Žmonių saugumui tarnauja nuo … šešerių

VALS­TY­BĖS TAR­NAU­TO­JAS 2019

– Tik­rai... Sa­kau, kad kaž­kur ma­ty­ti mies­to vaiz­dai. Vie­ną kar­tą ir čia gy­ve­ni­mas! – ne­tve­ria juo­kais ap­si­ga­vęs po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai, pri­sta­ty­da­mi me­tų veik­los ata­skai­tą vi­suo­me­nei, apie to­kių ženk­lų pa­si­ro­dy­mą ne tik Jo­niš­kio, bet ir Ža­ga­rės, Kriu­kų pės­čių­jų pe­rė­jo­se ir jų ne­ša­mą nau­dą jau pa­sa­ko­jo: nuo rug­sė­jo, jiems pa­si­ro­džius, eis­mo įvy­kių pės­čių­jų pe­rė­jo­se ne­beuž­fik­suo­ja­ma. Tik ne­daug kas ži­no, kad šios idė­jos au­to­rius ir įgy­ven­din­to­jas yra bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas Si­gi­tas Pet­rai­tis, už šias pa­stan­gas vi­suo­me­nės sau­gu­mui pa­ste­bė­tas ra­jo­no me­ro ir ap­do­va­no­tas pa­dė­kos raš­tu už nuo­pel­nus sa­vi­val­dai už­tik­ri­nant žmo­nių sau­gu­mą ra­jo­ne.

26-eri me­tai at­kak­lios ir nuo­žmios ko­vos su nu­si­kals­ta­mu­mu. Tiek me­tų Si­gi­tas tar­nau­ja tei­sė­sau­gos or­ga­nuo­se. Ta­čiau pir­mą­sias vi­suo­me­nės sau­gu­mo ak­ci­jas jau vyk­dė nuo ma­žens, dar mo­kyk­los ne­lan­ky­da­mas re­gu­lia­vo pės­čių­jų eis­mą Šiau­lių cent­re.

Tiks­las – ža­din­ti bud­ru­mą

Bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas Si­gi­tas Pet­rai­tis jau ke­le­tą me­tų tei­gia ste­bin­tis pės­čių­jų el­ge­sio pe­rė­jo­se ten­den­ci­jas. Di­džio­ji jų da­lis el­gia­si taip, tar­si tos pės­čių­jų pe­rė­jos bū­tų as­me­ni­niai, pri­vi­le­gi­niai jų ta­kai – tie­siog žen­gia į ją ne­si­dai­ry­da­mi, dar­gi ra­šy­da­mi trum­pą­sias te­le­fo­ni­nes ži­nu­tes, jau­ni­mas dar­gi ne­si­ski­ria su au­si­nu­kais – vie­nu kar­tu su­ge­ba klau­sy­tis mu­zi­kos ir dar ra­šy­ti elekt­ro­ni­nius laiš­kus drau­gams, tik ne pa­si­rū­pin­ti sa­vo pa­ties sau­gu­mu. „Su­si­da­ro toks įspū­dis, kad pės­tie­ji prieš ki­tus eis­mo da­ly­vius tar­si jau­čia­si pra­na­šes­ni, pri­vi­le­gi­juo­tes­ni, tar­si vai­ruo­to­jai pri­va­lo juos sau­go­ti,“ – apie prie­žas­tis, ku­rios pa­ska­ti­no ieš­ko­ti ak­ty­ves­nių prie­mo­nių ža­din­ti pės­čių­jų at­sa­ko­my­bę, kal­ba bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas.

Iš pra­džių Si­gi­tas Pet­rai­tis nu­pie­šė jo gal­vo­je gi­mu­sius eis­mo sau­gu­mą di­di­nan­čius ženk­lus, skir­tus pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams. Per­kė­lė ant ša­li­gat­vių mies­to san­kry­žo­se, pės­čių­jų pe­rė­jų fo­tog­ra­fi­jo­se ir su idė­ja pa­si­pra­šė pas Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ką Eu­ge­ni­jų Ta­ku­še­vi­čių, pa­ro­dė ki­tiems at­sa­kin­giems pa­rei­gū­nams, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos po­sky­rio spe­cia­lis­tams.

