Naujausios
Užgeso Žagarės šviesuolis
Sekmadienį Šiaulių ligoninėje užgeso Žagarės šviesuolis, buvęs ilgametis Joniškio rajono laikraščio fotokorespondentas Vytautas Vaitkus. Kovo mėnesį su juo ir žmona Romualda Vaitkiene „Šiaulių krašto“ literatūriniame priede „Atolankos“ dar spėjome išspausdinti interviu.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Paskutinis interviu
1930 metais gimęs 85-erių Vytautas Vaitkus dar prieš mėnesį „Atolankoms“ pasakojo, kaip su žmona rinko medžiagą abiejų išleistoms penkioms knygoms, kaip džiaugdavosi archyvuose, bažnytinėse knygose rasdavę kažką savo. Tada užpirkdavo mišias už visą giminę, kad įsikišo į mirusiųjų pasaulį, sklaidydami XIX amžiaus puslapius.
Vienas didžiausių Romualdos ir Vytauto Vaitkų darbų buvo Žagarės 800 metų jubiliejui parengta ir išleista monografija. Nemažą dalį tekstų knygai jie parašė patys, rūpinosi finansais.
V. Vaitkus buvo pasakojęs, kaip prie monografijos skubėdami (turėjo tik pusmetį iki jubiliejaus) dirbdavo naktimis, tekstams rinkti įsigijo spausdinimo mašinėlę „Olympus“, kad galėtų pateikti leidyklai ne ranka rašytus tekstus.
„Žagarę“ 1998 metais išleido „Versmės“ leidykla.
Vytautas Vaitkus taip pat buvo išleidęs krašto pažintinę knygelę apie Žagarę „Kelionė per laiką“, kompiuterinį apie 200 puslapių leidinį apie Vaitkų giminę „Vaitkai, Vaitkaičiai, Vaitkevičiai“. Liko nebaigta antra jo dalis.
Svarbus savas kraštas
Vytautas Vaitkus Joniškio rajono gyventojų labiausiai buvo pažįstamas iš straipsnių spaudoje. Pradėjęs nuo Žagarės rajono laikraščio „Komunizmo aušra“, vėliau dirbo Joniškio rajono laikraštyje „Tarybinis balsas“ (dabar „Sidabrė“ – aut. past.).
Jis kurį laiką vadovavo Žagarės vykdomajam komitetui, dirbo vietos kooperatyvo pirmininko pavaduotoju.
Kai prasidėjo Sąjūdis, kartu su žmona skubėjo burti šios organizacijos grupę Žagarėje.
Vytautui Vaitkui ypač svarbus buvo savas kraštas. Kur reikėdavo pakovoti, tarti žodį už Žagarę, jis stodavo vienas pirmųjų. Buvo įtrauktas ir į iniciatyvių žagariečių, derinusių miesto aikštės rekonstrukcijos planus, grupę.
Rūpinosi rašytojo atminimu
Žagarės šviesuolis aktyviai rūpinosi dėdės rašytojo Mariaus Katiliškio (Albino Vaitkaus – aut. past.) sodyba Katiliškių kaime. Sodraus žodžio meistro atminimui buvo pastatytas paminklinis akmuo ir koplytstulpis, kasmet kartu su kultūros centru ir literatų klubu „Audruvė“ organizuojami minėjimai, literatūrinės popietės.
Vytautas Vaitkus vis prisimindavo Mariaus Katiliškio laiškuose išsakytą ir iki šiol neišpildytą paskutinį norą: „Ir aš norėčiau, kad mano akis šalia tėvų ir brolių užpiltų Švėtės smėlis“.
Prieš penkerius metus Romualda ir Vytautas Vaitkai pelnė Lietuvos kaimo šviesuolių šeimos apdovanojimą.
Šiemet būtų suėję 60 poros bendro gyvenimo metų.
Redakcijos archyvo nuotr.
ŠVIESUOLIS: Vytautas Vaitkus buvo Žagarės patriotas, krašto šviesuolis, su žmona Romualda parengęs ne vieną kraštotyrinę, istorinę-pažintinę knygą.
NETEKTYS: Prieš savaitę Lietuva neteko signataro, filosofo Romualdo Ozolo, sekmadienį – Žagarė liko be metraštininko, šviesuolio Vytauto Vaitkaus (dešinėje). Prieš pusantrų metų jie buvo susitikę Žagarėje R. Ozolo knygos „Aušros raudonis“ pristatyme.