Naujausios
Smeigtukas partinei oligarchijai į užpakalį
Vladas Vertelis
Sekmadienio vakare nuskambėjęs merų rinkimų pabaigos skambutis sudėliojo paskutiniuosius savivaldos rinkimų akcentus. Septyni papildomi mandatai ir tiesiogiai išrinkti merai sustiprino politikos pavasario nuojautą.
Laisvesni rinkėjai – laisvesnės partijos
Rinkėjai liberalėja (laisvėja). Būtent tai ir yra esminis akcentas, rodantis visuomenės ir politinės sistemos kelionės kryptį.
Prie urnų sustoję kitokie rinkėjai perbraižo politinį apskrities žemėlapį. Ir neturint detalesnės rinkėjų socialinės, demografinės analizės galima nujausti ir nebūtinai suklysti, kad 2015-aisiais į rinkimus atėjo šiek tiek jaunesni žmonės, jau ne iki grabo lentos įsimylėję, ieškantys ir mažiau pakantūs nei prieš aštuonerius ar ketverius metus.
Nedrąsiai beldžiasi, deja, lėtai bręstanti, tačiau laisvėjanti politinė visuomenė.
Susumavus visų 7 apskrities savivaldybių rinkimų rezultatus matyti akivaizdus liberalesnių jėgų pakilimas. Labiausiai paaugo Liberalų sąjūdis.
Prieš ketverius metus Sąjūdis, surinkęs vos 13 mandatų, šiais metais jų jau turi 29. Tiesa, mažiau patyręs rinkėjas liberalų šabakštyne rizikuoja sprandą nusisukti, nes kažkada jauna ir ambicinga politinė jėga pabiro į kelis darinius: Liberalų ir centro sąjungą, Liberalų sąjūdį ir Lietuvos laisvės sąjungą (liberalai).
Liberalcentristams sunykus, dalis partiečių papildė Liberalų sąjūdį, kiti perėjo į Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą.
Tačiau akivaizdu – Liberalų sąjūdis apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, kyla. O prie LS pridėjus 4 Pakruojo ir 2 Joniškio "zuokininkų" balsus turėsime dar daugiau liberalių mandatų.
Dar vienai kadencijai perrinktas ir Liberalų sąjūdžio meras Joniškio rajone, o "zuokininkas" Saulius Gegieckas Pakruojyje akivaizdžiai pranoko socialdemokratę Astą Jasiūnienę. Solidžiai Akmenės rajone pasirodė ir liberalsąjūdietis Apolinaras Nicius.
Antri tarp augančių – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po šių rinkimų savo taupyklę papildžiusi 7 mandatais. Apskrityje neturėję nė vieno mero šią poziciją „valstiečiai“ iškovojo Šiaulių rajone.
Ideologiškai Valstiečių ir žaliųjų sąjungą galima įvardyti kaip centro dešiniąją partiją, artimą sveiko proto Liberalų sąjūdžiui.
Tarp šių dviejų politinių jėgų įrašę Laisvės sąjungą (liberalus) su šešiais mandatais (2011 metais tokios spalvos vaivorykštėje dar nebuvo) turime baigtinį pirmūnų sąrašą.
Ta pati mergelė, tik kita suknelė?
Antroji išvada – didėja nusivylimas politinėmis organizacijomis, todėl kyla visuomeninių judėjimų banga.
2011-ųjų metų savivaldos rinkimuose jau dalyvavo 13 nepartinių kandidatų ir koalicijų. Į tarybas išrinkti buvo 3 nepriklausomi kandidatai.
Šiais metais laisvųjų judėjimas išplito, tad nepriklausomų arba jau nepartinių narių tarybose matysime kelis kartus daugiau.
Pirmiausia dėl to, kad laisvieji kandidatai priverstinai buvo suvienyti į rinkimų komitetus, todėl vienas lyderis su savimi galėjo atsivesti nors ir visą tarybą.
Šiais metais tarybose jau dirbs 13 laisvųjų piliečių. Iš jų Šiaulių mieste – 10, Pakruojyje – 2, Radviliškyje – 1.
Kiekvienais metais partijoms gerinant nepopuliarumo rekordus, laisvųjų mandatų skaičius didėjo ir dėl specialiųjų manipuliacijos priemonių.
