Druskininkai investavo ir į pramogas, ir į ramybę

Drus­ki­nin­kai in­ves­ta­vo ir į pra­mo­gas, ir į ra­my­bę

„Jau ant­rą die­ną bū­da­mas čia pa­jun­ti, kaip at­si­pa­lai­duo­ja kū­nas ir nu­skaid­rė­ja min­tys“, – sa­ko Drus­ki­nin­kuo­se su­tik­tas bal­ta­ru­sis, su šei­ma ku­ror­te ato­sto­gau­jan­tis ant­rą kar­tą. Yra ir dau­giau prie­žas­čių įsi­my­lė­ti Drus­ki­nin­kus. 220 žmo­nių min­tys, ko­dėl jiems pa­tin­ka šis mies­tas, bu­vo iš­gra­vi­ruo­tos me­ta­li­nia­me sten­de, sto­vin­čia­me pa­čia­me mies­to cent­re.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Pa­si­vaikš­čio­ji­mams

Kai drau­gai sa­ky­da­vo, kad poil­siau­ti vyks­ta ne prie jū­ros, o į Drus­ki­nin­kus, ne­sup­ras­da­vau, kuo jie ga­li bū­ti to­kie ypa­tin­gi. Drus­ki­nin­kuo­se te­ko lan­ky­tis ke­le­tą kar­tų. Mo­kyk­los lai­kais – eks­kur­si­ja po mu­zie­jus, vė­liau – trum­pas su­sto­ji­mas pa­ke­liui į Grū­to par­ką.

Šią va­sa­rą pa­si­tai­kė pro­ga Drus­ki­nin­kuo­se pra­leis­ti be­veik sa­vai­tę, ir šis mies­tas bei jo apy­lin­kės at­si­vė­rė vi­sai ki­to­mis spal­vo­mis.

Vaikš­tant po mies­tą į akis kren­ta įspū­din­gi gė­ly­nai. Jų ku­ror­to cent­re dau­gy­bė. Ir vi­si kruopš­čiai pri­žiū­ri­mi, kas ry­tą lais­to­mi. Įs­pū­dį pa­li­ko ir me­di­nės iš­puo­se­lė­tos Drus­ki­nin­kų vi­los, puoš­tos įspū­din­gais rai­ži­niais.

Vie­na iš mėgs­ta­miau­sių ry­ti­nių pa­si­vaikš­čio­ji­mų vie­tų ta­po šiuo­lai­kiš­kai su­tvar­ky­tas Ka­ro­lio Di­nei­kos svei­ka­tin­gu­mo par­kas. Pu­šų par­ke įreng­ta vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, lau­ko tre­ni­ruok­liai, pa­si­vaikš­čio­ji­mo ir bė­gi­mo ta­kai. Ge­ra vien bū­ti šia­me par­ke ir kvė­puo­ti gry­nu oru.

Pro par­ką te­ka Rat­ny­čia. Ant jos įreng­tas kas­ka­di­nių mau­dyk­lių ir pir­ties komp­lek­sas, lau­ko te­ra­sa ir ae­ro­jo­no­te­ra­pi­nis pa­vil­jo­nas.

Kas­ka­di­nės mau­dyk­lės čia bu­vo įreng­tos dar 1952 me­tais, o prieš dau­giau kaip me­tus vi­siš­kai at­nau­jin­tos. Ver­ta jo­se ap­si­lan­ky­ti ir ant sa­vo pe­čių iš­ban­dy­ti iš dau­giau kaip dvie­jų met­rų krin­tan­čią Rat­ny­čios van­dens jė­gą. Po ge­ro van­dens ma­sa­žo ga­li­ma at­si­kvėp­ti ant gul­tų lau­ko te­ra­so­je ir pa­si­mė­gau­ti sau­lės vo­nio­mis, o ae­ro­jo­no­te­ra­pi­nia­me pa­vil­jo­ne ne tik at­si­pa­lai­duo­ti kvė­puo­jant jo­ni­zuo­tu oru, bet ir at­si­ger­ti vais­ta­žo­lių ar­ba­tos.

