Naujausios
Lietuvos strategai vis svajoja. Gal laikas grįžti į realybę?
Svajonių neįgyvendinantis žmogus tik egzistuoja. Lygiai kaip ir valstybės ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva – 2030“ kūrėjai, prisirinkę šalies gyventojų svajonių, piešiantys rožinę ateitį, bet vengiantys atsigręžti į realybę.
Sidas AKSOMAITIS
„Respublikos“ žurnalistas
Dar prieš 5 metus po Lietuvą net sukaitę zujo strategiją rengiančios Valstybės pažangos tarybos pasiuntiniai ir teiravosi žmonių, kokios svajonių Lietuvos jie norėtų. Ir žmonės svajojo – apie 3 proc. nedarbo lygį, nemokamą aukštąjį mokslą, išvystytą greitųjų traukinių eismą... Tik vienas kitas tada susimąstė, kad greitas susisiekimas mums bus aktualus ne tiek Lietuvos viduje, kiek išorėje. Nes ten, į Europą, mes turėsime vykti savo vaikų lankyti.
Kas pasikeitė Lietuvoje per tuos 5 metus? Emigracija nesumažėjo, proveržio valstybėje nematyti, o apie tai rašanti lietuviška žiniasklaida apšaukiama esanti prorusiška!
Ar išpildys žmonių svajones šalies valdžia, besikeičianti švytuoklės principu ir sugebanti klestėti nepriklausomai nuo ją sudarančių politinių junginių? Jau sukurtos ir dar tik kuriamos ilgalaikės strategijos kainuoja gražius pinigus, jų pritaikymas prie sparčiai kintančių gyvenimo sąlygų kelia didelių abejonių, bet valdžios prievaizdams tai – nė motais.
Iš dalies išsipildė tik prieš keliolika metų Šiauliuose subrandinta kosmodromo ir raudonųjų žibintų kvartalo strategija.
Nors raudonieji žibintai Šiauliuose ir nešviečia, prostitučių bei kitokių barakudų mieste – į valias. Tik štai ateiviai iš kosmoso su savo lėkštėmis kažkodėl baidosi tarpgalaktinių reisų visata – Šiauliai.
Gal šiaulietės prostitutės ne jų skonio? Nereikia būti orakulu, kad nuspėti, jog Lietuvoje niekas nepasikeis ir 2030 metais.