kad ato­mi­nė elekt­ri­nė Bal­ta­ru­si­jo­je bū­tų sau­ges­nė.

–Kas Lie­tu­vai ga­lė­tų pa­dė­ti?

– Teo­riš­kai, mū­sų są­jun­gi­nin­kais ga­lė­tų bū­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, Len­ki­ja, Lat­vi­ja. Rei­kė­tų pa­si­telk­ti ir Vo­kie­ti­ją. Juk Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel ini­cia­ty­va po Fu­ku­ši­mos ava­ri­jos vi­so­je ES bu­vo at­lik­ti bran­duo­li­nių jė­gai­nių „stress testai”, ku­rių tiks­las – pa­tik­rin­ti vei­kian­čių jė­gai­nių pa­ti­ki­mu­mą, jų sau­gu­mą. O rea­ly­bė yra ki­to­kia. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos opo­zi­ci­ja Ast­ra­vo elekt­ri­nei yra tik for­ma­li, dau­giau ap­si­ri­bo­jan­ti pa­sy­viu ste­bė­ji­mu. Gal Lie­tu­va ga­lė­tų iš­nau­do­ti ES Ta­ry­bos for­ma­tą, ku­rio­je po­sė­džiau­ja ES vals­ty­bių ir/ar jų vy­riau­sy­bių va­do­vai, va­do­vau­jant ES ta­ry­bos pir­mi­nin­kui len­kui Do­nal­dui Tus­kui? Neat­ro­do, jog jų ieš­ko­ma. La­bai ne­si­no­rė­tų, kad šiuo klau­si­mu Lie­tu­va, taip ir li­ku­si vie­na, bū­tų šių lai­kų Don Ki­cho­tu, kil­nių tiks­lų tu­rin­čiu ri­te­riu, ko­vo­jan­čiu su vė­jo ma­lū­nais.

– Lie­tu­va, sto­da­ma į ES, įsi­pa­rei­go­jo už­da­ry­ti Ig­na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę, pa­de­dant Eu­ro­pos Są­jun­gai. At­ro­do, kad ir čia at­si­ran­da pro­ble­mų.

– Taip. Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES su­tar­ties IV pro­to­ko­le kal­ba­ma apie ES pa­ra­mą, už­da­rant Ig­na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę. Ja­me tei­gia­ma, kad IAE už­da­ry­mas „yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas ir yra iš­skir­ti­nė, ša­lies dy­džio ir eko­no­mi­nio pa­jė­gu­mo nea­ti­tin­kan­ti fi­nan­si­nė naš­ta Lie­tu­vai, to­dėl ES, so­li­da­ri­zuo­da­ma­si su Lie­tu­va, tei­kia adek­va­čią pa­pil­do­mą Bend­ri­jos pa­ra­mą eksp­loa­ta­vi­mo nu­trau­ki­mui ir po 2006 metų”. Ta­čiau šia­me do­ku­men­te ne­nu­ro­dy­ti konk­re­tūs skai­čiai ir ter­mi­nai. Kri­ti­kai sa­ko, kad to­kios nea­pib­rėž­tos for­mu­luo­tės yra Lie­tu­vos de­ry­bi­nin­kų ne­pro­fe­sio­na­lu­mo re­zul­ta­tas. Ne­ga­liu su tuo su­tik­ti: 2003-ai­siais nie­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek lai­ko IAE už­da­ry­mas truks ir ko­kia bus jo kai­na. Juk to­kio ti­po elekt­ri­nė – su ru­siš­kais RBMK reak­to­riais – už­da­ro­ma pir­mą kar­tą, pre­ce­den­to ES ne­bu­vo ir nė­ra. To­dėl ir bu­vo pa­si­rink­ta to­kia ap­ta­ki for­mu­luo­tė – Lie­tu­vą įpa­rei­go­jan­ti už­da­ry­ti elekt­ri­nę, o ES šį žings­nį fi­nan­suo­ti.

