
Naujausios
Žemaičiai telkia bendrystei
Šiauliai praėjusį savaitgalį šventė Pasaulio žemaičių dienas – organizavo „Žemaitėška nėbrė Šiauliūs“. „Didysis Pasaulio žemaičių dienų tikslas – bendrystė: tarp kaimynų, tarp etnografinių regionų, tarp savo šalyje ir emigracijoje gyvenančių“, – sakė Pasaulio žemaičių dienų, vykusių liepos 9 – rugpjūčio 15 dienomis, sumanytojas Edmundas Žalpys.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dvidešimt žemaičių veidų
„Nėbrė Šiauliūs“ prasidėjo iškilių žemaičių portretų parodos atidarymu Šiaulių kultūros centre. Parodos kuratorius kalbininkas Juozapas Pabrėža pristatė 20 tapytų portretų, kuriuos kūrė septyni menininkai.
12 darbų yra iš Šiaulių universiteto Mokslininkų sąjungos pirmininko Vaclovo Tričio renkamos Šiaurės Lietuvos iškilių asmenybių portretų kolekcijos. Šioje kolekcijoje V. Tričio užsakymu jau yra nutapyti 22 portretai, pasirodė, kad 12 iš jų tinka šiai parodai.
„Parodoje matome iškilius žemaičius – Žemaitę, Dionizą Pošką, Motiejų Valančių, Lauryną Ivinskį, Šatrijos Raganą. Matome ir gimusius ne Žemaitijoje, bet didelei daug nuveikusius ir Žemaitijai, ir Šiauliams – Jonas Šliūpas, Peliksas Bugailiškis, Stanislava ir Kazimieras Venclauskiai“, – vardijo portretus iškiliems žmonėms J. Pabrėža.
Šią kolekciją kūrė penki dailininkai – Kornelijus Užuotas, Bonaventūras Šaltis, Ričardas Garbačiauskas, Voldemaras Barakauskas ir Egidijus Darulis.
Parodoje eksponuojami ir naujai nutapyti, niekur dar neeksponuoti darbai: Povilo Višinskio portretą (privati kolekcija) nutapė B. Šaltis, o K. Užuotas nutapė generolo Povilo Plechavičiaus ir kunigo, botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos portretus.
Parodoje eksponuojami ir penki XIX amžiuje kurti portretai, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, kuriuose vaizduojama Lazdynų Pelėda ir jos šeimos nariai.
Visada būrė „į kupetą“
„Pasaulio žemaičių dienos liudija, kad Lietuvą tvėrė ir stiprino, kaip į kupetą nešė savo turtus būtent etnografiniai regionai. Šiauliuose žemaičiai visada turėjo savo vietą ir prisidėjo prie istorijos kūrimo. Tai liudija ir Saulės mūšis, kurio 780 metines švęsime šiemet“, – sakė Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas.
Vicemeras vardijo, kad 1897 metais įvykusio gyventojų surašymo metu buvo suskaičiuota, kad tada Šiauliuose gyveno 16 tūkstančių gyventojų, iš jų – 4000 žydų, 419 – lietuvių, beveik 4000 – žmudų (žemaičiai) ir kiti.
Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ pirmininkas Jonas Bartkus sakė, kad Šiauliuose „žemaičių koncentracija“ gana didelė.
„Būtent Šiauliuose 1989 metais buvo sugalvotas ir išdavinėjamas Žemaičio pasas, kurį dabar išdavinėja Telšiuose. Žemaičiai rimtai juda Šiauliuose – yra ir kam parodas rengti, ir žemaitiškų dainų albumus leisti“, – minėjo J. Bartkus.
Jis sakė, kad yra emigracijoje žmonių, kurie „pyksta ant Lietuvos, bet ant Žemaitijos – nėra ko pykti, ji nei valdžios neturi, nei savo sienų. Todėl ir reikia išnaudoti tą gyvą nervą – ryšį su savo valstybe per žemaičių propaguojamą bendrystės idėją“.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius sakė, kad Pasaulio žemaičių dienos kvietė į šimtus renginių, bet Šiauliai pakvietė į atskirą renginį specialiai šiai progai, nors Šiauliuose yra „ir etnosų, ir tarmių maišalynė, kaip ir visuose didmiesčiuose“, todėl Šiauliai yra „Žemaitėjes didmiestis, kap Amkerikuo – Niujuorks“.
Atostogos Žemaitijoje
Pasaulio žemaičių dienas sumanė ir pirmą kartą organizavo Vilniuje gyvenantis, Šiaulių pedagoginiame institute studijavęs žemaitis–telšiškis, muzikas, kultūros vadybos magistras Edmundas Žalpys. Jis skaičiavo, kad būtent Pasaulio žemaičių dienos pirmą kartą apjungė 16 Lietuvos savivaldybių, kurios priklauso Žemaitijos regionui, bet atskiriems administraciniams vienetams.
Organizatorius suskaičiavo, kad po Pasaulio žemaičių dienų „kepure“ vyko 145 renginiai 16-oje žemaitiškų Lietuvos savivaldybių – miestų, miestelių, bendruomenių šventės, atlaidai, piliakalnių lankymai, parodos, kuriuose, skaičiuojama, nuo liepos 9 iki rugpjūčio 15 dienos galėjo apsilankyti apie 200 tūkstančių žmonių.
Pasaulio žemaičių dienų idėja, pasak E. Žalpio, – atostogos Žemaitijoje.
„Tai kvietimas sugrįžti emigrantus iš viso pasaulio į savo tėviškę, prie savo tėvų ir senelių šaknų vasaroti, lankytis savo miestelių, rajonų, kaimų šventėse, būti su savais. Taip mes kviečiame bendrystei, bendriems projektams, bendriems sumanymams tarp žmonių, kaimynų, piliečių“, – sakė E. Žalpys.
Pasaulio žemaičių dienos Šiauliuose užsitęsė iki vėlumos – bulvare skambėjo žemaitiška muzika, pristatytas rinktinis dvigubas dainų albumas „Šiaulėške žemaitėška i aple Žemaitėjė“, kurį sudaro 53 kūriniai.
Jono TAMULIO nuotr.
ŽEMAIČIAI: Šiauliuose Pasaulio žemaičių dienas minėti pečius surėmė „tropni žemaičiai“ (iš kairės) Juozas Pabrėža, Edmundas Žalpys ir Stasys Kasparavičius.
PARODA: Šiaulių kultūros centre surengta iškilių žemaičių portretų paroda.