Naujausios
Universiteto derlius: užteks duonai ar pyragui?
Šiaulių universitete skaičiuojami būsimieji studentai. Studijuoti bakalauro studijų valstybės finansuojamose vietose pakviesti 73, mokamose vietose – 130 jaunuolių. Stojančiųjų nesurinko 6 studijų programos iš 30 siūlytų. Nors universitetas pagal populiarumą – žemumose, Šiaulių studijų prorektorius Remigijus Bubnys situaciją vertina optimistiškai: pirmakursių papildys tikslinės finansuojamos vietos, o studentų skaičių padidins užsieniečiai.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Skaičiai iliustruoja situaciją
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2016 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus.
Pirmajame etape ŠU studijuoti bakalauro studijų valstybės finansuojamose vietose pakvietė 73 studentus. Pernai nemokamos vietos buvo pasiūlytos 89 stojantiesiems. 130 jaunuolių išsiųsti kvietimai studijuoti mokamose vietose. Pernai – 154.
Jei visi pakviestieji pasirašys sutartis su ŠU, šiemet jame bakalauro studijas pradės 203 pirmakursiai. Pernai studijuoti buvo pakviesti 243 studentai.
Pagal populiarumą Šiaulių universitetas tarp 19 šalies universitetų yra 13 vietoje. Daugiausiai pakviestųjų studijuoti – Vilniaus universitete (3 529), antrojoje vietoje – Kauno technologijos universitetas 1 996), trečiojoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 936). Klaipėdos universitetas, su kuriuo bendradarbiauja ŠU, yra septintojoje vietoje pagal pakviestųjų skaičių (596).
„Statistiniais universiteto duomenimis, didžiąją dalį, apie 70 procentų, mūsų studentų sudaro tie, kurie Šiaulių universitetą pasirenka pirmuoju pageidavimu. Tai rodo aiškų studentų apsisprendimą bei motyvaciją studijuoti unikalias, tik Šiaulių universitete dėstomas studijų programas arba poreikį studijuoti arčiau namų“, – sako ŠU Priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė Lina Bivainienė.
Kiek iš viso bakalauro studentų sulauks universitetas, paaiškės po papildomo priėmimo etapo, kuris baigsis rugpjūčio viduryje. Universitetas papildomai gali gauti 52 tikslines finansavimo vietas. Pernai jų buvo 24.
R. Bubnys sako, kad pridėjus 52 tikslines finansavimo vietas, pirmakursių valstybės finansuojamose vietose bus netgi daugiau negu pernai. Visgi pripažįsta, kad nebūtinai visas 52 tikslines finansavimo vietas studentai užims.
„Kiekvienais metais Švietimo ir mokslo ministerija skiria tikslinio finansavimo vietas. Kadangi šiemet poreikis buvo švietimo ir ugdymo kryptims, arba mokytojų rengimui, o mes tose srityse turime nemažai studijų programų, todėl mums ir buvo skirta nemažai vietų“, – sakė R. Bubnys.
Šiemet magistrantūros studijų sutartis su ŠU pasirašė beveik 150 studentų, 90 jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. Magistrantų skaičius dar gali keistis, nes priėmimas į II laipsnio studijas vyksta iki rugpjūčio vidurio. Pernai sutartis buvo pasirašę per 170 studentų. Daugiau kaip 110 jų studijavo valstybės finansuojamose vietose.
„Nors stojančiųjų Lietuvoje mažėja, priėmimo į universitetą situacija išlieka stabili: jau priimta 150 magistrantų, 54 įstojo į sutrumpintąsias studijas institucinio priėmimo metu, 89 – į Tęstinių studijų institutą. Jau dabar suskaičiuojame apie 550 būsimų studentų. Tikėtina, dar priimsime bakalaurų per kitus priėmimo etapus, taip pat stojančiųjų iš užsienio šalių, todėl bendras priimtųjų skaičius rugsėjo pirmąją keisis“, – optimizmo nestokoja R. Bubnys.