Dar vie­nas ma­lo­nių, te­ra­pi­nių pa­si­vaikš­čio­ji­mų marš­ru­tas – pa­ne­mu­ne. Ne­to­li Drus­ki­nin­kų gy­dyk­los ir van­dens par­ko, Ne­mu­no pa­kran­tė­je, trykš­ta Gro­žio šal­ti­nis. Nors dau­ge­lis atė­jęs neat­sis­pi­ria pa­gun­dai pa­ra­gau­ti van­dens, ta­čiau ger­ti jo ne­pa­ta­ria­ma, mat lit­re šio van­dens yra net 52 gra­mai drus­kos. Šis van­duo tin­ka tik gro­žio pro­ce­dū­roms. Ti­ki­ma, kad jis jau­ni­na ir gra­ži­na.

Kiek to­liau sto­vi Drus­ki­nin­kų se­nų­jų gy­dyk­lų biu­ve­tė, ku­rio­je už ke­le­tą cen­tų ga­li­ma įsi­pil­ti dvie­jų rū­šių mi­ne­ra­li­nio van­dens: „Auš­ros“, ku­rios mi­ne­ra­li­za­ci­ja 2,7 gra­mo lit­re, ir „Drus­ki­nin­kų“, ku­ria­me drus­kų 7,22 gra­mo lit­re. Ap­si­lan­ky­ti biu­ve­tė­je ver­ta ne tik dėl mi­ne­ra­li­nio van­dens, bet ir dėl vit­ra­žis­to Ka­zio Mor­kū­no 1961 me­tais su­kur­tų vit­ra­žų liau­dies pa­sa­kos „Eg­lė žal­čių ka­ra­lie­nė“ mo­ty­vais.

Ei­da­mi Ne­mu­no pa­kran­te ra­si­te ir tris prie­plau­kas su lai­ve­liais, ku­riais už tam tik­rą už­mo­kes­tį ga­li­ma nu­plauk­ti į Mei­lės sa­lą ar Liš­kia­vą.

Pra­mo­gos šei­mai

Daug te­ko gir­dė­ti apie mu­zi­ki­nį fon­ta­ną. Tad su­te­mus Vil­niaus alė­ja pa­trau­kia­me link jo. Jau iš to­lo pa­ma­to­me ne tik įvai­riau­sių spal­vų švie­so­mis mir­gan­tį ir skam­ban­tį fon­ta­ną, bet ir bū­rius poil­siau­to­jų. Pa­gal mu­zi­ką šo­kan­tis ir švie­čian­tis fon­ta­nas sma­gi pra­mo­ga ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­sie­siems.

Kiek­vie­nas pa­no­rė­jęs ga­li iš­si­rink­ti dai­ną ir už­si­sa­ky­ti ją trum­pą­ja ži­nu­te (kai­na be­veik 3 eu­rai). Ne­to­li fon­ta­no sto­vi in­for­ma­ci­nis sten­das su dai­nų ko­dais ir nuo­ro­do­mis, kaip jas už­si­sa­ky­ti. Ka­da su­gros jū­sų pa­si­rink­tą dai­ną, bū­si­te in­for­muo­ti trum­pą­ja ži­nu­te. Be­je, mu­zi­ki­nis fon­ta­nas ne ma­žiau įspū­din­gai at­ro­do ir die­ną.

Jei­gu į Drus­ki­nin­kus ke­liau­si­te su vai­kais, tik­riau­siai sun­kiai pa­vyks iš­veng­ti ap­si­lan­ky­mo van­dens at­rak­cio­nų par­ke. Ke­tu­rių as­me­nų šei­mai tai at­sieis apie 50 eu­rų (ne se­zo­no me­tu – pi­giau).

Dar ga­na nau­ja at­rak­ci­ja Drus­ki­nin­kuo­se – ly­nų ke­lias į „Snow are­ną“. Kai ku­rie tu­ris­tai net neiš­li­pa pa­si­dai­ry­ti po sli­di­nin­kų ro­jų, pa­si­ten­ki­na vien at­rak­ty­via ke­lio­ne virš Ne­mu­no ir pu­šy­no.

