Moterys į karo zoną išėjo paskui vyrus

„Šiau­lių kraš­tui“ iš Uk­rai­nos

Mo­te­rys į ka­ro zo­ną išė­jo pa­skui vy­rus

Kal­ban­tis su Uk­rai­nos ka­riais Tarp­tau­ti­nia­me tai­kos pa­lai­ky­mo pa­jė­gų ir sau­gu­mo mo­ky­mo cent­re Uk­rai­no­je, Ya­vo­riv po­li­go­ne, ho­ri­zon­te pa­si­ro­do ka­rei­viš­kas sunk­ve­ži­mis. Iš bre­zen­tu deng­tos prie­ka­bos pa­si­girs­ta mo­te­riš­ki bal­sai. Į po­li­go­ną ka­riams pie­tus at­ve­žė trys uk­rai­nie­tės. Mo­te­rų an­ti­te­ro­ris­ti­nių ope­ra­ci­jų (to­liau – ATO) zo­no­je Don­ba­so ir Lu­hans­ko sri­ty­se yra ir dau­giau.

Jus­ti­na PET­RAUS­KIE­NĖ

justina@skrastas.lt

Pri­rei­kus ima gink­lą

Iš po bre­zen­to pa­si­ro­do sau­lė­je įru­dęs vei­das. 32 me­tų Ka­te­ri­na, pra­šan­ti ją va­din­ti tie­siog Kat­ru­sia.

Mo­te­ris, kaip ir dar dvi su ja į po­li­go­ną at­vy­ku­sios uk­rai­nie­tės Ma­ša ir Li­lia, yra 72 uk­rai­nie­čių me­cha­ni­zuo­to­sios 1 pės­ti­nin­kų bri­ga­dos sa­va­no­rės, į ATO zo­ną išė­ju­sios pa­skui ten jau ko­vo­jan­čius sa­vo vy­rus.

Ka­tia ATO zo­no­je yra jau pus­me­tį. Mo­te­ris ne tik su­ka­si prie puo­dų, bet, pri­rei­kus, ima gink­lą į ran­kas.

„Mes esa­me dar ir ka­ro me­di­kės. O aš dar ir šau­lė“, – sa­ko Ka­tia. Pak­laus­ta, ko­dėl ri­zi­kuo­ja gy­vy­be ir atė­jo ko­vo­ti, Ka­tia at­sa­kė, kad taip lie­pia jos šir­dis. „Uk­rai­nos že­mė yra mū­sų že­mė. Be to, mū­sų vy­rai yra čia“.

Vai­kus au­gi­na se­ne­liai

Nuo 2014 me­tų su­žeis­tų­jų Uk­rai­nos ko­vo­to­jų gy­vy­bes gelbs­tin­ti 31 me­tų ka­ro me­di­kė Li­lia tu­ri tris vai­kus. „Tre­čias vi­sai ma­žy­tis“, – ro­do jo ūgį ran­ko­mis ir su­si­grau­di­na.

Vi­sus Li­lios vai­kus au­gi­na jos tė­vai.

„Man, mo­te­riai, čia tik­rai sun­ku“, – ne­slė­pė ka­ro me­di­kė.

Li­lia vai­kus pa­li­ko ir į ATO zo­ną ko­vo­ti išė­jo taip pat ve­da­ma šir­dies.

Vos 20 me­tų Ma­ša dar ne­te­kė­ju­si. „Bet jai čia su­ra­si­me vy­rą“, – šyp­so­si Ka­tia.

Ma­ša yra bai­gu­si vi­rė­jos kur­sus. Jie mer­gi­nai fron­te la­bai pra­ver­čia. Prie Uk­rai­nos ko­vo­to­jų Ma­ša pri­si­jun­gė prieš pu­sę me­tų.

Šios trys uk­rai­nie­tės ATO zo­no­je pla­nuo­ja bū­ti per vi­są žie­mą, iki ki­tų me­tų pa­va­sa­rio.

Šiuo me­tu tre­čio­jo­je mo­ko­mo­jo­je gru­pė­je yra be­veik de­šimt mo­te­rų. Kiek mo­te­rų ko­vo­ja, uk­rai­nie­tės ne­ži­no. „Ta­čiau jų tik­rai pa­dau­gė­jo“, – nea­be­jo­ja Ma­ša.

Nemo­te­riš­ki da­ly­kai

Be grės­mės žū­ti nuo kul­kos, uk­rai­nie­tėms ko­vo­to­joms gre­sia ir ki­ti pa­vo­jai.

