Naujausios
Trumparegiai valdininkai sukėlė istorinę agoniją
Kelmė rajono savivaldybė tikėjosi nugriauti 145 metų senumo medinės architektūros kultūros paveldo pastatą Tytuvėnuose. Iniciatyvi bendruomenė, Tytuvėnų regioninis parkas čia turi idėjų įkurti muziejų, amatų centrą. Valdininkai, marinę istorinį pastatą, pagaliau žada jį saugoti. Akis atvėrė gresiančios baudos.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Griūvantis paveldas miestelio širdyje
Pats Tytuvėnų miestelio centras. Nuo kalvelės, ant kurios stovi gydytojo Boroko Chveideno šeimos namas Sodų gatvėje, atsiveria puiki panorama. Šalia – Tytuvėnų architektūros perlas, vienuolyno ir bažnyčios ansamblis.
B. Chveideno namas statytas 1870 metais. Tai beveik nebeišlikusios tokio amžiaus tipinės medinės mažo Lietuvos miesto architektūros pavyzdys ir vienintelis toks Tytuvėnuose, priklausantis Savivaldybei.
2008 metais šis namas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Tada buvo neįgriuvusiu stogu. Rajono valdžios neveiksnumas, sniegas, lietus, medienos vagišiai netruko pribaigti pastatą. Jis dabar stovi įgriuvusiu stogu, išdraskytos senovinės krosnys, nykstančios sienos ir namo perdengimai.
Nors Kelmės rajono savivaldybė keletą kartų rengė projektus ir tikėjosi gauti finansavimą namui atstatyti, tačiau nė piršto nepajudino vertingą objektą užkonservuoti ir sustabdyti namo irimą.
Nėra pinigų, reikia griauti
Neseniai rajono valdžia kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą Vilniuje, kad šis pastatas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro, nes sugalvojo pastatą nugriauti.
Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys važiavo įvertinti B. Chveideno namo būklės.
„Mes visą laiką Savivaldybę raginome, kad tvarkytų, konservuotų namą, kad jis toliau nebegriūtų, sutvarkytų stogą. Dabar surašėme Savivaldybei reikalavimą, kuris turi juridinę galią, tvarkyti šį namą. Jeigu jie nieko nedarys, Administracijos direktoriui bus skirta bauda“, – teigė R. Budrys.
„Mūsų manymu, tas namas išlieka aktualus kaip kultūros, istorijos paveldo objektas ir mes nenorėtumėme, kad jį išbrauktų iš registro ir lengva ranka nugriautų“, – sakė paveldosaugininkas.
Jam keista, kad Savivaldybė pasiklydo tarp savo nuomonių: paraiškoje, kurioje prašoma pastatui finansavimo, teigiama, kad jis yra labai vertingas ir svarbus, bet tuo pat metu, jeigu finansavimas nebus gautas, šį pastatą norima nugriauti.
„Savivaldybės amžina giesmelė: nėra pinigų – ne pasiteisinimas. Turi pirmiausia būti noras ir idėjos, o po to pinigai“, – sakė R. Budrys.
Jo žodžiais, Šiaulių apskrityje tėra du urbanizuotoje teritorijoje – pačiame miesto centre – išlikę savivaldybėms priklausantys paveldo objektai, kurie yra labai apleisti: Tytuvėnuose B. Chveideno namas ir Ch. Frenkelio fabriko pastatas be stogo, kuriame ketinta įrengti Menų inkubatorių.
Iš rankų į rankas
Namas Tytuvėnuose mena miestelio žydų tragediją, yra holokausto istorijos objektas. Kai buvo sušaudyti šio namo savininkai – gydytojų Chveidenų šeima – namas trumpam buvo likęs bešeimininkis.
Nurimus II pasaulinio karo baisumams, pastatas vėl buvo pakilęs gyvenimui – čia apsigyveno ir medicinos kabinetą turėjo gydytojas Gaižauskas.
1959 metais namas buvo perduotas Kelmės rajono vykdomajam komitetui. Po to buvo naudojamas įvairioms reikmėms. Tapo socialiniu būstu. Maždaug prieš dvidešimtmetį pastatas ištuštėjo ir buvo apleistas. 1997 metais bešeimininkis pastatas perduotas Kelmės rajono savivaldybei.
Neprasimuša kelis dešimtmečius
Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys pasakojo, kad idėja atgaivinti B. Chveideno namą kilo prieš kelis dešimtmečius dar šviesaus atminimo krašto šviesuoliui, pedagogui Ignui Viržintui.
I. Viržintas yra surinkęs labai turtingą ir gausią Tytuvėnų apylinkių buities, meno eksponatų kolekciją, kuri išmėtyta per tris vietas.
Prieš devyniolika metų I. Viržintas buvo nužiūrėjęs B. Chveideno namą, jam leista ten steigti Tytuvėnų krašto muziejaus ekspoziciją. I. Viržintas valė namą, vežė sunkvežimiais šiukšles, tačiau tuometinė miestelio valdžia uždraudė kurti čia muziejų. Nuo to laiko pastatas merdi.
Idėja atgimė, bet kūnu netapo
V. Stonys skaičiuoja, kad B. Chveideno namas yra kone vienintelis būdingas medinei architektūrai pastatas, kurį galima išsaugoti ateinančioms kartoms.
„Rajono valdžia garsiai kalba, kad Tytuvėnų ateitis – turizmas. Todėl privalome išsaugoti turimus turistinius išteklius. O tai yra ne tik bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, bet ir kiti senoviniai pastatai“, – įsitikinęs V. Stonys.