Nusp­ren­džia­me ap­žiū­rė­ti „Snow are­ną“. Pa­si­vaikš­čio­ji­mas po ją ir ga­li­my­bė pa­si­žiū­rė­ti į sli­di­nin­kus as­me­niui kai­nuo­ja 3 eu­rus, ta­čiau šią su­mą vė­liau ga­li­ma iš­leis­ti are­nos vi­du­je esan­čio­je ke­pyk­lė­lė­je ar sa­vi­tar­nos res­to­ra­ne. Vyks­tant ap­žiū­rė­ti „Snow are­nos“ ver­ta pa­siim­ti šil­tes­nį megz­ti­nį – at­vi­ruo­se bal­ko­nuo­se dvel­kia tik­ra žie­ma.

Karš­tą va­sa­ros die­ną iš­si­mau­dy­ti ga­li­ma Vi­jū­nė­lės tven­ki­ny­je, esan­čia­me be­veik mies­to cent­re. Ge­riau­sia tai, kad tven­ki­nio pa­kran­tė­je ga­li­ma ras­ti ir pa­vė­sio, ir sau­lės ato­kai­tos – kiek­vie­nam pa­gal po­rei­kius. Ne­to­lie­se pa­plū­di­mio įreng­ta erd­vi vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, vei­kia ka­vi­nė.

Mėgs­tan­tiems ak­ty­vų poil­sį ga­li­ma pės­čio­mis ar dvi­ra­čiu ap­suk­ti ra­tą ap­link Vi­jū­nė­lės tven­ki­nį ir Drus­ko­nio eže­rą. Po pa­sta­rą­jį ga­li­ma pa­si­plau­ky­ti val­te­lė­mis ir van­dens dvi­ra­čiais. Ei­da­mi ar va­žiuo­da­mi ap­link tven­ki­nį iš ar­ti pa­ma­ty­si­te ir gar­sų­jį Vi­jū­nė­lės dva­rą.

Grū­to par­kas

Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re gau­na­me in­for­ma­ci­jos, ką bū­tų ga­li­ma pa­ma­ty­ti už ku­ror­to ri­bų.

Vie­nas iš lan­ko­miau­sių ob­jek­tų – Grū­to par­kas, esan­tis už 6 ki­lo­met­rų nuo Drus­ki­nin­kų. Į jį iš ku­ror­to ga­li­ma nu­si­gau­ti marš­ru­ti­niu au­to­bu­su. Įė­ji­mas į so­vie­ti­nių skulp­tū­rų ir ki­tų at­ri­bu­tų par­ką mo­ka­mas ir ga­na ne­pi­gus: suau­gu­siems 6 eu­rai, vai­kams – 3 eu­rai.

Prie ka­vi­nės, esan­čios par­ke, pa­ma­to­me Šiau­lių „ka­rei­vį“, sto­vė­ju­sį da­bar­ti­nė­je Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Vaikš­ti­nė­da­mi po par­ką ap­tin­ka­me ir dau­giau so­vie­ti­nių „he­ro­jų“ skulp­tū­rų, at­ke­lia­vu­sių iš Šiau­lių.

Ga­le­ri­jo­se tarp eks­po­na­tų at­ran­da­me daik­tų, ku­rių dar yra už­si­li­kę ir mū­sų tė­vų, se­ne­lių na­muo­se: sa­mo­va­ras, ap­va­lus dul­kių siurb­lys, VEF ra­di­jas, me­di­niai skait­liu­kai, įvai­riau­si nie­ku­čiai su 1980 me­tų Mask­vos olim­pia­dos sim­bo­li­ka, so­vie­ti­niai pi­ni­gai, spa­liu­kų ir pio­nie­rių at­ri­bu­ti­ka ir dau­gy­bė ki­tų da­ly­kų.

Už ka­vi­nės sto­vi „ga­zi­rov­kės“ au­to­ma­tas ir gi­ros sta­ti­nė ant ra­tų. Gai­la, kad ne­vei­kian­tys.

