Vandentvarkos projektai padeda gyventi patogiau

Vandentvarkos projektai padeda gyventi patogiau

Vandentvarkos projektai padeda gyventi patogiau

Nors daug vandentiekio ir nuotekų šalinimo trasų Kuršėnuose jau nutiesta, bet ne visi skuba prie jų prisijungti savo individualių namų sistemas. Dar vis yra linkusių nuotekas leisti į griovį, teršti gamtą. Tokie šeimininkai sulaukia baudų.

Edverdas DIRVONIS

kursenai@skrastas.lt

Projektus remia Europos Sąjunga

Įvairiose Kuršėnų gatvėse dar visai neseniai burzgė technika, jos buvo rausiamos, tiesiamos vandentiekio ir kanalizacijos trasos, statomos perpumpavimo stotys, grioviai vėl užpilami.

Gyventojams kildavo nepatogumų, nes ne visur buvo galima lengvai važiuoti ar net eiti. Tokia darbo sumaištis trukdė eismui. Žmonės skundėsi tuo bei dėl įvairiausių kitų priežasčių.

Buvo įgyvendintas Europos Sąjungos remiamas projektas „Vandentiekio ir nuotekų plėtra Šiaulių rajone (Kuršėnuose)“, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Projekto vertė – 9 milijonai 27,9 tūkstančio litų.

Buvo dirbama trijuose miesto kvartaluose. Nutiesta 14 kilometrų 690 metrų vandentiekio ir 13 kilometrų 58 metrai nuotekų šalinimo tinklų, pastatytos keturios nuotekų siurblinės.

Darbus atliekančioms organizacijoms teko dideli, sudėtingi darbai, kartais rasdavosi ir netikėtų problemų. Tarkime, buvo numatyta Pramonės gatvės nuotekų tinklą prijungti viename iš šulinių. Tikrinant nustatyta, kad neveikia nuotekų linijos atkarpa – ji besanti sulaužyta. Atlikus geologinius tyrimus, pažeista trasa buvo sutvarkyta.

Šį projektą baigus, imtasi kito – „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kuršėnuose (III statybos eilės užbaigiamieji darbai)", jo vertė 2 mln. 253 844 Lt. Jis finansuotas Lietuvos Respublikos biudžeto ir Šiaulių rajono savivaldybės lėšomis. Parėmė Lietuvos Vyriausybės patvirtinta Nacionalinės pažangos programa, skirta Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti.

Įgyvendinant šį projektą, trijuose miesto kvartaluose paklota 12 kilometrų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Jie žemėn gulė Gedinčių, Romučių, Papilės, Viekšnių, Žiedo, Šiaulių, Skirolaukio, Pušyno, Aušros ir kitos gatvėse – iš viso 2 284 metrai vandentiekio ir 3 099,20 metro nuotekų tinklų.

Gatvių, kuriose jau įgyvendinti vandentvarkos projektai, gyventojai pakalbinti sakė, jog nekantriai laukę, kad mieste vykstančios permainos pasieks ir jų sodybas.

Vandentiekio ir kanalizacijos trasos atvestos iki kiekvieno sklypo ribos. Gyventojams belieka jau per savo žemės plotą pasikloti vamzdžius ir nustatytoje vietoje prisijungti savojo namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas.

Tai neturėjo ir neturėtų būti sudėtinga, nes įgyvendinantieji projektą, prieš darydami vandentiekio ar nuotekų šalinimo trasos atšaką sodybai, kalbėjosi su gyventoju, teiravosi, ar jam tinka numatytoji jungimosi vieta, ar nereikia jos perkelti į vieną ar kitą pusę. Vandens tiekėjai bei nuotekų šalintojai seniai žino, kad, su žmogumi susitarus, neretai jam būna pigiau, o tiesiantiems trasas didelio skirtumo nėra.

Naujoji tvarka – patogesnė ir pigesnė

Vandens tiekimo įmonės „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus Algimanto Jono Glodenio teigimu, vandentvarkai Kuršėnuose jau panaudota daugiau kaip 43 milijonai litų (12,45 mln. eurų). Sudaryta galimybė prie vandentiekio tinklų savo namus prisijungti 2 865-iems, prie nuotekų šalinimo – 3 957-iems gyventojams.

Dar ne visi pasinaudojo šia galimybe, nes kai kur tik pernai rudenį tebuvo pakloti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Juos prie savo sodybų sistemų junginėjasi ir dabar, manoma,  tai dar bus daroma visus šiuos metus. Be to, dar yra neprisijungusiųjų ir jau seniau įgyvendinus vandentvarkos projektus.

Įmonės „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Almantas Krivickas sako, kad tie, kurie nori rūpintis gamta, neteršti dirvožemio, savo namų sistemas prisijungia, dar nebaigus projekto. Vos tik patikrinamos nutiestos trasos, ir jie jau prašosi jungtis.

Ne vienas kuršėniškis, klausiamas žurnalisto, minėjo, kad seniai ypač laukęs, kada nebereikės rūpintis nuotekų išvežimu. Tuo labiau jog ne kartą ir pačiam pasitaikė nepastebėti, kad jau prisipildė žemėn įkasta cisterna. Todėl kildavę nemalonių keblumų.

