Naujausios
Žilvinas Razminas garsėja nuo 1990-ųjų
Ketvirtadienį teisėtvarkos pareigūnai įvairiuose šalies miestuose vykdė kratas. Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo.
Krata atlikta ir šiauliečio radikalo Žilvino Razmino namuose. Ž. Razmino pavardė panašiame kontekste buvo minima ir baigiantis pirmiesiems Nepriklausomybės metams, prieš Sausio 13-osios įvykius.
Neigė tardęs ir grasinęs
1990 metų „Šiaulių krašto“ komplekte rasta keletas publikacijų apie Ž. Razmino žygius. „Grasino pistoletu? Žadėjo pakarti?“ – „Šiaulių krašto“ žurnalisto Petro Dargio tyrimas pasirodė gruodžio 28-ąją.
Gruodžio 20 – ąją tada dar TSRS centrinės televizijos pagrindinė informacinė laida „Laikas“ sušuko, kad Lietuvoje, Šiaulių rajone, suiminėjami politiniai priešininkai, „ant platformos likę“ komunistų partijos nariai.
Pranešta, kad Šakynoje Krašto apsaugos departamento instruktorius Žilvinas Razminas sulaikė vietos tarybinio ūkio TSKP sekretorę J. K., tardęs ją, grasinęs, atėmęs surinktus parašus, palaikančius Maskvos ruošiamą sąjunginę sutartį.
To pranešimo potekstė buvo labai aiški: štai kaip politinius priešininkus, TSRS piliečius persekioja Lietuvos sukarintos nacionalistinės grupuotės.
Atkurtos Lietuvos Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė kvietė visuomenę išlaikyti rimtį, neįsivelti į politines provokacijas, nesuteikti Maskvai preteksto kokiai nors agresijai. Todėl toks įvykis buvo labai panašus į provokaciją.
Pats Ž. Razminas tada nenoriai bendravęs su „Šiaulių krašto“ žurnalistu neigė tardęs ir grasinęs.
„Tokį nutikimą jis turėjęs ne Šakynoje, bet Piktuižiuose, kur buvo renkami parašai. Tačiau jokių sulaikymų nebuvo, jokių parašų Ž. Razminas nėra matęs ir atėmęs“, – rašyta korespondencijoje.
Galėjo būti provokacija
S. Andrejevas, Šiaulių rajono TSKP pirmasis sekretorius, labai nenoriai kalbėjęs į diktofoną teigė kitaip.
„S. Andrejevas nuvyko į Šakyną ir rado J. K. labai išsigandusią. Pasirodo, pas ją apie pusę dvylikos buvo prisistatę Ž. Razminas (uniformuotas) su dviem padėjėjais, ėmė grasinti pistoletais, reikalauti partinių dokumentų ir surinktų parašų dėl sąjunginės sutarties. Dalį dokumentų J. Kučinskienė sunaikino, dalį iš jos konfiskavo. Po to ji buvo jėga įsodinta į automobilį, atvežta į Šiaulius, tardoma. Šauktis pagalbos bijojusi, nes ją grasino nudėsią. Parašė pasiaiškinimą ir paaiškinimą, tačiau atsisakė būti departamento agente. Apie pusę keturių ją išlydėjo pro duris ir liepė eiti neatsigręžiant, o jei bandysianti skųstis, tai būsianti pakarta ant šakos“,– pagal S. Andrejevo liudijimą rašyta „Šiaulių krašte“ .
Skambėjo baisokai. Todėl žurnalistas dar kartą susitiko su Ž. Razminu ir davė jam paklausyti įrašą.
„Su tiesa pasaldintas melas. Jie dirba savo metodais, mes tais metodais nesinaudojam“, – tada laikraščiui sakė Ž. Razminas.
Šakynos istorija, „Šiaulių krašto“ nuomone, galėjo būti provokacija. Lietuvos prokuratūra buvo iškėlusi baudžiamąją bylą.
Grasinimai iš abiejų pusių
Ryte, pasirodžius straipsniui „Grasino pistoletu? Žadėjo pakarti?“, „Šiaulių krašto“ redaktoriui paskambino žmogus, prisistatęs TSKP Šiaulių rajono organizacijos sekretoriumi, ir pasakė, kad redaktoriui greitai dėl tokio straipsnio „taip lengvai nesibaigs“.
Po pietų į redaktoriaus kabinetą atėjo du jauni KAD uniforma vilkintys vyrai (redakcijai pavardės žinomos), pradėjo grasinti, o kai jiems buvo pasakyta nešdintis, pareiškė: „Greitai sugrįšią, o tada ne taip pakalbėsim“.
„Aušros“ muziejaus šturmas
Vasario 19-osios „Šiaulių krašte“ prisimintas „Aušros“ muziejaus šturmas.
Sausio 15-ąją Šiauliuose prie „Aušros“ muziejaus pastato M. Valančiaus gatvėje sustojo „devintukas“ be numerių. Du vyrai liko automobilyje, o ketvertas patraukė į pastatą.
Pareikalavo Krašto apsaugai atiduoti muziejaus eksponatus, Antrojo pasaulinio karo rusų gamybos ginklus: lengvąjį kulkosvaidį, automatą ir karabiną.
Muziejaus darbuotojai nesutiko. Tada vyrai jėga atėmė raktus ir darbuotojus užrakino kabinete, prieš tai nutraukę telefono laidus.
Buvo iškelta baudžiamoji byla. Ginklai buvo surasti, grąžinti muziejui. Balandžio 11-osios „Šiaulių krašto“ korespondencijoje „Ginklai sugrąžinti į muziejų“ rašyta:
„Prieš porą savaičių redakcijoje lankėsi garsusis Ž. Razminas ir jo neprisistatęs kolega. Iš pradžių jie davė suprasti šių eilučių autoriui (Vytautui Gaižauskui – red. pastaba), jog taip rašyti apie įvykius „Aušros“ muziejuje gali tik kėgėbistas. Po to Ž. Razminas paaiškino, kad jis pats „operacijoje“ nedalyvavo, ten buvo jo kolega. Ta pačia proga svečiai paaiškino savo požiūrį į Lietuvos Respublikos parlamento paskelbtus tebegaliojančius įstatymus: jų nereikėtų laikytis, nes jie priimti kaip LTSR įstatymai. Kol kas, kol naujų nėra, reikėtų gyventi visai be įstatymų, pagal sąžinę“.
Parengė Vladas Vertelis
Giedriaus Baranausko nuotr.
PIKETAS: Žilvinas Razminas piketuoja prie Šiaulių apygardos prokuratūros