Vertėja – labai reikalingas ramstis tautiečiams užsienyje

Asmeninio archyvo nuotr.
Helma Bakūnienė Jungtinės Karalystės Lidso miesto parke
Lidse, trečiame pagal dydį Didžiosios Britanijos mieste, vadinamame Anglijos šiaurės sostine, Jorkšyro grafystės centre, jau vienuolika metų gyvena ir dirba joniškietė Helma Bakūnienė. Jungtinės Karalystės nacionaliniam vertėjų registre, policijos ir teismų vertimų agentūroje, migracijos ir deportacijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos bei Lidso miesto savivaldybės vertimų skyriuje dirbanti moteris vertėjauja čia gyvenantiems tautiečiams – uždarbiauti išvykusiems mūsų sūnums ir dukroms, anūkams, tėvams, pakliuvusiems į keblias situacijas ir net teisėsaugos akiratį, kartais nesugebantiems išspręsti elementarių savo poreikių. Lietuviai, kartą per šią vertėją sulaukę vienokios ar kitokios pagalbos, sprendžiant reikalus per įvairias valstybines instancijas – policiją, teismus, medicinos įstaigas, savivaldybių skyrius, ryšį  su Helma stengiasi išlaikyti ir problemoms pasibaigus. Ir pagal galimybes vertėja informuoja kraštiečius, nukreipia juos ir net lydi į reikalingas įstaigas. Ypač Jungtinėje Karalystėje gyvenančius mūsų kraštiečius, kuriems trūksta anglų kalbos žinių. Ne veltui rajono Taryba nusprendė Helmai Bakūnienei suteikti Joniškio Garbės ambasadorės titulą.

MŪSŲ GARBĖS ABASADORIAI

Populiariausios – socialinės paslaugos
Labai didelė dalis lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, naudojasi vietos valdžios teikiamomis socialinėmis paslaugomis. O jų – daug ir įvairių. Pradedant nuo socialinio būsto, šeimos pagalbos, šeimos susirinkimų konsultantų, sprendžiančių šeimos nesutarimus, iki finansų valdymo, vaikų atėmimo, vaikų globos suteikimo, globėjų apmokymo ir pan. Nepakankamai gerai arba visai nežinant kalbos, susigaudyti ir prisitaikyti prie Jungtinės Karalystės taisyklių, įstatymų ir nuostatų, išties keblu. Ir jei nusižengiama, tai daro nebūtinai sąmoningai. Juo labiau, kad šalies instancijos čia gyvenantiems ir dirbantiems išties siunčia daug laiškų. Atsižvelgiant į tai, kad šalyje daug imigrantų, vietos valdžia paprastai siunčia oficialius pranešimus dviem kalbomis – anglų ir lietuvių (tokius oficialių instancijų laiškus adresatams verčia ir Helma). Daugelis neįsigilina, kokius pranešimus gavo. Tačiau neretas tautietis tiesiog numeta į šoną jų net neskaitydamas. Tada ir prasideda problemos.

Plačiau: "Sidabrės" balandžio 18 d. numeryje

Komentarai

tikras joniškietis    Pir, 2020-04-20 / 11:19
Puikus straipsnis. Pagarba. Tik vargu ar išvykėlius begalima laikyti lietuviais? Lietuvis - Lietuvos narys, Lietuvos dalis, o dauguma išvykėlių į Lietuvą nebegrįš, jie ten per laiką, per kartas pereis į vietinę tautą, o lietuviakalbiškumas yra ne tautos, o tautos kultūros požymis, kuris per laiką irgi išgaruos. Tautos sąvoka: Для Н. характерны замена прежних кровнородственных связей территориальной общностью, племенных языков - единым языком наряду c существованием ряда диалектов. Каждая Н. имеет свое собирательное название, внутри нее возникают элементы общей культуры. http://filosof.historic.ru/enc/item/f00/s07/a000727.shtml

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.