Tytuvėnų regioninis parkas siūlė rajono valdžiai uždengti pastato stogą, jeigu nėra pinigų rekonstruoti visam namui. Buvo sukvietęs susirinkimą, kuriame dalyvavo bendruomenės atstovai, seniūnas.
„Visi jie buvo praradę viltį atstatyti B. Chveideno namą. Tada mes organizavome išvyką į Betygalą (Raseinių rajonas). Ten pamatė, kaip vietos bendruomenė lygiai taip pat apleistą namą savo jėgomis, per projektus sutvarkė, iš laužo virto puikiu turistiniu objektu“, – pasakojo V. Stonys.
Taip gimė idėja, kad suremontuotame B. Chveideno name galėtų atsirasti Tytuvėnų krašto muziejus, kurio pagrindą sudarytų turtinga I. Viržinto kolekcija. Kita dalis galėtų būti pritaikyta kitai kultūrinei veiklai, vietos turėtų rasti ir Tytuvėnų žydų istorija.
Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė priminė, kad miestelis buvo garsus žydų kurortas, čia yra išlikę ir daugiau žydų pastatų. Tytuvėnuose prieš II pasaulinį karą iš 1200 gyventojų 200 buvo nuolatos miestelyje gyvenančių žydų tautybės žmonių.
Pinigų negavo
Buvo parengti keli projektai, tačiau jie finansavimo negavo.
Kol kas nėra parengtas ir techninis rekonstrukcijos projektas, kurį turėtų finansuoti rajono Savivaldybė. Su techniniu projektu būtų galima teikti paraišką fondams.
Regioninis parkas rengė projektą ir teikė Vietos veiklos grupei.
„Tuo metu galima buvo gauti 110 tūkstančių litų. Už juos būtų buvę galima pakeisti stogą. Tačiau projektas negavo finansavimo. Reikia surasti pinigų sutvarkyti stogui, nes tas pastatas taip greitai tupia prie žemės, kad nebeturėsime greitai ko tvarkyti. Tą turi padaryti savininkas – Kelmės rajono savivaldybė. O per laiką būtų galima parengti gerą projektą ir gauti finansavimą visam pastatui prikelti“, – viliasi V. Stonys.
Bendruomenė nori pastatui gyvybės
Aktyvi Tytuvėnų bendruomenės narė, „Tytuvėnų vasaros festivalio“ direktorė Nijolė Saimininkienė pasakojo, kad, pernai Kultūros ministerijai paskelbus medinio kultūros paveldo objektų atstatymo programą, paraiška buvo parengta ir dėl B. Chveideno namo.
„Ta paraiška iš tiesų buvo silpna, nebuvo parengtas techninis projektas, nes rajono Savivaldybė nefinansavo jo parengimo. Be techninio projekto neįmanoma sudaryti normalios sąmatos, sudarėme sąmatą iš dangaus...“ – apgailestavo N. Saimininkienė.
Išgirdusi, kad rajono valdžia pastatą nori griauti, o ne atstatyti, N. Saimininkienė svarstė, jog būtų sunaikinta dalis Tytuvėnų paveldo. Bendruomenės narės teigimu, Tytuvėnai neturi kur dėti iš Tytyvėnų kilusio dailininko Stepono Varašiaus darbų.
„Į ką panašu, kad Tytuvėnuose nėra Sofijos Romerienės darbų, nors ji čia gyveno, dirbo, pas ją į Tytuvėnus atvažiuodavo Maironis... Atstatytas B. Chveideno namas įgalintų žmones vykdyti kultūrinę veiklą, kurios Tytuvėnams labai reikia. Gavus Europos Sąjungos finansavimą namui atstatyti, būtų galima sukurti darbo vietų jauniems žmonėms, kurios būtų finansuojamos ne iš Savivaldybės, o iš to paties projekto. Tai būtų miestelio perspektyva“, – sakė N. Saimininkienė.
Apvertė plokštelę
Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, daręs žygius, kad pastatas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro ir jį galima būtų nugriauti, po paveldosaugininkų grasinimų baudomis ir „Šiaulių krašto“ susidomėjimo apvertė plokštelę.
„Mes turėsime jį konservuoti... Šimto tūkstančių gal užtektų litais?.. Šiais metais tai turime padaryti iki rudens, kitaip administracija bus baudžiama...“ – sakė meras V. Andrulis.
Jono TAMULIO nuotr.
PAŽADAI: Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis pažadėjo, kad dar šiemet uždės namui įgriuvusį stogą.
MANIPULIACIJA: Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjui Ryčiui Budriui keista, kaip Kelmės savivaldybė tuo pačiu nori kultūros paveldo objektą ir nugriausti, ir giriasi, koks jis vertingas, kai nori jam gauti pinigų.
PAVELDAS: Gydytojo Boroko Chveideno šeimos namas įtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą. Tačiau stogas baigia įgriūti, nyksta 1870 metais statytas vertingas medinės architektūros pavyzdys.
APSAUGA: Prie kultūros paveldo objekto kabo lentelė „Valstybės saugomas objektas. Ardyti ar kitaip gadinti draudžiama“. Ar Savivaldybės nepriežiūra nėra gadinimas?
KROSNIS: Kol pastato šeimininkas – Kelmės rajono savivaldybė – saugojo namą, net koklių krosnys išplėštos ir pavogtos.
IŠSAUGOJIMAS: Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys įsitikinęs, kad pirmiausia būtina sutvarkyti pastato stogą.