Steigvilių malūnui gresia griūtis

Steigvilių malūnui gresia griūtis

Steig­vi­lių ma­lū­nui gre­sia griū­tis

Pra­dė­jo svir­ti ant šo­no vals­ty­bės sau­go­mas is­to­ri­jos pa­mink­las – me­di­nis Steig­vi­lių vė­jo ma­lū­nas (Pakruojo r.). Lė­šų jam su­tvir­tin­ti šie­met ne­nu­ma­ty­ta, pa­vel­do­sau­gi­nin­kams te­lie­ka ti­kė­tis, jog ma­lū­nas dar ne­grius.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Ne­to­li ke­lio Lin­ku­va – Žei­me­lis sto­vin­čio ma­lū­no ke­pu­rė aki­vaiz­džiai kryps­ta link že­mės. Tie­siog po ja sie­no­se žio­jė­ja sky­lės. Vie­ti­nių pa­sa­ko­ji­mu, šios sky­lės pa­di­dė­jo po ne­se­niai pū­tu­sių smar­kių vė­jų, tik­riau­siai apar­džiu­sių šim­ta­me­tes sie­nų len­te­les. Pak­ruo­jiš­kiai ne­ri­mau­ja, jog stip­res­nių vė­jų ma­lū­nas ga­li ne­beat­lai­ky­ti.

Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros, pa­vel­do­sau­gos ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas pa­vel­dui Min­dau­gas Ve­liu­lis vi­suo­me­nės nuo­gąs­ta­vi­mus pa­tvir­ti­no – Steig­vi­lių ma­lū­nas kryps­ta. Sta­ti­nį ga­di­na ir pro nu­plėš­tą sto­go skar­dą į vi­dų pa­ten­kan­tis van­duo.

„Ta­čiau ma­lū­nas kryps­ta ne dėl yran­čių sie­nų sta­ti­nio vir­šu­je. Pas­ta­to svo­rio ne­beiš­lai­ko nuo drėg­mės smar­kiai su­pu­vę apa­ti­niai ma­lū­no sie­nų rąs­tai. Juos rei­kė­tų pa­keis­ti. Kei­čiant rąs­tus, vi­są ma­lū­ną tek­tų kils­te­lė­ti aukš­tyn ant domk­ra­tų. To­kią ga­lin­gą tech­ni­ką tu­rin­čių įmo­nių nė­ra daug, o kiek ga­lė­tų kai­nuo­ti Steig­vi­lių ma­lū­no re­mon­to dar­bai – ne­skai­čiuo­ta“, – tei­gė spe­cia­lis­tas.

Anot V. Ve­liu­lio, šie­met nė­ra ga­li­my­bių bent mi­ni­ma­liai re­mon­tuo­ti ava­ri­nės būk­lės ma­lū­ną. Kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos de­par­ta­men­to nu­ro­dy­mu pri­va­lo­ma pir­miau­sia už­san­da­rin­ti irs­tan­čius mū­ri­nį Alek­nai­čių ir me­di­nį Ba­čiū­nų vė­jo ma­lū­nus. Šie be sto­gų li­kę sta­ti­niai – taip pat vals­ty­bės sau­go­mo pa­vel­do re­gist­re.

„Be­lie­ka ti­kė­tis, jog Steig­vi­lių ma­lū­nas dar ne­grius, o vė­liau at­si­ras pi­ni­gų jam su­tvar­ky­ti“, – sa­kė V. Ve­liu­lis.

Vie­nas iš aš­tuo­nio­li­kos Pak­ruo­jo ra­jo­ne sau­go­mų Steig­vi­lių vė­jo ma­lū­nas sta­ty­tas 1891 metais. Jis pri­klau­sė ūki­nin­kui, apy­lin­kių švie­suo­liui Jo­nui Bei­no­ra­vi­čiui, lie­tu­viš­ko raš­to drau­di­mo me­tais sa­vo so­dy­bo­je įstei­gu­siam slap­tą mo­kyk­lą, pla­ti­nu­siam lie­tu­viš­ką spau­dą.

Ma­lū­nas ne­be­vei­kia jau be­veik tris­de­šimt me­tų. Jo ne­su­sig­rą­ži­nus sa­vi­nin­kų pa­li­kuo­nims, Steig­vi­lių ma­lū­nas ta­po Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­be.

Be­veik prieš de­šimt­me­tį ma­lū­ną ke­tin­ta res­tau­ruo­ti ir pri­tai­ky­ti tu­riz­mui, bu­vo pa­ra­šy­tas pro­jek­tas in­ves­ti­ci­niams fon­dams. Ta­čiau pro­jek­tas iki šiol li­kęs tik po­pie­riu­je. Nes Sa­vi­val­dy­bės ma­lū­nas sto­vi ant pri­va­čios že­mės, o fon­dai ne­prii­ma pa­raiš­kų fi­nan­suo­ti res­tau­ra­ci­ją sta­ti­nių, ne­tu­rin­čių jiems pri­klau­san­čio skly­po.

Ma­lū­ną nio­ko­ja ne tik orų per­mai­nos, bet ir žmo­nės. Prieš aš­tuo­ne­tą me­tų, iš­lau­žus da­lį sie­nų, bu­vo pa­vog­tos au­ten­tiš­kos se­no­vi­nės gir­nos. Kad ap­lau­žy­tas ma­lū­nas ne­sug­riū­tų, jo apa­čia bu­vo ap­kal­ta len­to­mis.

Au­to­rės nuo­tr.

GRĖS­MĖ: Kryps­tan­čiam Steig­vi­lių ma­lū­nui gre­sia griū­tis.

VIL­TIS: Pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Min­dau­gas Ve­liu­lis vi­lia­si, jog ma­lū­nas šie­met dar ne­virs, o vė­liau bus ras­ta lė­šų jo re­mon­tui.