Sustabdė šešias programas
Stojančiųjų šiemet nesurinko 6 ŠU studijų programos iš 30 siūlytų. Tai – lietuvių filologija ir komunikacija, audiovizualinis menas, sveikatos edukologija, optometrija, elektronikos inžinerija ir tik šiemet pasiūlyta kultūrinė edukacija. Ant ribos – aplinkos objektų dizaino ir dailės su grafikos specializacija studijų programos.
Pasak R. Bubnio, su menais susijusios studijos surenka mažai studentų, nes yra pačios brangiausios universitete, be to, stojantieji mieliau renkasi specializuotas mokyklas: Vilniaus dailės akademiją, Vilniaus dizaino kolegiją ir pan.
Pernai studentų nesurinko taikomosios dailės ir verslo, dailės ir dizaino studijų programos. Lietuvių filologija ir komunikacija tąkart sulaukė minimalaus skaičiaus – 10 stojančiųjų.
Pasak studijų prorektoriaus, šešios nutrauktos programos visos Lietuvos aukštųjų kontekste – nėra daug. Šiemet visoje Lietuvoje iš aukštųjų mokyklų siūlytų 837 programų dėl nepakankamo susidomėjusiųjų skaičiaus nutrauktos 82 programos.
Daugiau nei įprastai stojančiųjų šiemet rinkosi studijuoti socialinį darbą ir socialinę reabilitaciją. Studijuoti šią studijų programą pareiškė norą 70 pretendentų. Pakviesta buvo 17 stojančiųjų, iš jų 13 – į valstybės finansuojamas vietas. Žemiausias šią programą pasirinkusiųjų konkursinis balas yra 2,94.
Studentų mažėja
Pasak R. Bubnio, įtakos mažėjančiam studentų skaičiui ŠU turi ir bendra situacija šalyje – gyventojų skaičius mažėja, be to, didieji miestai labiau patraukia norinčius studijuoti.
„Apklausos rodo, kad studentai neretai renkasi ne aukštąją mokyklą, ne studijų programą, o miestą, kuriame norėtų studijuoti. Šiaulių miesto ir universiteto įvaizdis, manau, keičiasi, bet tam reikia laiko“, – sako studijų prorektorius.
Universitetui nelengva konkuruoti ir su kolegijomis. „Į kolegijas įstoti lengviau. Tam reikia išlaikyti tik vieną valstybinį egzaminą, į universitetą – tris. Konkursinis balas universitetuose mažiausias 2, kolegijose gali būti ir 1. Atitinkamai gauti valstybės finansuojamą vietą kolegijose yra lengviau, be to, studijos kolegijose kainuoja mažiau nei universitete“, – skirtumus vardija R. Bubnys.
Kokių pasikeitimų universitete numatoma šiemet?
„Kai birželio mėnesį apjungėme akademinius padalinius, jau modeliavome, kokia gali būti situacija. Kalbant apie katedras, jų išliks tiek, kiek buvo priimta paskutiniame universiteto tarybos posėdyje. Suprantama, etatų skaičius nuo priimtų studentų skaičiaus koreguosis“, – sako R. Bubnys.
Vakar Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėtos pasirašinėti sutartys su būsimaisiais studentais. Sutartis galima pasirašyti iki liepos 28 dienos 17 valandos. Pagrindinio priėmimo į bakalauro studijas galutiniai rezultatai bus aiškūs po papildomo priėmimo etapo, kuris baigsis rugpjūčio 8 dieną.
Redakcijos archyvo nuotr.
OPTIMIZMAS: Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys lygina praeitų ir šių metų to paties laikotarpio stojimo rezultatus ir sako, kad situacija gali būti net geresnė – pridėjus 52 tikslines finansavimo vietas, pirmakursių valstybės finansuojamose vietose būtų daugiau negu pernai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUTARTYS: Kasmet į Šiaulių universitetą pasirašyti sutarčių ateina vis mažiau studentų. Jaunimas renkasi pigesnes studijas kolegijose arba studijas didžiausiuose šalies miestuose ar užsienyje. Kita priežastis – ir mažėjantis gyventojų skaičius.