Vi­są rugp­jū­tį, prieš nau­juo­sius moks­lo me­tus vi­rė in­ten­sy­vus dar­bas. Si­gi­tas, su­lau­kęs sa­vo idė­jai pri­ta­ri­mo, pa­ts nu­pie­šė ori­gi­na­laus dy­džio pa­ties su­gal­vo­tus pės­čių­jų eis­mo sau­gu­mą už­tik­rin­ti tu­rin­čius ženk­lus, iš pre­ven­ci­nėms prie­mo­nėms skir­tų lė­šų, ku­rias kas­met ko­mi­sa­ria­tui iš biu­dže­to ski­ria Sa­vi­val­dy­bė, bu­vo už­sa­ky­ti tra­fa­re­tai, nu­pirk­ti da­žai, tep­tu­kai. Į pa­gal­bą ženk­li­nant iki šiol ne­ma­ty­tais ne­re­gė­tais ženk­lais pės­čių­jų pe­rė­jas pa­rei­gū­nai pa­si­kvie­tė ra­jo­no ke­li­nin­kus.

– Ge­ra gir­dė­ti, kad to­kia bud­ru­mą ža­di­nan­ti prie­mo­nė jau duo­da re­zul­ta­tų. Toks ma­no tiks­las ir bu­vo: kad žmo­gus po ko­jo­mis pa­ste­bė­tų ryš­kiai rau­do­na spal­va api­brėž­tus per­spė­ji­mus, o per­skai­tęs stab­tel­tų ir su­si­vok­tų, ką ne taip da­ro, – as­me­ni­ne pa­si­tei­si­nu­sia ini­cia­ty­va džiau­gia­si bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas S. Pet­rai­tis.

Pre­ven­ci­jai tel­kia­mi ir vai­kai

Su bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­no Si­gi­to Pet­rai­čio pa­si­ro­dy­mu ra­jo­ne į pre­ven­ci­nes prie­mo­nes, ne­pa­kan­tu­mą nu­si­žen­gi­mams, nu­si­kal­ti­mams, pa­kvies­ti ir pa­tys ma­žiau­sie­ji vi­suo­me­nės na­riai. Praė­ju­siais me­tais kovo–balandžio mė­ne­siais vi­sų ra­jo­no mo­kyk­lų moks­lei­viai pa­kvies­ti da­ly­vau­ti pre­ven­ci­nio pla­ka­to prieš po­pu­lia­riau­sius nu­si­žen­gi­mus kon­kur­se.

– Vi­sus me­tus pla­ka­tas pa­gal Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los moks­lei­vės Gab­rie­lės Šauk­ly­tės pie­ši­nį „Nesk­riausk ma­nęs“ puo­šia uni­ver­sa­li­nės par­duo­tu­vės „Eg­lė“ sie­ną, o pa­gal Do­vy­do Griš­kos kom­piu­te­ri­nės gra­fi­kos dar­bą „Nes­ku­bėk į pa­si­ma­ty­mą“ pa­ga­min­tas pla­ka­tas – pre­ky­bos ir lais­va­lai­kio cent­rą „Žil­vi­nas“.

Vai­kų gy­ni­mo die­nos pro­ga tie vai­kai vie­šai lau­ko est­ra­do­je pa­gerb­ti, po­li­ci­jos ap­do­va­no­ti. Ta­čiau, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, la­biau­siai juos mo­ty­vuo­ja tas pri­pa­ži­ni­mas, kad dar­bai vi­sus me­tus puo­šia mies­to erd­ves. Toks kon­kur­sas bus skel­bia­mas ir šie­met, – „Si­dab­rei“ pa­sa­ko­ja bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas.