Ar Šiauliuose Seimo nario Valerijaus Simulik komiteto į Tarybą atvestas ketvertukas tikrai yra nepartinis? Du iš jų po socialdemokratų vėliava dirbo Šiaulių taryboje.
Arba – 2011-aisiais kartu su Naująja sąjunga į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą pateko Romas Medzveckas ir Justinas Macijauskas, o šiais metais Tarybos nariais jau tampa nešini visuomeninio komiteto „Kartu Pakruojo labui“ vėliavėlę.
Taryboje buvę "naujasąjungiečiai" dirba kartu su socialdemokratais, tą patį, akivaizdu, buvo pasiryžę daryti dar ketverius metus.
Ta pati mergelė, tik kita suknelė.
Nepartinių bloko didėjimas akivaizdus, bet ne stulbinantis, žinant, kokios yra nepopuliarios partijos. Rodos, stipriau papūsi – ir išsisklaidys.
Tačiau tų stipriaplaučių – nedaug. Pavyzdžiui, Akmenės ir Šiaulių rajonuose nei 2011-aisiais, nei 2015-aisiais rinkimuose jokia forma nedalyvavo nė vienas nepriklausomas subjektas.
Šiauliuose, kaip ir dera, įsiplieskė didžiausias nepartinių judėjimas. Net 4 komitetai, iš kurių du įsitvirtino laimėtojų trejete ir į antrąjį merų rinkimų turą išvedė savus lyderius – Artūrą Visocką ir Valerijų Simulik.
Gerą orą žadėjęs „Laisvųjų piliečių“ judėjimas, vėliau sudaręs savo komitetą, nesukrapštęs nė vieno mandato, patyrė fiasko, todėl ir judėjimo turbūt neliks.
Nepateisinus vilčių – verta išsiskirstyti. Absoliuti dauguma rinkėjų nėra politikos gurmanai, tai – juodos duonos ir cepelinų valgytojai, todėl arogancijos ir susireikšminimo jie nepakenčia kaip ir keptų varlės šlaunelių.
„Valstiečių“ paradoksas
Įdomi situacija Šiauliuose susiklostė aplink Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Prieš kelerius metus išgaravusi iš miesto politinės virtuvės, ši politinė jėga perkopė aukštesnį 6 proc. barjerą ir gavo 2 mandatus.
Įdomiausia, kad pirmajame penketuke buvo tik vienas „valstietis“, o likusieji – iš kitų partijų ir iš aktyvios miesto visuomenės. Sąrašo vedlys ir kandidatas į merus Stasys Tumėnas, kaip nepriklausomas kandidatas, į miesto Tarybą išrinktas 2011 metais.
Yra nemažai manančių, kad „valstiečius“ Šiauliuose iš užmaršties pakėlė būtent du aktyvūs kultūrininkai, humanitarai, universiteto daktarai Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas.
S. Tumėnas, kaip nepriklausomas kandidatas, 2011 metų rinkimuose surinko 6,39 proc. rinkėjų balsų, 2015 metais jo vedami „valstiečiai“ – 6,78 proc. balsų.
Jeigu S. Tumėnas rinkimuose būtų vedęs ne partiją, o visuomeninį komitetą, galėjo tikėtis didesnio rinkėjų palaikymo, o į Tarybą su savimi būtų atvedęs dar 2-3 nepriklausomus kandidatus ir taip pagerinęs laisvųjų mandatų (su aukščiau minėtomis išlygomis) statistiką.
Ir pergalės pranašauja pralaimėjimą
Liberalų ir visuomeninių komitetų pakilimas sujudino švytuoklės partijas. Tačiau apskrities politiniame žemėlapyje esminių pakitimų dar nėra.
Kaip ir po 2011-ųjų metų rinkimų surinkusi 53 mandatus tebepirmauja Socialdemokratų partija. Skirtumas nuo į antrąją vietą su 32 mandatais pakilusių „valstiečių“ akivaizdus.
Tačiau situacija savivaldybėse labai skirtinga. Iš pelenų kyla Joniškio socdemai, taupyklę papildę 3 mandatais ir tapę lyderiais Taryboje, bet be mero.
Po du mandatus daugiau gavo Akmenės ir Kelmės skyriai.