Grū­to par­ke ap­lan­ko­me ne tik so­vie­ti­nių at­ri­bu­tų eks­po­zi­ci­ją, bet ir zoo­lo­gi­jos so­dą su dau­gy­be paukš­čių, meš­ko­mis, la­mo­mis, be­ždžio­nė­mis, kup­ra­nu­ga­riais ir ki­tais žvė­ri­mis. Vai­kams, ži­no­ma, įdo­mes­nis pa­si­ro­dė zoo­lo­gi­jos so­das ir spal­vin­ga žai­di­mų aikš­te­lė.

Ša­ko­čių mu­zie­jus ir me­di­nių skulp­tū­rų par­kas

Jas­ko­nių kai­me, esan­čia­me maž­daug už 10 ki­lo­met­rų nuo Drus­ki­nin­kų, tik per­nai įsi­kū­ręs Ša­ko­čių mu­zie­jus. Mu­zie­jaus gi­dė pa­sa­ko­ja, kad mu­zie­jui pra­džią da­vė Gi­ne­so re­kor­di­nin­kas ša­ko­tis, iš­kep­tas 2015 me­tais. Jo aukš­tis – 3 met­rai 72 cen­ti­met­rai, svo­ris – be­veik 86 ki­log­ra­mai. No­rint už­fik­suo­ti Gi­ne­so re­kor­dą bu­vo iš­kep­ti du ša­ko­čiai. Vie­nas eks­po­nuo­ja­mas iki šiol, o ki­tas bu­vo grei­tai su­val­gy­tas kai­mo bend­ruo­me­nės na­rių.

Mil­ži­nui ša­ko­čiui bu­vo su­ręs­tas na­mas, o vi­du­je ne­tru­ko įsi­kur­ti ir mu­zie­jus, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi ša­ko­čiams kep­ti rei­ka­lin­gi įran­kiai ir kros­nys, taip pat grie­ti­nės ir svies­to ga­mi­ni­mo prie­tai­sai, gir­nos, sau­sai­nių ke­pi­mo įran­kiai ir ki­ta. Kai ku­riems eks­po­na­tams dau­giau kaip 100 me­tų.

Mu­zie­ju­je ga­li­ma iš­vys­ti ir ša­ko­čio ana­lo­gų, ke­pa­mų ki­to­se ša­ly­se: Veng­ri­jo­je, Šve­di­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, Len­ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je.

Gre­ti­ma­me Nau­ja­so­dės kai­me bū­ti­na ap­lan­ky­ti An­ta­no Čes­nu­lio skulp­tū­rų ir poil­sio par­ką. Ne­ga­li ne­si­ža­vė­ti skulp­to­riaus iš­mo­ne, kruopš­tu­mu ir darbš­tu­mu.

Prie įė­ji­mo sto­vi me­di­nės kai­mo mu­zi­kan­tų skulp­tū­ros, vos priar­tė­jus už­gro­ja links­ma liau­diš­ka mu­zi­ka. Ke­lio­nė po par­ką pra­si­de­da nuo kie­me sto­vin­čio pa­ties šei­mi­nin­ko pa­sta­ty­to vė­jo ma­lū­no, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi dro­žė­jo dar­bai.

Ne­to­li ma­lū­no – rū­pin­to­jė­lių sie­na, ku­rioje ne tik šei­mi­nin­ko, bet ir ki­tų liau­dies meist­rų drož­ti rū­pin­to­jė­liai.

Šven­tie­ji, pa­sa­kų he­ro­jai, žy­mūs Lie­tu­vos žmo­nės, lie­tu­viš­kų spek­tak­lių sce­nos – vis­ko ir neiš­var­din­si. Kai ku­rios skulp­tū­ros priar­tė­jus at­gy­ja: pra­de­da šok­ti, gro­ti, švies­ti, o šv. Jur­gio ga­la­bi­ja­mas sli­bi­nas ima leis­ti keis­tus gar­sus.

Ki­ti ob­jek­tai

Drus­ki­nin­kų tu­riz­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ras re­ko­men­duo­ja ap­lan­ky­ti ir dau­giau ku­ror­to apy­lin­kių vie­tų, ku­rias ne­sun­kiai ga­li­ma pa­siek­ti dvi­ra­čiu.

