
Naujausios
Alpinariumas: patarimai juos įrengiantiems ir klaidos
Pastaraisiais metais tarp sodybų gražintojų ypač išpopuliarėjo alpinariumai. Juos įsirengdami žmonės stengiasi parodyti išmonę – pasodinti kuo įdomesnių, retesnių gėlių, dėlioti laiptelius, krioklių kaskadas, takelius. Lietuvai pagražinti draugijos narė, Joniškio žemės ūkio mokyklos mokytoja Ramutė Liucvaikienė sako, kad neretai daromos elementarios klaidos: augalai susodinami per tankiai, tad netrukus juos tenka rauti, akmenys dėstomi pernelyg taisyklingai arba bandoma derinti tarpusavyje nederančias formas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Alpinariumo dydis priklauso nuo sklypo
Pasak pedagogės, dėstančios dekoratyvinio apželdinimo specialybės studentams, Ramutės Liucvaikienės, dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad alpinariumas yra didžiulė sodybos viduryje iškilusi kalva. Toli gražu ne taip paprasta ir elementaru. Alpinariumo dydį lemia sklypo plotas – kuo jis erdvesnis, didesnis, tuo didesnį įrengiame ir alpinariumą. Jo aukštis reguliuojamas pagal plotą. Įprastai 5–6 kvadratinių metrų ploto alpinariumo aukštis turėtų siekti ne daugiau kaip 50–60 centimetrų.
„Net jeigu jūsų kiemo tėra penki šeši arai, stovi namas, garažas, dar kokie pastatai, galite pasidaryti miniatiūrinį alpinariumą dubens formos vazonėlyje ir pasistatyti jį prie tako ar ant laiptų“, – siūlė idėją lektorė Žagarės bendruomenės „Veidė“ į paskaitą „Aplinkos kūrimas ir apželdinimas“ pakviestiems aplinkos puoselėtojams.
Taip pat alpinariumas gali būti panašus į įkalnėn kylančią kalvą, kuri neturi nuolydžio kitoje pusėje, nes atsiremia į namo pamatą. Gražiai atrodo alpinariumai sodybose, esančiose prie parkų, miškų, kurie tarsi primena jų tąsą. Juos puošia akmens takeliai, laipteliai, kriokliai.
Kas dera ir nedera
Įrengiant alpinariumą patartina pirmiausia pažymėti jo ribas. Tada nuimame viršutinį sluoksnį, geriausia tą vietą nupurkšti, kad daugiau neželtų žolė. Jei dirvožemis molingas, būtinas drenažas – paruoštas maždaug 10 centimetrų storio žvyro sluoksnis.
Ant paruoštos žemių kalvos akmenis dėliojame netaisyklingai, ne viena linija, nes toks išdėstymas atrodo nenatūralus. Be to, akmenys turi gulėti žemėje savo plačiąja dalimi ir įkasti iki plačiausios vietos, o neretai pasitaiko, kad žmonės juos pastato antraip, pridėlioja visokių „grybų“, kurie tik blaško dėmesį, tačiau išties nesuteikia grožio. Prie didelių akmenų gražiai dera salelės, padengtos skalda, žvyru, organiniu mulčiu.
Didelė klaida – kartu maišyti skaldą su apvaliais akmenukais. Lygiai taip pat negražiai atrodys viename alpinariume dolomito gabalai su iš pajūrio parvežtais, vandens nugludintais akmenėliais. Prie dolomito reiktų tokios pat dolomitinės skaldos. Prie akmens ar dolomito galima derinti medieną, tik reikia ją tinkamai paruošti, impregnuoti. Tačiau, pasak lektorės, nedera plastikinės detalės, imituojančios medį.
Kiekvienas mažas augalas taps didelis
Ramutė Liucvaikienė primena, kad kiekvienas mažas augalas kažkada taps didelis, todėl sodinant juos alpinariumuose reiktų palikti nemažus tarpus – nuo vieno kadagio, medelio iki kito – du metrus. Iš pradžių atrodys nelabai dailiai, tačiau per keletą metų pasirodys tikrasis vaizdas. Jei elgsitės priešingai ir sukišite augalus vieną prie kito, vėliau tiesiog teks juos išrauti.
Geriau sodinti spygliuočius, mažiau drėgmės reikalaujančius augalus, kurių nereikia nuolat laistyti. Jeigu norite lapuočių krūmelių, patartina rinktis visžalius, nemetančius lapijos, nes tai suteikia nemažai papildomo darbo, kai viską tenka rankioti tarp skaldos.
Labai dailiai alpinariumuose atrodo perkūnropės, kurių yra didelė įvairovė, sagina, jukos, eraičinai, glažutės, pilkoji notra, uolaskėlė, ylalapiai flioksai, kurie gerokai skiriasi nuo įprastų veislių flioksų ir būna labai mažučiai. Tik pastaruosius dažnai puola miltligė. Taip pat tinka sodinti kalnines mini pušis, šliaužiančius kadagius.
Linos RUDNICKIENĖS nuotr.
SVARBU: Įrengiant alpinariumą svarbu viskas: ir akmenukų išdėliojimas, ir augalų parinkimas.
Autorės nuotr.
AKMENYS: Ant paruoštos žemių kalvos akmenis dėliojame netaisyklingai, ne viena linija, nes toks išdėstymas gali atrodyti nenatūralus.
PATARIMAS: Ramutė Liucvaikienė primena, kad kiekvienas mažas augalas kažkada taps didelis, todėl sodinant juos alpinariumuose reiktų palikti nemažus tarpus – nuo vieno kadagio, medelio iki kito – du metrus.