Ne­pa­kan­tus nu­si­kal­ti­mams prieš vai­kus

Il­gus me­tus Si­gi­tas Pet­rai­tis dir­bo Šiau­lių mies­to Pie­ti­nio ra­jo­no po­li­ci­jos nuo­va­do­je ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų gru­pės vy­res­niuo­ju ins­pek­to­riu­mi. Šis pa­rei­gū­nas ypač pa­si­žy­mė­jo 2011-2012 me­tais, kai, ne­tu­rė­da­mas jo­kių prie­mo­nių, ku­rio­mis nau­do­ja­si kri­mi­na­lis­tai, išaiš­ki­no dau­giau kaip 20 taš­kų, be­si­pel­niu­sių iš kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų, pla­tin­tų ne­pil­na­me­čiams as­me­ni­mis.

– Bu­vo toks me­tas, kai Šiau­liuo­se bu­vo la­bai pa­pli­tę kont­ra­ban­di­niai rū­ka­lai. Atei­nu į vie­ną mo­kyk­lą, ki­tą – pa­kam­pė­se ne­pil­na­me­čiai trau­kia įvai­rių sko­nių bal­ta­ru­siš­kas, ru­siš­kas ci­ga­re­tes. Ėmiau kal­bė­tis su vai­kais. Ypač tal­ki­no ge­rie­čiai, ku­rie drau­gau­ja ir su rū­kan­čiais. Įga­vau jų pa­si­ti­kė­ji­mą ir il­go nuo­sek­laus dar­bo dė­ka pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kad ap­link mo­kyk­las, į ku­rią pu­sę be­paž­velg­si, dau­gia­bu­čiuo­se pil­na kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų pla­ti­ni­mo taš­kų. Ne vie­ną sa­vai­tę ėjau iš vie­no na­mo į ki­tą. Vie­na­me bu­te ra­dau ir išė­miau 33 pa­ke­lius kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų, ki­ta­me – 68, tre­čia­me – 269 , to­liau – 27, 44… – pri­si­mi­ni­mais, kaip lik­vi­da­vo ne­le­ga­lias kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų pre­ky­bos vie­tas, da­li­na­si pa­rei­gū­nas.

O vie­no bu­to bal­ko­ne, pa­gal ne­pil­na­me­čių pa­sa­ko­ji­mus, su­ra­do net 1500 pa­ke­lių ci­ga­re­čių, skir­tų ne Lie­tu­vos rin­kai. Vi­są šią Si­gi­to iš­narp­lio­tos kont­ra­ban­dos is­to­ri­ją vai­ni­ka­vo dar ir kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų di­le­rio, ku­rį Si­gi­tas ati­da­vė tie­siai į kri­mi­na­lis­tų ran­kas, at­sklei­di­mas

Nie­kas iš pa­rei­gū­nų, Si­gi­to ko­le­gų, ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad pa­rei­gū­nas be spe­cia­lių prie­mo­nių išaiš­ki­no to­kį re­zo­nan­so su­lau­ku­sį nu­si­kal­ti­mą. Tuo­kart pa­rei­gū­no nuo­pel­nai už ne­prie­kaiš­tin­gą pa­vyz­din­gą tar­ny­bi­nių pa­rei­gų at­li­ki­mą ap­do­va­no­ti 2-ojo laips­nio Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­mi­ni­mo ženk­lu „Tė­vy­nės la­bui“.

Nuo to lai­ko nu­si­kals­ti vi­suo­me­nės tai­syk­lėms ir nor­moms lin­kę vai­kai iš to­lo at­pa­žin­da­vo S. Pet­rai­čio per­so­ną ir net jo as­me­ni­nį au­to­mo­bi­lį. Kol jis apei­da­vo mik­ro­ra­jo­ne esan­čias mo­kyk­las, jau­nie­ji po­li­ci­jos rė­mė­jai pra­si­tar­da­vo, kad „blo­giu­kai“ tuo me­tu ko­kį pus­die­nį net rū­ky­ti už kam­po nei­da­vo. Nes vi­si ži­no­jo: jei S. Pet­rai­tis nu­tvers, liūd­nai baig­sis. Griež­tai, bet tei­sin­gai.