Pa­vyz­džiui, šią va­sa­rą au­to­mo­bi­liu pa­tek­ti į Liš­kia­vą ga­li bū­ti su­dė­tin­ga, mat re­mon­tuo­ja­mas ke­lias. Liš­kia­vo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti 15 am­žiu­je sta­ty­tos pi­lies bokš­to lie­ka­nas ir Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čios ir do­mi­ni­ko­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lį ant Baž­ny­čios kal­no. Liš­kia­vo­je ža­vi ir gam­tos gro­žis, nuo kal­no at­si­ve­rian­tis vaiz­das į Ne­mu­no slė­nį.

Šven­dub­rę, Rai­gar­do slė­nį bei Vel­nio ak­me­nį taip pat pa­to­giau ap­lan­ky­ti mi­nant dvi­ra­tį ra­my­be al­suo­jan­čiu pu­šy­nu. Marš­ru­to il­gis – maž­daug 10 ki­lo­met­rų.

Au­to­rės nuo­tr.

FON­TA­NAS: Drus­ki­nin­kų mu­zi­ki­nis fon­ta­nas va­ka­re vie­nas lan­ko­miau­sių ob­jek­tų.

EKS­PO­NA­TAI: Grū­to par­ke tarp ki­tų eks­po­na­tų – ir so­vie­ti­niai pi­ni­gai.

„HE­RO­JUS": Gal jau ne­dau­ge­lis pri­si­me­na, kad Šiau­liuo­se S. Dau­kan­to skve­re sto­vė­jo F. Bal­tu­šio-Že­mai­čio bius­tas.

VI­LA: Drus­ki­nin­kuo­se gau­su rai­ži­niais puoš­tų me­di­nių vi­lų, sta­ty­tų 19 am­žiaus pa­bai­go­je – 20 am­žiaus pra­džio­je.

TRANS­POR­TAS: Ly­nų ke­liu iš Drus­ki­nin­kų cent­ro ga­li­ma nu­kak­ti į „Snow are­ną“.

ŠAL­TI­NIS: Gro­žio šal­ti­nio, trykš­tan­čio pa­čio­je Ne­mu­no pa­kran­tė­je, van­duo la­bai sū­rus, to­dėl jo ger­ti ne­ga­li­ma, bet ti­ki­ma, kad nu­si­prau­sus juo bū­si gra­žus ir svei­kas.

ŠA­KO­ČIAI: Ša­ko­čių mu­zie­ju­je, esan­čia­me ne­to­li Drus­ki­nin­kų, Jas­ko­nių kai­me, ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ko­kie ša­ko­čiai ke­pa­mi Len­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Šve­di­jo­je ir net Ja­po­ni­jo­je.

MAU­DYK­LĖS: Ka­ro­lio Di­nei­kos svei­ka­tin­gu­mo par­ke ant Rat­ny­čios upės pa­sta­ty­tos nau­jas kas­ka­di­nių mau­dyk­lių ir pir­ties komp­lek­sas bei ae­ro­jo­no­te­ra­pi­nis pa­vil­jo­nas.

PRIE­ŽAS­TYS: Prie M. K. Čiur­lio­nio ir V. Ku­dir­kos gat­vių sto­vi sten­das „220 prie­žas­čių ko­dėl Drus­ki­nin­kai“. „Nes čia oras, ku­rį ga­li­ma ger­ti“, – vie­na iš la­biau­siai įstri­gu­sių prie­žas­čių.

DRUS­KO­NIS: Drus­ko­nio eže­re ne­si­mau­do­ma, ta­čiau ga­li­ma pa­si­plau­kio­ti val­ti­mis ir van­dens dvi­ra­čiais.

SKULP­TŪ­ROS: Nau­ja­so­dės kai­me me­džio dro­žė­jas An­ta­nas Čes­nu­lis sa­vo so­dy­bo­je įkū­rė nuo­sta­baus gro­žio skulp­tū­rų ir poil­sio par­ką, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­ma dau­gy­bė pa­ties šei­mi­nin­ko ir ki­tų dro­žė­jų su­kur­tų dar­bų.