Naujausios
Komentaras
Meras – naujas, o politikoje – kaip visada
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Šiaulių miesto meras nepartinis Artūras Visockas ir naujoji Taryba pradėjo strigti nuo pirmųjų žingsnių. Politikos naujokai spėjo patirti „partinių raumenų“ demonstravimą ir jėgą. O kas iš tiesų laimėjo rinkimus, aiškėja tik dabar.
Panašu, kad bus pralaimėję socialdemokratų rinkėjai, nors jų balsų kraitis renkant miesto Tarybą ir buvo didžiausias. Ir nepaisant to, kad ir jų balsai padėjo A. Visockui laimėti mero postą.
Pirmą kartą tiesiogiai rinkdami merą šiauliečiai pokyčių lūkesčius sudėjo į nepartinį A. Visocką. Iš esmės taip nubaudė visas partijas.
Vienas pokytis aiškus – miesto vairas sukamas dešinėn.
Tik naivuoliai galėjo tikėtis, kad nepartinis meras išvengs susitarimų su partijomis. O formuodamas naują koaliciją meras pirmenybę suteikė dešiniosioms partijoms.
Ne tik paramą jam per antrąjį mero rinkimų turą deklaravusiems liberalams, bet ir konservatoriams. Nors jų vietos skyrius nė nekvietė savo rinkėjų remti A. Visocko.
Konservatoriai, nors per šiuos rinkimus prarado rinkėjų balsų ir jų frakcija „nukraujavo“, dabar džiaugiasi, kad bus vykdoma jų programa. Nors laimėti tik trys mandatai.
Valdančioji koalicija yra užsibrėžusi į viešą sektorių pritraukti privačią iniciatyvą. Pirmiausia į švietimo sistemą. Nuo darželių iki neformalaus ugdymo. Vienodai finansuotų ir Savivaldybės, ir nevyriausybines ugdymo įstaigas.
Pažadėta neprivatizuoti tik vandens ir šilumos bei viešojo transporto paslaugų. Bet reformos laukia „Busturo“. Viešajam transportui koordinuoti atsirastų operatorius – dar viena Savivaldybės viešoji įstaiga koordinavimo centras.
A. Visockas savo politinių pažiūrų per rinkimus nedeklaravo – nepartinis, ir tiek. O jo programa buvo iš kelių sakinių, kurių pirmasis: „Nežadu nieko, išskyrus sąžiningą darbą.“
Tą patį jis pakartojo ir davęs mero priesaiką.
Tokios „veiklos programos“ užteko rinkimams, bet ne po rinkimų miestui valdyti.
Per pirmąjį miesto Tarybos posėdį partijos savo raumenis pademonstravo ne tik naujajam merui. Bet ir pirmą kartą į Tarybą išrinktiems politikos naujokams.
Tik ką padėję ranką ant Konstitucijos ir prisiekę ginti viešą interesą Tarybos nariai nesugebėjo nė vicemero paskirti.
Pagal įstatymą negali būti varžoma Tarybos nario teisė ir laisvė. Bet partinės taktikos žaidimams buvo priversti paklusti net 11 Tarybos narių – socialdemokratai ir frakcija „Už Šiaulius“.
Dėl partinio diktato jie iš viso nėjo balsuoti – nei dėl vicemero, nei dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. O gal kuris ims ir slapta balsuos „už“, kai partija yra „prieš“?
Graudu buvo žiūrėti į politikos naujokus, kurie jau dėl pirmųjų sprendimų negalėjo įvykdyti Tarybos nario pareigos. Negana to, patyrė savų frakcijų nepasitikėjimą.
Rinkėjai Tarybos narius renka ne dėl to, kad jie tik stovėtų ir stebėtų, kaip sprendimai priiminėjami.
Naujasis meras pamokytas, kad koaliciją reikia „ne raštu“, ne elektroniniu paštu formuoti. Paskutinę minutę ėmęs partijoms siuntinėti koalicijos programą ir rinkti „auksinius balsus“ patyrė fiasko.
Į koaliciją kaip „balsų garantą“ pasikvietė Darbo partiją, bet tų „auksinių balsų“ pritrūko jau per pirmąjį balsavimą dėl vicemero kandidatūros.
Pats negalėjo patikėti, kad už Stasį Tumėną, kurio kompetencija niekas šiaip neabejoja, balsavo tik 15 Tarybos narių, kai koalicija skaičiavo turinti 18 balsų.
Nepadėjo nė jaunojo socialdemokrato D. Griškevičiaus „auksinis balsas“.
Įdomu, kokiomis pareigomis šio iš Socialdemokratų frakcijos jau išvyto vienišiaus balsas dabar bus įkainotas – vicemero ar žemesnėmis?
