Vasara į kiemą – braškės ant stalo

„Sidabrės“ nuotr.
„Ši vasara braškėms kol kas tobula. Dirva braškyne įmirkusi maždaug 25 cm gylyje. Tos drėgmės, jei daugiau ir nelis, turėtų užtekti maždaug dviem savaitėms. Apmulčiuotų braškių lysves, prasidėjus derliaus metui, tereikėjo apdengti tinklu, saugančiu uogas nuo plėšikaujančių paukščių,“ – patenkintas savo triūsu Manfredas Rudis
Pernai jaunojo ūkininko ūkį Drąsutaičių kaime įregistravęs Manfredas Rudis šį savaitgalį jau skina pirmuosius savo 2,2 ha braškyne prisirpusių uogų kilogramus. Pirmasis užsakymas atėjo iš Anglijos. Skambinęs emigrantas prašė rasti galimybių pirmųjų nepaprastai gardžių Rumba veislės braškių nusiųsti mamai į Ukmergę. Užduotis kebli, bet jaunasis ūkininkas pažadėjo rasti būdą, kaip tai padaryti.
Kitąmet aukštojo mokslo agronomo diplomą rankose laikysiantis jaunas ir darbštus vyras, pradėjęs ūkininkauti nors ir nedideliame, tėvo, senelio, močiutės perleistame, iš tetos pirktame 6,19 ha sklype, neslepia milžiniškų ambicijų ne tik braškes auginti, bet ir jas perdirbti.

Autošaltkalvis grįžo prie žemės
Visos Manfredo vasaros prabėgo kaime, padedant nudirbti visus žemės ūkio darbus tėvams, seneliams. Lengvas prie darbo – taip sakoma apie darbščius ir visur spėjančius žmones. Manfredo senelis Zenonas Rudis, žvelgdamas į prie darbo tekinomis bėgantį anūką, visąlaik pabrėždavo, kad jam paliks savo sodybą, nes tas vaikis gražiai dirba, gerai tvarkosi, gyvenimas po jo tęsis.

Plačiau: "Sidabrės" birželio 13 d. numeryje

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.