Naujausios
Atnaujins du muziejaus filialus
Jau šiais metais gali pajudėti Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namų ir Šiaulių edukacijos centro rekonstrukcija. Venclauskių namuose planuojama įrengti Šiaulių miesto istorijos ekspoziciją, Edukacijos centre ekspozicijomis taps fondai ir saugyklos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Finansavimo pradžia – metų sandūroje
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namams rekonstruoti bus skirta 1,94 milijono eurų, Šiaulių edukacijos centrui – 2,46 milijono eurų Europos Sąjungos paramos.
Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, Europos Sąjungos lėšas administruoja Kultūros ministerija.
„Investiciniai projektai turi būti pateikti gegužės–birželio mėnesiais. Rugpjūtį–rugsėjį pildysime paraiškas. Jei šiuos kelius pereisime, metų pabaigoje galime galvoti apie pradinį finansavimo etapą, prasidėtų projektavimo darbai“, – sako R. Balza.
Finansavimo pradžia numatyta 2015 metų pabaigoje–2016 metų pradžioje. Darbų pabaiga numatyta 2020 metais su galimybe metams terminą pratęsti.
Pradėjus darbus yra galimybių rasti ir papildomų lėšų. Pavyzdžiui, pinigų ekspozicijai galima gauti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos programą, energetinio efektyvumo kaštus kuruoja Energetikos ministerija.
Istoriją atskleis per šeimą
Pasak R. Balzos, Venclauskių namų būklė yra avarinė, komunikacijos susidėvėjusios. Per pastaruosius dešimt metų nudažytas fasadas, suremontuotas stogas, bet nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pastatas kapitaliai neremontuotas.
Šiuo metu Venclauskių namuose yra įsikūręs Istorijos skyrius, Skaitmeninimo centras, saugomi Fotografijos muziejaus fondai – jie šiuo metu perkeliami į rekonstruotą Fotografijos muziejų.
Po rekonstrukcijos Venclauskių namuose planuojama įrengti Šiaulių miesto istorijos ekspoziciją nuo XX amžiaus pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. Jai būtų skirti pirmasis, antrasis aukštai ir dalis rūsio.
Miesto istoriją muziejininkai planuoja pristatyti per Venclauskių šeimą: šį namą muziejui dovanojo savininkės Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės.
„Kazimieras Venclauskis – vienas iškiliausių Šiaulių miesto teisininkų, pirmasis miesto burmistras, pirmasis Šiaulių apskrities viršininkas, daug prisidėjęs prie kultūros mecenavimo, taip pat – „Aušros“ muziejaus įsteigimo ir veiklos. Tad Šiaulių istorijos vaizdas atsiskleistų per politinę, kultūrinę, švietimo, visuomeninės veiklos prizmę“, – sako R. Balza.
Dar vienas ekspozicijos akcentas – žydų gelbėjimo istorija. Už žydų gelbėjimą yra apdovanotos Stanislava Venclauskienė, Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės.
Įdomi namo istorija – moderniosios architektūros pastatą projektavo architektas Karolis Reisonas.
Venclauskių namuose planuojama įrengti ir edukacinę klasę vaikams. Palėpėje liktų muziejinės patalpos, čia įsikurtų ekspozicijų konsultantai, ekskursijų vadovai, muziejininkai.
„Prieš karą šiauliečiai Venclauskių namus vadindavo Baltaisiais rūmais, sieksime atkurti šį įvaizdį, – sako R. Balza. – Galbūt šiauliečiai jau pamiršę, kad po K. Venclauskio mirties Vytauto gatvė buvo pervadinta į Kazimiero Venclauskio. Pasikeitus santvarkai, po metų pavadinimas pakeistas.“
Atvers fondus
Aušros alėjos rūmuose, dabar – Šiaulių edukaciniame centre – remontas paskutinį kartą darytas apie 1975 metus.
Pastatas – tarpukarinės architektūros. Pastato perdenginiai yra mediniai, o pagal dabartinius reikalavimus muziejuose ar visuomeniniuose pastatuose to negali būti. Vidus bus pakeistas pagal muziejininkų numatytą koncepciją, o fasadas – išsaugotas.
„Pagrindinė linija turėtų būti atvirų fondų ekspozicija, tai dabar populiaru pasaulyje. Būtų galima lankytis archeologijos, etnografijos, iš dalies istorijos fonduose, saugyklose, kaip ekspozicijose“, – sako R. Balza.
Pastatas išliks kaip pagrindinė edukacijų vieta. Šiuo metu Edukacijos centre yra įrengta tarpukario klasė, amatų troba, archeologinių kasinėjimų salė.
„Muziejus yra prekybiniame turgaus rajone, galbūt tėvai galės palikti vaikus mūsų edukacinėse erdvėse“, – svarsto R. Balza.
Ateities projektai
„Aušros“ muziejus teiks paraiškas ir konkursiniams ES projektams. R. Balzos teigimu, apie 2 milijonų eurų reikėtų senosios gaisrinės pastatui prikelti ir sutvarkyti. Muziejus turi gaisrinės technikos ekspoziciją, uniformų, priemonių gaisrui gesinti, istorinės medžiagos.
Planuojama teikti paraišką ir dėl Ch. Frenkelio vilos palėpės. Beveik 500 kvadratinių metrų plotą siekiama pritaikyti parodinei veiklai. Tam reikėtų apie 1 milijono eurų.
Ieškoma finansavimo ir Dviračių muziejaus energetiniam efektyvumui didinti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAMAI: Venclauskių namai, kuriuos projektavo architektas Karolis Reisonas, yra avarinės būklės. Jiems rekonstruoti bus skirta 1,94 milijono eurų.
EDUKACIJA: Vienas iš Šiaulių edukaciniame centre vykstančių užsiėmimų susijęs su archeologija. Po remonto pastatas išliks pagrindine edukacijų vieta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sako, kad Venclauskių namai yra avarinės būklės. Atnaujinus pastatą, čia planuojama įkurti Šiaulių miesto istorijos ekspoziciją.
PLANAS: „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sako, kad Venclauskių namams sieks grąžinti tarpukario Baltųjų rūmų įvaizdį.
Objektai ir lėšos
* Prioritetiniai kultūros paveldo objektai, kuriems investuoti Kultūros ministerija siūlo 19,95 milijono eurų: pastatai Vilniuje – Prano Gudyno restauravimo centras (4,95 mln. eurų), Naujojo arsenalo pastatas (4,01 mln. eurų), Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorinės ekspozicijos padalinio pastatas Pylimo gatvėje (3,97 mln. eurų) bei Užutrakio dvaro sodyba (5 mln. eurų) ir Venclauskių namai Šiauliuose (1,94 mln. eurų).
* Preliminariai skaičiuojama, jog vienuolikai kultūros infrastruktūros objektų reikėtų 38,4 mln. eurų. Tai – Kaune esantys apskrities viešosios bibliotekos (4,98 mln. eurų), valstybinio lėlių teatro (1 mln. eurų) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatai bei Kauno valstybinio muzikinio teatro įranga (5 mln. eurų), Vilniuje – Keistuolių teatro (3,8 mln. eurų) patalpos, Nacionalinės filharmonijos (2,42 mln. eurų) ir Valstybinio jaunimo teatro įranga (5 mln. eurų), Šiuolaikinio meno centro (0,91 mln. eurų) ir Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos (3,9 mln. eurų) pastatai, Šiaulių edukacijos centro pastatas (2,46 mln. eurų), Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pastatai Molėtų rajone (4 mln. eurų).