Pri­min­siu, kad iki 2013 me­tų, tai yra iki pra­si­de­dant šiam fi­nan­si­niam lai­ko­tar­piui (2014-2020 m.), Eu­ro­pos Są­jun­ga IAE už­da­ry­mui jau bu­vo sky­ru­si 1,367 mi­li­jar­dų eu­rų. Kaip prieš ke­le­tą me­tų man ra­šė tuo­met už ES ener­ge­ti­ką at­sa­kin­gas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rys G. Oet­tin­ge­ris, “šios apim­ties pa­ra­ma yra lai­ko­ma pa­kan­ka­ma, o už eksp­loa­ta­ci­jos nu­trau­ki­mo fi­nan­sa­vi­mą, at­lie­kų tvar­ky­mą ir sua­gu­mo už­tik­ri­ni­mą yra at­sa­kin­gos ša­lys narės”. Vis dėl­to, tuo­met, 2013-ai­siais, Lie­tu­vai ak­ty­viai vei­kiant, pa­vy­ko pa­siek­ti, kad ES pa­ra­ma bū­tų tei­kia­ma vi­są šį fi­nan­si­nį lai­ko­tar­pį: 2014-2020 m. IAE už­da­ry­mui Lie­tu­va iš ES gaus dar 450 mi­li­jo­nų eu­rų.

Da­bar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vėl siun­čia sig­na­lus, kad li­ku­sias iš­lai­das esą Lie­tu­va tu­rė­tų už­si­mes­ti ant sa­vo pe­čių. Tai ypač Lie­tu­vai ne­pa­lan­ki nuo­sta­ta. Jau aiš­ku, kad elekt­ri­nės už­da­ry­mui 2038 me­tais, kaip nu­ma­ty­ta, po 2020 me­tų mums rei­kės dar 900 mi­li­jo­nų eu­rų. Neuž­da­rius tais me­tais, dėl fi­nan­sa­vi­mo sto­kos ati­dė­jus už­da­ry­mo ter­mi­nus, dar­bų kaš­tai dar la­biau išaug­tų. Tai bū­tų per sun­ki naš­ta Lie­tu­vai, nea­be­jo­ti­nai tek­tų už­da­ri­nė­ti IAE, nau­do­jan­tis sko­lin­to­mis lė­šo­mis. No­rint pa­keis­ti ES nuo­sta­tas, rei­kia su­telk­to Lie­tu­vos val­džios ir eu­ro­par­la­men­ta­rų dar­bo. Ypač da­bar, kai ar­tė­ja ES biu­dže­to per­žiū­ra, kai ES pra­dės pla­nuo­ti nau­ją fi­nan­si­nį lai­ko­tar­pį, pra­si­dė­sian­tį po 2020 me­tų. Ta­čiau bend­ro Lie­tu­vos val­džios dar­bo su Lie­tu­vos ES par­la­men­ta­rais be­veik ne­ma­ty­ti. At­ro­do, jog tai, kas vyks­ta Briu­se­ly­je, ma­žai kam rū­pi Vil­niu­je.

– Jūs dir­ba­te tre­čią ka­den­ci­ją Eu­ro­pos Par­la­men­te. Jau du mė­ne­siai, kai pa­si­trau­kus Gab­rie­liui Lands­ber­giui, su­grį­žo­te į įpras­ti­nę dar­bo vie­tą, kur dir­bo­te nuo 2004 iki 2014-ųjų. Ko­kios vy­ko Jū­sų kon­sul­ta­ci­jos su Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis; ko­kia pa­ruoš­ta bend­ra stra­te­gi­ja šiais bei ki­tais klau­si­mais?

