Naujausios
Romualdas Ozolas matė žmogų
Netekome Nepriklausomybės Akto signataro, filosofo, Šiaulių krašte palikusio ryškius pėdsakus Romualdo Ozolo. Jis sakė norįs prasmingai panaudoti tai, ką turi, todėl dalijosi – įžvalgomis, knygomis, net mišku.
Nutarė parduoti mišką
Praėjusių metų gruodį „Šiaulių kraštas“ rašė apie tai, kad Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas parduoda 12 hektarų brandaus miško, kad galėtų padėti Mažojo Lituanikos centro ir vaikų darželio statyboms Bazilionuose (Šiaulių rajonas). Šią mokyklą R. Ozolas yra baigęs.
Kol valstybės investicijų fondas delsia skirti pinigus šiems objektams statyti, griūvančios vaikų darželio patalpos šildomos paršiukų radiatoriais.
„Reikia tai, ką turi, panaudoti prasmingai. Tada mes, kaip tauta, galėsime dar šiek tiek atsilaikyti. O jeigu ne – viskas bus nušluota. Bibliotekos šiandien yra tas pats, kas senojoje Lietuvoje – piliakalniai“, – tada sakė signataras R. Ozolas.
Paklaustas, kodėl jo akys ir širdis atsisuko į Bazilionus, o ne į Vilnių, kuriame gyveno, atsakė: „Jeigu kiekvienas Lietuvos kraštas turėtų bent po vieną kultūros, knygų, laikraščių, naujausios informacijos atramos tašką, būtų labai gerai. Tada Lietuva laikysis“.
Bazilionų mokyklai R. Ozolas dovanojo šimtus tomų retų knygų, savo dienoraščių.
Gimė „Padubysio kronikos“
R. Ozolo paramos fondas „Už teisingumą Lietuvoje“ leidžia istorijos ir kultūros žurnalą „Padubysio kronikos“, kuriame rašoma apie šio krašto istoriją ir kultūrą. Būtent šis žurnalas apjungė Šiaulių ir krašto intelektualus bendram kultūriniam darbui.
Regioninis žurnalas iš karto tapo įvykiu: istorijos, kultūros, nūdienos.
R. Ozolas norėjo sukurti žurnalą, kuris atspindėtų Padubysio regiono bendruosius interesus, pateiktų pažintiniu požiūriu įvairiapusę informaciją. Žurnalą buvo numatyta leisti du kartus per metus.
„Esame kilę iš žemės“
Prieš metus susitikime su jaunimu Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje jis kvietė jaunus žmones degti, kurti, kalbėti, mąstyti ir patirti! Kvietė analizuoti įvykius valstybėje: „Būčiau ramesnis, jeigu žinočiau, kad jaunimas pats ims nagrinėti tuos reiškinius su jauna, pasitikėjimo kupina siela. Jauni žmonės – jaučiantys melo ir tiesos ribą, veidmainiavimo ir sąžiningo, tikro, doro gyvenimo dalykus. Nepameskite šito jausmo!“
Ne vienam įstrigo jo žodžiai apie žemę: „Išsilakstymas iš šalies yra nelaimė, kuri gali būti išgyvendinta tik savyje atrandant tikrumo jausmą ir sutapatinant jį su sąžine. O tikrumo jausmas žmogui gali ateiti tik iš savo žemės, iš sąryšio su pačiomis giliausiomis jau net nebe gamtos, o būties sąsajomis. Suvokime, kad mes esame kilę iš žemės.
Iš sąlyčio su žeme ateina tai, ko niekas kitas negali duoti...“
Parengta pagal „Šiaulių krašto“ publikacijas
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.