Auksarankio laivas plauks į platesnius vandenis

Auksarankio laivas plauks į platesnius vandenis

Auksarankio laivas plauks į platesnius vandenis

Balandžio mėnesį į Kelmę ketina atvykti užsakovai iš Norvegijos. Jie susidomėjo kelmiškio medžio meistro Ričardo Kančelkio darbais.

Per praėjusią žiemą keturiasdešimtmetis vyras pastatė savo žmonai unikalią medinę kirpyklą ir didžiulį 11 metrų ilgio medinį laivą su atvira ir uždara pavėsinėmis bei kubilu maudynėms.

„Noriu įrodyti, kad Lietuvoje gyvena ne vien latrai,“ – sako trijų vaikų tėvas, įvykdantis tokius užsakymus, kurių neįvykdo kiti.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Tekintų rąstų namai

Ričardas Kančelkis – pagal profesiją – statybininkas-restauratorius. Tačiau šį vyrą galėtum pavadinti ne tik gabiu statybininku, statančiu pasyvius karkasinius namus, bet ir menininku bei etnokultūros puoselėtoju.

Keturiasdešimtmetis Ričardas stato ir senovinius, rankomis tašytų rąstų namus, kuria raštais išpuoštas medines kolonas ir kitas detales terasoms.

Vos dvidešimties Ričardas nusprendė imtis savo verslo. Nusipirko medžio apdirbimo stakles ir vienas iš pirmųjų Kelmės rajone pradėjo tekinti apvalius rąstus namams.

Pats pradėjo statyti rąstines pirteles ir namus.

Iš pradžių verslas sekėsi. Vėliau rinka ėmė trauktis. Daugelis jauno statybininko padėjėjų ir draugų patraukė į užsienį. Sunku buvo rasti pagalbininkų.

Švedijoje paprasčiau

Švedijoje jau kuris laikas darbavosi Ričardo brolis. Tai paskatino jauną vyrą pasekti kitų medžio apdirbėjų pavyzdžiu ir išbandyti emigranto duoną.

„Švedijoje viskas paprasčiau, – pasakoja R. Kančelkis. – Atidirbo aštuonias valandas – mėnesio pabaigoje gauni 8–9 tūkstančius litų. Stabilios pajamos. Nereikia rūpintis nei įrankiais, nei užsakymais. To, ką uždirbi, nereikia investuoti. Susitaupo pinigų. Draugai per kelis mėnesius sutaupydavo po 30 tūkstančių litų.“

Kelmiškiui Švedijoje gerai sekėsi. Skandinavai labai vertina autentišką rankų darbą. Tačiau Ričardas priklauso prie tų žmonių, kurie negali gyventi be Tėvynės, be artimųjų. Jam garbės reikalas ką nors gero ir gražaus padaryti savo šaliai.

Apsispręsti padėjo ir gimęs sūnus. Prieš penkerius metus vyras grįžo namo.

Pavėsinės laive

R. Kančelkį šių eilučių autorė kalbino jo dirbtuvėse Lioliuose. Jose tik pats Ričardas ir jo pameistrys brolio sūnus.

Medžiu kvepianti didžiulė patalpa. Brendi per pjuvenas. Krūvos nušlifuotų lentų. Meistrai sako, jog dažniausiai tenka dirbti burną užsidengus respiratoriais.

Dirbtuvėse jokio staklių džeržgimo. Stakles ponas Ričardas pardavė. Dabar jau beveik niekas nenori staklėmis tekintų rąstų pirties. Nori autentiško, rankų darbo statinio. Skamba muzika.

Meistrai viską daro rankomis. Tik motorinis pjūklas ir dar vienas kitas elektrinis įrankis.

Pasieniais sustatytos raižytos medinės kolonos. O dirbtuvių viduryje – didžiulis 11 metrų ilgio, pusketvirto metro pločio ir keturių metrų aukščio medinis laivas.

Žemesnėje denio pusėje kubilas maudynėms ir uždara pavėsinė. Visai kaip kajutė su mažais langeliais. Jos viduryje didelis medinis stalas ir kėdutės jaukiam poilsiui.

Viršuje kita atvira pavėsinė. Čia ir kapitono vairas.

Laivą ponas Ričardas pastatė per praėjusią žiemą. Jį ketina vežtis prie savo sodybos Kelmėje. Pastatys šalia Vilbėno upelio. Tegu džiaugiasi aplink gyvenantys vaikai ir jų tėvai.

Tai ne pirmas kelmiškio sukurtas laivas. Vienas jau stovi Pavėžupyje, kur daugybė tvenkinių. Jį padaryti užsakė Laikšių kaimo bendruomenė.

Tuomet meistras nusprendęs tokią pavėsinę pasidaryti ir sau. Tik daug didesnę.

Sukūrė kirpyklą žmonai

Praėjusią žiemą gimė ir dar vienas R. Kančelkio kūrinys. Sodybos Kelmėje sklype jis pastatė atskirą namelį – kirpyklą kirpėjos verslą turinčiai savo žmonai.