Šiauliuose socialdemokratai nusirito į nuopuolių ratą. Vidinių nesutarimų ir viešų skandalų draskoma daugiausiai narių tarp partijų skaičiuojanti organizacija neteko net 4 mandatų ir mero kėdės.
40 procentų mažiau. Tačiau skyriaus vadovas Edvardas Žakaris nepripažįsta pralaimėjimo. Nors ir surinkusi daugiausia mandatų, partija tapo ne koaliciją burianti ir dainas užsakinėjanti jėga, o malonės prašytoja.
Tačiau šioje socialdemokratų nesėkmės istorijoje yra vienas nežinomasis.
Po kelerių metų neišskiriamos šiauliečių Seimo narių Valerijaus Simulik ir Edvardo Žakaro draugystės: bendri pareiškimai, iniciatyvos, fotosesijos petis į petį – įvyko netikėtos skyrybos.
Paskaičiuokime: E. Žakario vadovaujamoje socialdemokratų taupyklėje keturiais mandatais mažiau, o nuo socialdemokratų atskilę V. Simulik visuomenininkai gauna 4 mandatus.
Gal E. Žakaris teisus: apie kokį pralaimėjimą kalbama? Tačiau sąmokslo teorijos – ne šios apžvalgos tema.
Rinkėjai skaudžiai plekštelėjo ir Pakruojo socialdemokratams.
Nevystančios raudonosios rožės rajonas pirmąkart iš netikėtumo neteko žado, kai per Seimo rinkimus socialdemokratų kandidatas net nepateko į antrąjį turą. Tačiau plikbajoriškumo (basas, bet su skrybėle) šioje organizacijoje dar buvo pakankamai.
Po savivaldos rinkimų – trimis balais mažiau. Prarastas ir mero postas.
Prieš ketverius metus apskrityje konservatorių partija buvo antroji politinė jėga, turėjusi 30 mandatų, tačiau 2015-aisiais nukrito į ketvirtąją vietą.
Žemiau – tik Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“. Partijos, kurių, matyt, laukia Naujosios sąjungos likimas, nes bankrutuoja ne tik įmonės, fiziniai asmenys, bet ir partijos.
Nusekus protesto emocijai Darbo ir „Tvarkos“ amorfiški dariniai net ir partijų be ideologijų (jeigu rusofobija – ne ideologija) fone tampa vakarykšte diena.
Stabilumą demonstruoja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 2015-aisiais iš trečiosios vietos pakilusi į antrąją. Po du mandatus daugiau gauta Pakruojyje, Kelmėje, tris ir mero postą – Šiaulių rajone. Tačiau po vieną mažiau Radviliškyje ir Joniškyje.
Žinant, kaip sparčiai apskrityje (ir Lietuvoje) byra „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija, „valstiečiai“ užpildo ir ateity užpildys ne tik šių organizacijų paliktas nišas, bet turi galimybę susirinkti nemažai socialdemokratų ir net konservatorių rinkėjų simpatijų.
Suradusi naujų lyderių, aktyviau nei iki šiol akcentuodama vertybes: skaidrumą ir humanistines idėjas – ši partija gali tapti ir dominuojančia jėga.
Vienas mero postas derlingose Žiemgalos lygumose ir Žemaitijos priekalnėse nėra didelis laimėjimas.
Taip pat kaip ir Liberalų sąjūdžiui – rodos, energingai organizacijai, tačiau stokojančiai ambicijų. Ypač Šiaulių miesto liberalams, oriai belaukiantiems, kol jų vietą miesto politikoje užims tos pačios politinės orientacijos, panašaus amžiaus, bet ambicingesni žmonės iš visuomeninių komitetų. Tačiau be savo Šimašiaus (išrinktas Vilniaus meras) šiauliečiai liberalai negali tikėtis ryškesnio vaidmens.
Rinkimų viščiukai suskaičiuoti. Ateinanti nauja rinkėjų karta partinei oligarchijai bakstelėjo į užpakalį.
Šįkart dar švelniai, nes permainos akivaizdžiai vėluoja. Tačiau gamtos rato krypties, kaip ir mentaliteto, nepakeisi.
Mentalitetas nesikeičia, mentalitetas – miršta.