Vardo neatsk­lei­dęs Uk­rai­nos iš­mi­nuo­to­jas pa­sa­ko­jo, kad nak­ti­mis Uk­rai­nos ka­riai to­se te­ri­to­ri­jo­se, kur nak­tį lan­ko­si se­pa­ra­tis­tai, už­mi­nuo­ja įvai­riau­sius daik­tus: tuš­čius me­ta­li­nius in­de­lius nuo ci­ga­re­čių, ra­ci­jas, mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, vai­kiš­kus pe­na­lus, net kny­gas. Iš pail­gos me­ta­li­nės spin­din­čios vis­kio bu­te­lio dė­žės iš­mi­nuo­to­jas iš­trau­kia ir de­monst­ruo­ja pu­sės ran­kos dy­džio ra­ke­tą.

„Dar nuo Af­ga­nis­ta­no ka­ro lai­kų ži­no­mas ir nau­do­ja­mas triu­kas yra už­mi­nuo­ti ra­šik­liai, nu­plė­šian­tys pirš­tą ar ke­lis“, – sa­kė iš­mi­nuo­to­jas.

Vie­na di­džiau­sių nau­jo­vių, uk­rai­nie­tis įvar­di­jo tuš­čius plas­ti­ki­nius bu­te­lius, ku­rie de­to­nuo­ja­mi ju­de­sio da­vik­liu. „Pa­kan­ka ant to­kio bu­te­lio tik už­min­ti“, – sa­ko iš­mi­nuo­to­jas ir pri­du­ria, kad iš bu­te­lio ky­šan­tys lai­dai bū­na ge­rai pa­slėp­ti.

Pa­vo­jin­giau­siu sprog­me­niu uk­rai­nie­tis įvar­di­jo už­mi­nuo­tą lit­ro tal­pos stik­lai­nį, pri­grūs­tą nau­jų ašt­rių vi­nių ar varž­tų. „Spro­gus to­kiam už­tai­sui, pa­si­pi­la be­ga­lė ske­veld­rų, ku­rių su­žei­di­mai bū­na mir­ti­ni“, – sa­kė uk­rai­nie­tis.

Pak­laus­tas, kuo mi­nuo­ja­mi vi­si šie daik­tai, iš­mi­nuo­to­jas at­sa­kė, kad pa­pras­tu tro­ti­lu. „Atp­jau­na jo kaip plas­ti­li­no ir pri­tvir­ti­na lip­nia juos­ta prie bet ko, kas ga­li pa­trauk­ti dė­me­sį“, – sa­kė uk­rai­nie­tis.

Prob­le­ma, kad ne vi­si uk­rai­nie­čiai ka­riai sa­vo že­mė­la­py­je pa­si­žy­mi už­mi­nuo­tus daik­tus ar prie­tai­sus. „To­dėl bū­na, kad ir pa­tys su­si­ža­lo­ja nuo sa­viš­kių pa­dė­tų sprog­me­nų“, – sa­kė iš­mi­nuo­to­jas.

Uk­rai­nie­tis ne­slė­pė, kad nak­tį už­mi­nuo­tus daik­tus ap­ti­kę se­pa­ra­tis­tai, juos iš­mi­nuo­ja, pa­sii­ma ir vė­liau iš nau­jo už­mi­na­vę pa­nau­do­ja prieš uk­rai­nie­čius.

Pa­sak iš­mi­nuo­to­jo, ATO zo­no­je ne­ga­li­ma im­ti jo­kių daik­tų. Ir bū­ti­na žiū­rė­ti po ko­jo­mis – neuž­lip­ti ant tuš­čių plas­ti­ki­nių bu­te­lių, ne­lies­ti daik­tų nuo­lau­žų.

Iš­mi­nuo­to­jas pri­mi­nė vie­ną šiur­pią is­to­ri­ją: „Se­pa­ra­tis­tai spin­to­je už­mi­na­vo ka­ti­ną. Iš­gir­dę kniau­ki­mą, Uk­rai­nos ka­riai nie­ko blo­ga ne­pa­gal­vo­ję gy­vū­ną gel­bė­jo ir žu­vo“.

Au­to­rės nuo­tr.

MO­TE­RYS: ATO zo­no­je ko­vo­ja ir mo­te­rys: iš kai­rės – Li­lia ir Ka­tia.

MA­ŠA: Vi­rė­jos kur­sai 20 me­tų Ma­šai pra­ver­čia ir ATO zo­no­je.

SVO­RIS: Mo­te­rims ten­ka ne­šio­ti di­džiu­lius bi­do­nus, pil­nus karš­to mais­to.

PA­VO­JAI: Už­mi­nuo­ti tuš­ti plas­ti­ki­niai bu­te­liai sprogs­ta vien už­li­pus ant jų. Už­mi­nuo­ja­mos net kny­gos.