Gal per paprasta būtų sakyti "pastatė". Unikalų medinį pastatą, išgražintą medžio raižiniais, jis tiesiog sukūrė. Rąstų kolonas derino su karkasu.

Tai pasyvus namas, labai storomis apšiltintomis sienomis.

Ponas Ričardas sako, jog šis statinys –  tai jo meilės išraiška ir žmonai, ir savo darbui. „Medis – mano hobis,“ – sako meistras.

Savo laivo ir kirpyklos pastato nuotraukas R. Kančelkis įdėjo į feisbuką. Kelmiškio darbais susidomėjo norvegai. Balandžio mėnesį jie atvyksta į Kelmę derėtis dėl užsakymų.

Dirba pats

Du stebuklus savo šeimai R. Kančelkis sukūrė laisvu nuo kitų darbų laiku. Žiemą, paprastai, būna mažiau užsakymų. Tačiau praėjusi žiema buvo palyginti šilta. Buvo galima darbuotis.

Ričardas stato medines pirtis, gyvenamuosius namus, kolonas ir kitas detales jų puošybai.

Architektai nenoriai projektuoja medinius namus. Todėl pirminį projektą dažniausiai tenka parengti pačiam Ričardui. Prieš tai jis su užsakovais aptaria, kaip jie įsivaizduotų savo būstą, pirtelę. Preliminarų projektą vėliau derina su architektais. Jie patvirtina ir atlieka kitus reikalingus formalumus.

Jei gauna didesnį objektą, Ričardas suburia nedidelę individualia veikla besiverčiančių medžio meistrų brigadėlę. Dirba keliese. Tačiau rasti patikimų žmonių, pasak meistro, labai sudėtinga. Dauguma auksarankių pluša Norvegijoje.

Kiekviename objekte R.Kančelkis dirba pats. Ir tai patinka užsakovams. Geresnė kokybė.

Beje, kai kurie bendraamžiai stebisi. Esą sukūręs verslą Ričardas galėtų tik samdyti žmones, o pats vaikščioti pasipuošęs kostiumu.

„Tai tipiška lietuvių puikybė, – komentuoja meistras. – Užsienyje ir milijonierius dirba kartu su savo darbininkais. Rengiasi darbo kostiumu, kaip ir keli šimtai jo pavaldinių. Tuo tarpu Lietuvoje verslininkėlis turi penkis darbininkus ir pats jau vaikšto su kostiumu, vaidina didelį viršininką.“

Kelių amatų meistras

R. Kančelkis sako dirba pats dar ir dėl to, kad jam patinka tai, ką daro. O į su meile statytą pastatą visi su meile ir žiūrės.

Tašytų suleidžiamų rąstų namą jis su pagalbininkais pastato nuo pamatų iki stogo. Visus darbus moka pats. Mediniam namui uždengia čerpių stogą. Turi skardos lankstymo stakles. Apskardina.

Kelmiškis pasakoja, jog nuolatos domisi naujomis statybų technologijomis, šiltinimo medžiagomis. Žinias pritaiko ir statydamas senovinius autentiškus medinius namus.

Nors tokie statiniai Lietuvoje kol kas mažiau populiarūs negu Skandinavijoje, tačiau ir čia žmonės jau pradeda vertinti šių namų autentiškumą, sveikumą. Net miestiečiai šalia savo mūrų stato medines pirteles. O kaime, R. Kančelkio nuomone, reikia statyti tik medinius namus. Mūras tiesiog drastiškai „įsibrauna“ į gamtą.

Didelį gyvenamąją namą, pasak R.Kančelkio, galima pastatyti per tris mėnesius.

Lėšų susitaupo, nes beveik nereikia medžiagų apdailai. Ir iš išorės, ir iš vidaus – mediniai rąstai. Kainuoja tik kokybiška mediena, šiltinimo medžiagos ir įranga.

Jei atsiranda laisvo laiko tarp užsakymų, ponas Ričardas su pameistriu drožinėja medines kolonas. Jas parduoda turguje. „Kai nebepajėgsiu dirbti statybose, drošiu skulptūras“, – projektuoja ateitį meistras.

Autorės nuotr.

RANKOS: Ričardas Kančelkis sako, jog šiandien ir Lietuvoje jau vertinamas išskirtinumas ir rankų darbas. Žmonės nebenori tokios pat pirties kaip kaimyno.

KŪRYBA: Į savo darbą kelmiškis Ričardas Kančelkis žiūri kaip į kūrybą. Galvoje sukasi daugybė projektų. Baiminasi, jog juos visus įgyvendinti pritrūks laiko.

LAIVAS: Iš lentų padarytas laivas pavėsinė sulaukė norvegų susidomėjimo.

KAJUTĖ: Uždara pavėsinė laive primena kajutę.

KIRPYKLA: Ričardas Kančelkis įsitikinęs, jog į šią kirpyklą, kurią pastatė savo žmonai, mieliau eis klientės.

SODYBA: Kelmiškis RIčardas Kančelkis Lietuvoje jau pastatė ne vieną sodybą.