Naujausios
Velykinių margučių simbolika
Šiandien lietuviai Velykų šventės negalėtų įsivaizduoti be margučių. Paprotys marginti kiaušinius siekia gilią senovę.
Lietuviška margučių istorija
Mūsų krašte margučiai buvo žinomi gerokai prieš krikščionybės įvedimą. Apie tai byloja surasti kauliniai, akmeniniai ir moliniai kiaušiniai.
Lietuviškuose šaltiniuose pirmąkart Velykinis kiaušinis minimas Martyno Mažvydo „Giesmės Šventojo Ambraziejaus“ dedikacijoje. Lietuvoje kiaušiniai būdavo dažomi ne tik per Velykas, bet ir per Jurgines, Sekmines.
Kiaušinis – žemdirbio ūkio atributas. Todėl apeiginiai kiaušiniai dažnai sutinkami kalendorinėse šventėse, kuriose tradiciškai daug dėmesio skiriama gyvulininkystei. Tačiau kiaušinio simbolika tuo neapsiriboja. Jam priskiriam galia prikelti gamtą, atnaujinti gyvenimą, pagimdyti augmeniją ir gyvūniją, pašalinti ligas, nevaisingumą, suteikti visokeriopos laimės, sveikatos, stiprybės.
Dažymo tradicijos
Simboliškai reikšmingos ir XIX-XX amžiaus pradžios lietuviškų margučių spalvos: dominuoja juoda ar rusva ir baltas ar gelsvas raštas. Tai archaiškų spalvų derinys.
Seniau kaime kiaušinius dažydavo natūraliais augaliniais dažais: svogūnų lukštais, juodalksnio žieve ir rūdimis, medžio kerpėmis, rugių želmenimis, beržų lapais, rugiagėlių ir ramunėlių žiedais ar net burokėlių nuoviru. Naudodami įvairias dažančias medžiagas, margintojai sumaišydavo įvairaus ryškumo rusvas, juodas, žalsvas, gelsvas, violetines ar melsvas spalvas.
Lietuviai ypač mėgo juodai dažytus margučius, nes juoda spalva žemdirbiškoje kultūroje reiškė pasėlius auginančią žemę.
Antroji pagal populiarumą – raudona (rusva) spalva yra gyvybę palaikančio kraujo spalva. Pietų Lietuvoje ir pietinėje Vidurio Lietuvos dalyje (aplink Kauną) buvo populiari violetinė spalva.
Aniliniai dažai kiaušinių marginimui pradėti naudoti XIX amžiaus pabaigoje. Tačiau dalis margintojų kiaušinius ir dabar dažo tradicinėmis augalinės kilmės medžiagomis. XX amžiaus 7–8-ajame dešimtmetyje buvo paplitęs specialus ryškių spalvų lakas.
Vis daugiau miesto gyventojų tradicinę kiaušinių marginimo techniką iškeičia į spalvotus savaime prilimpančius paveikslėlius.
Šiaurės rytų bei Vidurio Lietuvoje buvo populiarūs vienspalviai, raštais nemarginti, dažyti kiaušiniai. Visoje Lietuvoje keliomis spalvomis nudažyti kiaušiniai išmarginami dekoratyviniais raštais. Tiek margučio spalva, tiek jo raštai turėjo sustiprinti gyvybę teikiančią kiaušinio galią.
Marginimo būdai
Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius ir skutinėtus.
Įdomu tai, kad seniau vašku išrašydavo moterys, o skutinėdavo – vyrai. Pirmuoju atveju kiaušinių marginimui naudojamas bičių vaškas. Ištirpintas vaškas pagaliuku tepamas ant žalio, bet prieš tai kiek pašildyto kiaušinio. Seniau tiesesnę liniją nubrėždavo ar vienodo dydžio taškus padėdavo vašką ant kiaušino tepdami prie pagaliuko pritvirtinu vikio grūdu.
Šiandien tam naudojamos įvairaus dydžio metalinių smeigtukų galvutės. Išvirus taip numargintą kiaušinį augalinių dažų nuovire, vašku padengtos vietos likdavo baltos. Tokiu būdu margindavo ir jau nudažytą kokia nors spalva kiaušinį. Keletą kartų pakartotinai išpiešus vašku ir vėl išvirus augaliniuose dažuose, išryškėdavo kelių skirtingų spalvų raštai. Tačiau taip dažyti kiaušinius išdrįsdavo tik patyrę margintojai.
Skutinėjami jau išvirti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Tam naudojami įrankiai – nuo paprasčiausio aštraus peiliuko iki specialiai šiam darbui paruoštų priemonių. Ypač lengvi, plonų linijų raštai ir anksčiau, ir dabar išbraižomi adata.
Seniau kaime būdavo naudojami ir kitokie kiaušinių marginimo būdai. Tačiau populiarumu jie neprilygo marginimui vašku ir skutinėjimui. Antai dzūkai viena spalva nudažytą kiaušinį išmargindavo piešdami ant jo raštą praskiestu druskos tirpalu ar kitokiomis rūgštimis. Rūgštys išėsdavo dažus ir ant spalvoto pagrindo išryškėdavo baltas raštas.
Šiomis dienomis populiari atspaudo technika. Ant kiaušinio uždėjus kokio nors augalo lapų, juos stipriai apvyniojus drobele ir išvirus dažų nuovire, išryškėja šviesesni už pagrindą lapo atspaudai.
Panaši į atspaudo yra vadinamoji marmuro technika. Tik šiuo atveju drobele apsukamos netvarkingai ant kiaušinio sudėtos medžiagos – popieriaus skiautelės, svogūnų lukštai, lapai. Tokį kiaušinį išvirus dažuose, skirtingos jo vietos nusidažo įvairių spalvų dėmėmis.
Dažniausiai kiaušiniai marginami geometriniais ar augaliniais motyvais. Rečiau pasitaiko margučių su išrašytais ar išskutinėtais žmogaus, gyvulio, paukščio, augalo piešiniais ar įrašais (metais, vardais, trumpais sveikinimais, šūkiais).
Parengė etnomuzikologė Vilma MERKYTĖ
Aistės VITKAUSKIENĖS nuotr.
MARGUČIAI: Velykiniai margučiai ne tik papuošia šventinį stalą, bet ir turi simbolinę prasmę.