Pat­ru­lis nuo še­še­rių

Bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­no Si­gi­to tė­tis – bu­vęs il­ga­me­tis ke­lių po­li­ci­jos vir­ši­la Ri­mu­tis Pet­rai­tis. „Kai aš, vi­du­ri­ny­sis iš tri­jų bro­lių, gi­miau, tai na­muo­se mi­li­ci­nin­ko uni­for­ma jau ka­bė­jo...“ – juo­kia­si S. Pet­rai­tis. Di­džiau­sia lai­mė bū­da­vo, kai tė­tis leis­da­vo vi­siems trims su­lip­ti į tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį, o jei dar ra­tą ki­tą ap­suk­da­vo, tai iš­vis džiaugs­mui ri­bų ne­bū­da­vo.

Ta­čiau nuo pat vai­kys­tės, kol dar mo­kyk­los ne­lan­kė, Si­gi­tui įsi­min­ti­niau­sios jau­nų­jų ins­pek­to­rių sto­vyk­los, kas­met ren­gia­mos vis ki­to­je Lie­tu­vos vie­to­je. Kiek sa­ve at­si­me­na, to­kio­se sto­vyk­lo­se ir grū­di­no sa­vo ži­nias bei va­lią. Ten Si­gi­tas, dar iki­mo­kyk­li­nu­kas bū­da­mas, iš­mo­ko vai­ruo­ti mo­pe­dą, net au­to­mo­bi­lį. „At­si­me­nu, tik­rai bu­vau ne dau­giau še­še­rių, spau­džiu aš tą grei­čio pe­da­lą, o mo­ko­ma­sis au­to­mo­bi­lis po au­tod­ro­mą grei­čiau ne­va­žiuo­ja. Ir ne­sup­ran­tu, ko­dėl. Da­bar tik pa­gal­vo­ju, kad var­dan sau­gu­mo inst­ruk­to­rius man ta­da grei­čiau va­žiuo­ti ne­lei­do...To­kių sto­vyk­lų me­tu iš­mo­kau draus­mės ir iš­tver­mės: ry­tai pra­si­dė­da­vo mankš­ta ir uni­for­mos ap­žiū­ra, o to­liau – vi­są die­ną už­siė­mi­mai, net plauk­ti ten iš­mo­kė,“ – sa­vo vai­kys­tę, ku­ri kryp­tin­gai su­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ke­liu, me­na S. Pet­rai­tis.

Pas­ku­ti­nė va­sa­rą prieš pir­mą kla­sę bu­vo skir­ta jau­nų­jų ins­pek­to­rių pra­kti­kai. Pa­si­puo­šęs pi­lo­te ir bal­tu dir­žu Si­gi­tas eis­mą švil­pu­ko pa­gal­ba jau re­gu­lia­vo Šiau­lių cent­re, pės­čių­jų pe­rė­jo­je Dva­ro gat­vė­je.

– Toks tas re­gu­lia­vi­mas: nė­ra ma­ši­nų – mos­te­li pės­tie­siems, kad jie ga­li kirs­ti gat­vę. Jei ma­tai, kad at­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­lis, su­švil­pi ir su­stab­dai žmo­nių srau­tą per pe­rė­ją ar­ba ženk­lu stab­dai ma­ši­ną, kad pės­čiuo­sius pra­leis­tų. Kai esi vos še­še­rių, to­kia už­duo­tis bu­vo di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė. At­si­me­nu, kaip ma­ma man į tar­ny­bos vie­tą už dar­bą at­ne­šė šo­ko­la­dą... – pri­si­mi­ni­mais į vai­kys­tę ir ta­da įgy­tas pir­mą­sias pro­fe­si­nes ži­nias, ku­rios iki šiol pra­ver­čia, nu­klys­ta bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas.