
Naujausios


Vakar iš visų rajono kaimų ir vienkiemių su traktoriais suvažiavę ūkininkai taikia protesto akcija brovėsi į Joniškio centrą, džentelmeniškai stoję prie pėsčiųjų perėjų praleisti pėsčiuosius. Žygis traktoriais į rajonų centrus – antroji protesto dali po žaliųjų kryžių, kuriuos ūkininkai neseniai statė savo dirbamos žemės laukuose.
Jei ir išvažiavimas traktoriais į rajonų centrus neatkreips valdžios dėmesio, ūkininkai pasirengę už savo teises dar pakovoti ir Vilniuje.
– Pasyvūs buvome ilgai, susitaikydavom su naujais kraunamais mums mokesčiais. Visuomenei ūkininkai pateikiami kaip gerai gyvenantys ir mažai prie bendros gerovės prisidedantys. Pagaliau atėjo metas ir proveržiui žemdirbių galvose – stojame patys ginti save. Užtenka į mus valyti kojas! – emocingai traktoriais ginkluotą piketą pradėjo Ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė, iki tam tikro momento skaičiavusi, kad į protesto akciją sugužėjo jau 80 traktorių ir dar tebevažiuoja. Sąjungos pirmininkė spėjo, kad akcijoje vakar dalyvavo apie 100 traktorių.
Dėmesį atkreipė ir nuo Joniškio tolstančias paslaugas
Žemdirbių susibūrimo pradžioje, prie kooperatyvo "Joniškio aruodas" į susikrinkusius žemdribius kreipėsi rajono tarybos narys, pats ūkininko ūkį turintis Romas Karūžna, peikęs daugelio valdžių visuomenės skaldymo poziciją. "Politika tokia, kad iš vienų atima – kitiems atiduoda. Iš vienų atima lengvatas, kad atiduotų pensininkams. Kiek tai gali tęstis? Nieko nėra blogiau, kad šalies valdžia nieko kito nesugeba, tik perskirstyti biudžeto lėšas, vienus nuskriaudžiant, kitus pamaloninant. Kodėl nekalba apie investicijas? Kodėl nekalba apie naujas gamyklas, fabrikus, darbo vietas juose?" – retoriškai klausė R. Karūžna, dėmesį atkreipęs ir pastarųjų dienų nemalonias naujienas. R. karūžna sakosi nustebęs, ant VĮ Registrų centro Joniškio skyriaus durų ką tik radęs prikabintą pranešimą, kad ši valstybinė įstaiga paslaugas gyventojams nuo šiol teiks tik tris dienas per mėnesį. "Nelieka SEB banko skyriaus, dabar Registrų centro – iš rajono baigia atimti visas tas aptarnavimo sritis, kurios žmogui reikalingos kasdien", – nuogąstavo R. Karūžna.
Ūkininkas Alvydas Vizbickas, kreipdamasis į visus susirinkusius žemdirbius, priminė, kad mūsų kraštas ir yra puikioje geografinėje padėtyje, bet paslaugoms, net ir valstybinėms iš čia traukiantis, belieka sarkastiškai pasilyginti su kraštiečio rašytojo Jono Avyžiaus garsiuoju romanu "Sodybų tuštėjimo metas, kurį šiandien reikėtų perfrazuoti į "Joniškio tuštėjimo metą". A. Vizbickas garsiai išsakė šviesią viltį: norėtų, kad čia jaunimas liktų, augintų vaikus ir kurtų, todėl vardan tokių lūkesčių ir kvietė bendraminčius tam tikslui vienytis ir parodyti, kad žemdirbiai yra vieninga jėga.
Rajono meras Vitalijus Gailius dėkojo rajono žėmdirbiams, pasirinkusiems taikias reikalavimų priemones, kad jie visais laikais šalį gelbėjo iš ekonominių krizių, išreiškė pritarimą jų siekiams.
– Nuolat keisti mokestinę aplinka yra nuostolinga. Tokios situacijos tik skatina šešėlinę ekonomiką, todėl iš šalies valdžios reikalauti stabilios mokestinės sistemos būtina. Ši jūsų akcija yra savalaikė. Tik pasitarus su bendruomene gali būti priimti teisingi įstatymai. Mū9sų rajone to niekada nebus, pažadu, kad prieš priimant bent kokį sprendimą bus tariamasi su ta visuomenės grupe, kurią tas sprendimas lies, – demokratišką gyvenimą žemdirbių pikete žadėjo rajono meras.
Padėkojęs už rajono duonos augintojų į biudžetą sumokamus mokesčius ir atsiprašęs už nestabilumą, kurį žemės žmonės turi patirti, V. Gailius dėl valstybinės įmonės Registrų centras veiklos centralizavimo, nenaudingo rajono žmonėms, ateinantį penktadienį kalbės su Ministru Pirmininku.
Visos valdžios, pasak V. Gailiaus, kurios nežino, ką su ta gauta valdžia daryti, pradeda nuo ydingos žvalgybos – valstybinies funkcijas atliekančias įstaigas arba centralizuoja, arba decentralizuoja.