– Per pir­muo­sius du mė­ne­sius su­si­ti­kau su dvie­jų vals­ty­bių pre­zi­den­tais, su 10 ki­tų vals­ty­bių mi­nist­rų bei pen­kių vals­ty­bių am­ba­sa­do­riais. Ta­čiau ne­su­si­ti­kau nei su vie­nu aukš­tes­nio ran­go Lie­tu­vos pa­rei­gū­nu, iš­sky­rus Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rę Eu­ro­pos Są­jun­go­je Jo­vi­tą Ne­liup­šie­nę, su ku­ria su­si­ti­ko­me Briu­se­ly­je, ir tai bu­vo la­bai da­ly­kiš­kas ir nau­din­gas su­si­ti­ki­mas. Ži­nau – keis­tai to­kia arit­me­ti­ka atrodo... Gal­būt pir­mą kar­tą į Eu­ro­pos Par­la­men­tą iš­rin­ką žmo­gų tai ste­bin­tų. Aš ne­nus­te­bau, nes to­kios yra mū­sų tra­di­ci­jos – blo­gos tra­di­ci­jos. Lie­tu­vo­je bū­tent toks dar­bo ir san­ty­kių su ES par­la­men­ta­rais „koor­di­na­vi­mas“ yra nor­ma. Apsk­ri­tai ver­ti­nant ir pa­pras­tai sa­kant, Sei­mas – sau, Vy­riau­sy­bė – sau, Pre­zi­den­tū­ra vėl pa­ti sau. Kas to­kio­je si­tua­ci­jo­je lie­ka eu­ro­par­la­men­ta­rui – o gi veik, kaip iš­ma­nai. Pre­zi­den­tai, mi­nist­rai, Sei­mo pir­mi­nin­kai ne­ma­to rei­ka­lo pa­kvies­ti vi­sų Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų da­ly­kiš­kam po­kal­biui, bend­rų tiks­lų ir dar­bų ap­ta­ri­mui. Vie­to­je to eu­ro­par­la­men­ta­rams siū­lo­ma da­ly­vau­ti Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to posėdžiuose... Ke­lios ma­lo­nios išim­tys per ma­no pir­mą­sias dvi ka­den­ci­jas, per 10 me­tų (vi­sų Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų su­si­ti­ki­mai su UR mi­nist­rais A. Va­lio­niu ir L. Lin­ke­vi­čiu­mi, prem­je­ru G. Kir­ki­lu, ūkio ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­rais) tik pa­tvir­ti­na bend­rą ten­den­ci­ją. Re­zul­ta­tai kal­ba pa­tys už sa­ve.

– Ko­dėl taip? Vis tik Lie­tu­va yra ES da­lis ir dau­ge­lis Briu­se­ly­je prii­ma­mų spren­di­mų da­ro įta­ką Lie­tu­vai, la­bai daž­nai net pa­pras­tiems ša­lies pi­lie­čiams?

– To­dėl, kad to­kie esa­me, tik to­kį po­li­ti­nės kul­tū­ros ly­gį esa­me pa­sie­kę. Ban­dy­ti tai paaiš­kin­ti svei­ko pro­to ar­gu­men­tais neį­ma­no­ma. Mes mėš­lun­giš­kai šo­ka­me koor­di­nuo­ti veiks­mų, kai su­si­da­ro ko­kia nors ne­pa­lan­ki si­tua­ci­ja. Ta­čiau ne­tu­ri­me sa­vo stra­te­gi­jos, o pa­vo­jaus var­pus iš­gir­dę puo­la­me veik­ti, rea­guo­ja­me į daž­niau­siai jau įsi­se­nė­ju­sias pro­ble­mas, ku­rias bu­vo ga­li­ma nu­ma­ty­ti ir už­kar­dy­ti žy­miai anks­čiau. Pas­ku­ti­nis pa­vyz­dys – Ast­ra­vas, kai sie­kia­me, kad jau ke­le­rius me­tus vyk­do­mos sta­ty­bos bū­tų nu­trauk­tos.

Lie­tu­vos val­džio­je per daug am­bi­ci­jų, ku­rios truk­do vi­siems su­sės­ti prie vie­no sta­lo, da­lin­tis in­for­ma­ci­ja, pa­si­da­lin­ti dar­bais, ku­riuos kiek­vie­nas vals­ty­bės ka­rei­vis sa­vo vei­ki­mo lau­ke tu­ri at­lik­ti. Tel­kian­čios, vie­ni­jan­čios ly­de­rys­tės bend­ra­jam gė­riui, sie­kiant na­cio­na­li­nių tiks­lų Lie­tu­vo­je la­biau­siai ir pa­si­gen­du.