STABILUMAS: Šiaulių universiteto priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė Lina Bivainienė ir prorektorius Remigijus Bubnys tikina, kad šių metų priėmimo į universitetą situacija išlieka stabili.
2016 metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimo rezultatai
Aukštoji mokykla
Kvietimų studijuoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas (vf+vnf/st) skaičius
Kvietimų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas (vnf) skaičius
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Aleksandro Stulginskio universitetas 182 179 363 489
Balstogės universiteto filialas Vilniuje 0 1 29 19
Europos humanitarinis universitetas 0 0 19 15
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 53 68 0 0
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 118 67 121 159
Kauno technologijos universitetas 1553 1449 443 448
Kazimiero Simonavičiaus universitetas 4 4 58 86
Klaipėdos universitetas 160 187 435 468
LCC tarptautinis universitetas 7 1 0 3
Lietuvos edukologijos universitetas 191 262 286 309
Lietuvos muzikos ir teatro akademija 103 111 47 44
Lietuvos sporto universitetas 87 105 344 394
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 412 437 762 741
Mykolo Romerio universitetas 115 118 683 1200
Šiaulių universitetas 73 89 130 154
Vilniaus dailės akademija 187 181 91 81
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1296 1207 642 785
Vilniaus universitetas 2426 2504 1103 1281
Vytauto Didžiojo universitetas 457 469 670 779
Alytaus kolegija 118 124 97 73
Kauno kolegija 1515 1512 687 800
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 230 241 45 62
Kauno technikos kolegija 500 418 146 194
Klaipėdos valstybinė kolegija 608 704 405 442
Kolpingo kolegija 1 28 70 74
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 219 253 58 111
Lietuvos verslo kolegija 18 19 119 132
Marijampolės kolegija 120 142 71 114
Panevėžio kolegija 171 229 157 170
Socialinių mokslų kolegija 146 137 635 578
Šiaulių valstybinė kolegija 374 408 199 259
Šiaurės Lietuvos kolegija 7 4 44 48
Šv. Ignaco Lojolos kolegija 21 15 127 158
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 25 35 112 134
Utenos kolegija 203 194 228 222
V.A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 2 6 26 46
Vilniaus dizaino kolegija 35 35 69 74
Vilniaus kolegija 1759 1762 719 650
Vilniaus kooperacijos kolegija 14 51 56 59
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 620 663 260 388
Vilniaus verslo kolegija 16 29 129 171
Šaltinis: LAMABPO
PASTABA: Duomenys pateikti be tikslinio finansavimo vietų, į kurias priėmimas vyks vėliau.
SKAIČIAI
LAMA BPO informacinėje sistemoje užsiregistravo 33 598 asmenys (2015 m. – 36 987), tačiau prašymus studijuoti užpildė 29 766 stojantieji (2015 m. – 33 198). 17 239 prašymus pateikę stojantieji vidurinį išsilavinimą įgijo 2016 m. (2015 – 20 466).
61 proc. aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų.
Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys, tai yra 3 proc. mažiau nei pernai (2015 m. – 14 516), į valstybės nefinansuojamas vietas – 14 proc. mažiau – 10 685 stojantieji (2015 m. – 12 443).
Priėmimas nutrauktas į 82 studijų programas (iš visų pasiūlytų 837 studijų programų), kurias rinkosi per mažas skaičius stojančiųjų. Iš 56 naujų studijų programų stojančiųjų dėmesio sulaukė 49 programos, į kurias studijuoti pakviesti 1 224 asmenys.
99 proc. pakviestųjų į universitetus konkursinis balas viršija 2 balus, 90 proc. – 3 balus. Kolegijų sektoriuje 2 balus viršija 77 proc. pakviestųjų konkursinis balas, 3 balus – 54 proc. pakviestųjų.
Pagal LAMA BPO inf.