Gyventojų problemas gerai žinantis Edmundas Ratkus, „Kuršėnų vandenų“ Abonentinio skyriaus inžinierius, primena, jog tą minutę, kai talpykla prisipildo nuotekų, ne visada išsikviesi automobilį joms išsiurbti. Arba savaitgaliais. Be to, ir išsiurbus dar tvyro nemalonus kvapas. O jei namo sistema prijungta prie nuotekų tinklo, šios problemos nelieka. Ir šeimininkui pigiau.

Naujoji tvarka daug patogesnė ir reikalaujanti žymiai mažiau išlaidų.

Kuršėniškiai iki šiol naudojosi šuliniais, bet jų vanduo užterštas. Ir ne tik tuo, kad kartais nuotekos nuleidžiamos į kaimynų šulinius. „Kuršėnų vandenų“ direktoriaus pavaduotojo A. Krivicko teigimu, dabar labiausiai teršia iš skalbimo mašinų į aplinką išleistas vanduo – skalbimo milteliuose esantys fosforo junginiai. Tai ypač gali pakenkti vaikams.

Įmonės direktorius A. J. Glodenis sako, kad geležis Kuršėnų vandenyje 12 kartų viršijo normas.

Jas viršija ir išgautas iš žemės gelmių – geležies norma yra 200 miligramų litre vandens, o būna 600-800 miligramų. Tada vanduo pereina per nugeležinimo įrengimus, bet lieka su visais mineralais.

„Dabar ne kiekviename „bambalyje“ yra toks geras vanduo, kaip Kuršėnuose“, – A. Krivickas palygina prekybos centruose parduodamą vandenį su tuo, kuris į namus, butus atiteka vandentiekio trasomis.

Baudžia už nevalyvumą

A. Krivicko teigimu, Kuršėnuose yra tik du individualūs namai, kurie turi valymo įrenginius. Jie valo nuotekas ir išleidžia jau išvalytas. Jiems, aišku, nebeapsimoka jungtis prie miesto nuotekų valymo įrengimų.

Bet ir jų neturintys anaiptol ne visi skuba jungtis. Kai kurie verčiau linkę nuotekas leisti į griovius. Jų manymu, taip pigiau.

A. Krivickas sako, jog pasirūpinantieji išvežti savo nuotekas gamtos apsaugos inspektoriams turi pateikti kvitus, patvirtinančius apie jiems suteiktas tokias paslaugas. Tada ir paaiškėja tiesa: jei name gyvena keturi žmonės, o per ketvirtį išvežama tik 3 kubiniai metrai nuotekų, vadinasi, kažkas yra ne taip.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija miesto gyvenamuosius namus lanko vadovaudamiesi „Kuršėnų vandenų“ pateiktu gyventojų sąrašu. Tarkime, nustatyta, viename name pasirūpinta, kad nuotekos bėgtų į drenažo sistemą.

Kol komisija neapsilankė Kurtuvėnų gatvės gyvenamųjų namų kvartale, nuotekos iš kai kurių namų buvo leidžiamos į kanalą palei Šiaulių gatvę. Todėl nevalyvajam nereikia jokių pinigų mokėti dėl nuotekų. Jam nė motais, kad dvokia šis gatvę ir kolektyvinius sodus skiriantis griovys.

A. J. Glodenis mena, jog dar seniau per miesto sodybas važiavę, žaliai uždažę gatvių laistymo automobilio vandenį. Aplankytas vienos iš sodybų šeimininkas aiškino, jog pas jį nuotekos tvarkomos tinkamai. Aplinkos apsaugos inspektorius per žarną į tualeto klozetą ėmė pilti termofikacinį vandenį. Netrukus griovio vanduo nusidažė gražia žalia spalva.

Aplinkos apsaugos darbuotojai nevalyvuosius jau yra ir nubaudę piniginėmis baudomis.

Patogumas – akivaizdus

Ir gyventojai vieni kitus ragina greičiau savo namų sistemas jungtis prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos: juk nauda bei patogumas – akivaizdūs.

„Kuršėnų vandenų“ direktoriaus A. J. Glodenio teigimu, dar yra ir tokių gatvelių, skersgatvių, kurių gyventojų tokie patogumai dar nepasiekė. Jie vis klausinėja, kada ir pas juos tokia šventė ateis.

Pasak A. J. Glodenio, daug darbų numatyta atlikti 2014-2020 metais. Į šią programą turi būti įtrauktos visos gyvenvietės, kuriose yra daugiau kaip 50 gyventojų. Taip pat turi būti numatytos alternatyvos. Tarkime, Micaičiai turi valymo įrengimus. Reikia svarstyti, ar geriau tuos įrengimus rekonstruoti, ar gyvenvietės nuotekų sistemą sujungti su Kuršėnais.

Svarbiausia – kad kuo daugiau žmonių gyventų patogiau ir švariau.

Užs. Nr. 244765

Autoriaus nuotr.

GATVĖ: Kuršėnuose įgyvendinti ir bus dar įgyvendinami vandentvarkos projektai.

RŪPESTIS: Siurblines, įrengtas įgyvendinant vandentvarkos projektus, specialistai prižiūri, tikrina ir žiemą, ir vasarą.

PATOGUMAS: Bendrovės „Kuršėnų vandenys“ direktorius Algimantas Jonas Glodenis (dešinėje) ir jo pavaduotojas Almantas Krivickas teigia, kad mieste nutiesus vandentiekio ir nuotekų trasas bei gyventojams prie jų prisijungus savo sodybas, jiems sumažėja rūpesčių.