Už tai, kad kaime liktų jaunimas
Pikete dalyvavęs nuo 6 ha žemės sklypo savo ūkį pradedantis auginti jauniausias rajono Ūkininkų sąjungos narys 25-erių Paulius Skudra iš Rudiškių, neslėpė savo tikslų: norėtų, kad kaime liktų daugiau jaunimo. Šiandien Paulius, diplomuotas agronomas, savo gimtame kaime žino tik du bendraamžius: vienas iš jų dirba pas ūkininką, kitas – durpių gamybos įmonėje.
Šiais metais įregistravęs ūkininko ūkį, Paulius pretenduoja į paramos lėšas jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui. Jaunojo žemdirbio paraiška jau įvertinta, skirtas avansas – paulius viliasi, kad jau gruodžio mėnesį savo kieme turės naujutėlaitį purkštuvą.
Paulius vienintelis iš Skudrų atžalų, savo ateitį nutaręs sieti su gimtine. Pauliaus brolis architektas, sesuo – studentė ir, ko gero, iš sostinės jie jau nutarę negrįžti.
Už tai, kad nebespaustų su mokesčiais
300 ha ūkininko ūkį Daunoravos kaime valdantis Sigitas Lacis šiuo piketu tikisi pažadinti nuo realaus kaimo problemų atitolusius parlamentarus ir Vyriausybės vyrus, kad nebespaustų duonos augintojų su mokesčiais.
– Banalu ir jau šimtą kartų kartota: Lietuvos žemdirbiai nėra lygiaverčiai su visos Europos Sąjungos, kurios šeimai ir mes priklausom, žemdirbiais. Kai dalinamos išmokos, jaučiamės kaip trečias brolis iš pasakos... Mes gi nepajėgūs tokiomis sąlygomis konkuruoti. ES šalių senbuvių niekada nebuvo ištikę tokie istoriniai krachai, kaip nacionalizacija, išbuožinimas, ką mums teko patirti. Mano supratimu, užtektų visos ES žemdribiams sulyginti išmokas, ir niekas čia nestovės ir neverks dėl akcizų ar žymėto kuro kainų, – "Sidabrei" apie nelygiavertę konkurenciją piketo metu kalbėjo S. Lacis.
Iš Žagarės apylinkių į Joniškį traktoriais atvažiavo ir Tadas Šimaitis (150 ha), Marijus Pamparas (40 ha), Darius Jarušauskas (180 ha), Dovydas Uogelė (110 ha), Virginijus Makaveckas (48 ha). Vyrai sako, kad vien dyzelino į vieną galą sudeginę už 40 eurų. "Negaila tokiam reikalui, nes čia išlikimo klausimas. Išgyvename ant ribos, nes jau treti metai esant tokioms sausroms dirbam nuostolingai. Tik susimoki palūkanas, draudimus, už konsultacijų, buhalterinės apskaitos paslaugas, žemės mokesčius ir nuompinigius žemės savininkams, nelieka nė minimalios algos mėnesiui, vos 300-400 Eur", – apie tvyrančią įtampą kalbėjo D. Jarušauskas.
Reikalauja pagarbos
Mūsų rajono žemdribiai savo kreipimesi reikalauja nepriimti mokestinių ir kitų sprendimų, didinančių žemdirbių išlaidas iki nebus sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos su kitų ES valstybių narių žemdirbiais – pasiektas ES tiesioginių išmokų vidurkis. Kreipimesi reikalaujama deramos pagarbos Lietuvos kaimui ir žemdirbiams, aprūpinantiems Lietuvos žmones sveiku, saugiu maistu, sustabdyti šmeižikiškos informacijos srautą žiniasklaidos priemonėse, nukreiptą prieš dirbančiuosius žemės ūkyje. paskutiniame reikalavimų punkte žemdirbiai reikalauja, kad
VĮ Registrų centro Joniškio skyrius dirbtų visomis savaitės darbo dienomis.
Joniškio žemdirbiai konstatavo, kad per paskutinius trejus metus mokesčiai žemės ūkiui didėjo net iki 5 kartų, mažėja finansavimas sektoriui, krenta produktų supirkimo kainos, Lietuvos žemdirbiai negauna paramos klimato kaitos priemonėms įgyvendinti, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, savo kreipimesi konstatuoja, kad atsakingai ant savo pečių nešdami Lietuvos regionų plėtros ir kaimo vietovių gerovės didinimo naštą, prisidėdami prie šalies teritorinio saugumo užtikrinimo, susidurdami su naujais klimato kaitos iššūkiais, Lietuvos žemdirbiai pasigenda jų pastangas atitinkančių valdžios institucijų veiksmų. Todėl anksčiau padarytos politikų klaidos lemia sudėtingas derybas ES institucijose dėl teisingo, sąžiningo rėmimo Lietuvos žemės ūkiui, tendencingai formuojamas neigiamas požiūris į dirbančiuosius žemės ūkyje; žemės ūkio produktų supirkimo kainos mažėja, tuo pačiu metu didėjant keliamiems reikalavimams, tačiau kartu atveriant ES rinkas žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių, kur produkcija gaminama liberalesnėmis sąlygomis; žemdirbys nepelnytai laikomas nuodytoju ir aplinkos teršėju, nors Lietuvoje užauginta produkcija viena švariausių ES.