Neteisiami tik nugalėtojai. Bet niekas juk neina pralaimėti

Ne­tei­sia­mi tik nu­ga­lė­to­jai. Bet nie­kas juk nei­na pra­lai­mė­ti

Si­das AK­SO­MAI­TIS

žur­na­lis­tas

Nors olim­pia­da dar ne­si­bai­gė, jau da­bar aiš­ku, kad vien per­ga­lių iš mū­sų olim­pie­čių lau­ku­sių sir­ga­lių vil­tys bu­vo, švel­niai ta­riant, ne­pag­rįs­tos.

Me­da­lių jie lau­kė iš auk­si­ne žu­ve­le va­di­na­mos Rū­tos Mei­lu­ty­tės, krep­ši­nin­kų, iš ge­riau­sio ša­lies te­ni­si­nin­ko Ri­čar­do Be­ran­kio, Lie­tu­vos dziu­do mil­ži­nės San­tos Pa­ke­ny­tės. Šios vil­tys su­bliūš­ko la­bai anks­ti ir la­bai skau­džiai. Sir­ga­lių taš­ko­mų nu­si­vy­li­mo purs­lų te­ko ir spor­ti­nin­kams, ir jų tre­ne­riams. Lie­tu­va įpra­tu­si sa­vo did­vy­rius ne­šio­ti ant ran­kų, bet už­ten­ka spor­ti­nin­kams su­klup­ti, ir ta pa­ti Lie­tu­va puo­la juos plak­ti lie­žu­viais.

Neg­ra­žu? Bet la­bai lie­tu­viš­ka. Vi­sa­ži­niai spe­cia­lis­tai net ne­no­ri gir­dė­ti, kad Rū­tos iš­ko­vo­ta 7-oji vie­ta yra čem­pio­niš­ka, nes mū­sų auk­si­nė žu­ve­lė plau­kė dar neat­si­ga­vu­si po ran­kos trau­mos. Jiems kliū­va ir po fan­tas­tiš­ko NBA se­zo­no net ke­lių var­žo­vų olim­pia­do­je pri­žiū­ri­mo Jo­no Va­lan­čiū­no blan­kūs re­zul­ta­tai, sė­du­sios ba­te­ri­jos.

O ar vis­ką pa­da­rė Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, kad mū­sų olim­pi­nių vil­čių ne­dau­žy­tų jo­kie var­žo­vai? Gau­si mū­sų spor­to funk­cio­nie­rių de­le­ga­ci­ja iš­dun­dė­jo į Rio gy­vai pa­lai­ky­ti Lie­tu­vos olim­pie­čių.

Ar at­si­pirks ta mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais fi­nan­suo­ta iš­vy­ka? Ka­žin koks to bū­rio ke­liau­ti mėgs­tan­čių funk­cio­nie­rių in­dė­lis į spor­ti­nin­kų per­ga­les. Ko ge­ro, prie olim­pie­čių lai­mė­ji­mų jie bū­tų la­biau pri­si­dė­ję ne­va­žiuo­da­mi į Rio. O ke­lio­nės bi­lie­tams ir pra­gy­ve­ni­mui skir­tas lė­šas paau­ko­da­mi bū­si­mų­jų olim­pie­čių tre­ni­ruo­čių sto­vyk­loms fi­nan­suo­ti.

Li­ko dar ke­li olim­pi­niai star­tai, ke­lios olim­pi­nės vil­tys. Gal jos nu­plaus tą kar­tė­lį, su ku­riuo po be­mie­gių nak­tų į dar­bą kul­niuo­da­vo per­ga­lių lau­kę, bet su skau­džiais pra­lai­mė­ji­mais su­si­tai­ky­ti tu­rė­ję krep­ši­nio sir­ga­liai.