
Naujausios
Druskininkai investavo ir į pramogas, ir į ramybę
„Jau antrą dieną būdamas čia pajunti, kaip atsipalaiduoja kūnas ir nuskaidrėja mintys“, – sako Druskininkuose sutiktas baltarusis, su šeima kurorte atostogaujantis antrą kartą. Yra ir daugiau priežasčių įsimylėti Druskininkus. 220 žmonių mintys, kodėl jiems patinka šis miestas, buvo išgraviruotos metaliniame stende, stovinčiame pačiame miesto centre.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Pasivaikščiojimams
Kai draugai sakydavo, kad poilsiauti vyksta ne prie jūros, o į Druskininkus, nesuprasdavau, kuo jie gali būti tokie ypatingi. Druskininkuose teko lankytis keletą kartų. Mokyklos laikais – ekskursija po muziejus, vėliau – trumpas sustojimas pakeliui į Grūto parką.
Šią vasarą pasitaikė proga Druskininkuose praleisti beveik savaitę, ir šis miestas bei jo apylinkės atsivėrė visai kitomis spalvomis.
Vaikštant po miestą į akis krenta įspūdingi gėlynai. Jų kurorto centre daugybė. Ir visi kruopščiai prižiūrimi, kas rytą laistomi. Įspūdį paliko ir medinės išpuoselėtos Druskininkų vilos, puoštos įspūdingais raižiniais.
Viena iš mėgstamiausių rytinių pasivaikščiojimų vietų tapo šiuolaikiškai sutvarkytas Karolio Dineikos sveikatingumo parkas. Pušų parke įrengta vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai, pasivaikščiojimo ir bėgimo takai. Gera vien būti šiame parke ir kvėpuoti grynu oru.
Pro parką teka Ratnyčia. Ant jos įrengtas kaskadinių maudyklių ir pirties kompleksas, lauko terasa ir aerojonoterapinis paviljonas.
Kaskadinės maudyklės čia buvo įrengtos dar 1952 metais, o prieš daugiau kaip metus visiškai atnaujintos. Verta jose apsilankyti ir ant savo pečių išbandyti iš daugiau kaip dviejų metrų krintančią Ratnyčios vandens jėgą. Po gero vandens masažo galima atsikvėpti ant gultų lauko terasoje ir pasimėgauti saulės voniomis, o aerojonoterapiniame paviljone ne tik atsipalaiduoti kvėpuojant jonizuotu oru, bet ir atsigerti vaistažolių arbatos.
Dar vienas malonių, terapinių pasivaikščiojimų maršrutas – panemune. Netoli Druskininkų gydyklos ir vandens parko, Nemuno pakrantėje, trykšta Grožio šaltinis. Nors daugelis atėjęs neatsispiria pagundai paragauti vandens, tačiau gerti jo nepatariama, mat litre šio vandens yra net 52 gramai druskos. Šis vanduo tinka tik grožio procedūroms. Tikima, kad jis jaunina ir gražina.
Kiek toliau stovi Druskininkų senųjų gydyklų biuvetė, kurioje už keletą centų galima įsipilti dviejų rūšių mineralinio vandens: „Aušros“, kurios mineralizacija 2,7 gramo litre, ir „Druskininkų“, kuriame druskų 7,22 gramo litre. Apsilankyti biuvetėje verta ne tik dėl mineralinio vandens, bet ir dėl vitražisto Kazio Morkūno 1961 metais sukurtų vitražų liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais.
Eidami Nemuno pakrante rasite ir tris prieplaukas su laiveliais, kuriais už tam tikrą užmokestį galima nuplaukti į Meilės salą ar Liškiavą.
Pramogos šeimai
Daug teko girdėti apie muzikinį fontaną. Tad sutemus Vilniaus alėja patraukiame link jo. Jau iš tolo pamatome ne tik įvairiausių spalvų šviesomis mirgantį ir skambantį fontaną, bet ir būrius poilsiautojų. Pagal muziką šokantis ir šviečiantis fontanas smagi pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Kiekvienas panorėjęs gali išsirinkti dainą ir užsisakyti ją trumpąja žinute (kaina beveik 3 eurai). Netoli fontano stovi informacinis stendas su dainų kodais ir nuorodomis, kaip jas užsisakyti. Kada sugros jūsų pasirinktą dainą, būsite informuoti trumpąja žinute. Beje, muzikinis fontanas ne mažiau įspūdingai atrodo ir dieną.
Jeigu į Druskininkus keliausite su vaikais, tikriausiai sunkiai pavyks išvengti apsilankymo vandens atrakcionų parke. Keturių asmenų šeimai tai atsieis apie 50 eurų (ne sezono metu – pigiau).
Dar gana nauja atrakcija Druskininkuose – lynų kelias į „Snow areną“. Kai kurie turistai net neišlipa pasidairyti po slidininkų rojų, pasitenkina vien atraktyvia kelione virš Nemuno ir pušyno.
Nusprendžiame apžiūrėti „Snow areną“. Pasivaikščiojimas po ją ir galimybė pasižiūrėti į slidininkus asmeniui kainuoja 3 eurus, tačiau šią sumą vėliau galima išleisti arenos viduje esančioje kepyklėlėje ar savitarnos restorane. Vykstant apžiūrėti „Snow arenos“ verta pasiimti šiltesnį megztinį – atviruose balkonuose dvelkia tikra žiema.
Karštą vasaros dieną išsimaudyti galima Vijūnėlės tvenkinyje, esančiame beveik miesto centre. Geriausia tai, kad tvenkinio pakrantėje galima rasti ir pavėsio, ir saulės atokaitos – kiekvienam pagal poreikius. Netoliese paplūdimio įrengta erdvi vaikų žaidimo aikštelė, veikia kavinė.
Mėgstantiems aktyvų poilsį galima pėsčiomis ar dviračiu apsukti ratą aplink Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą. Po pastarąjį galima pasiplaukyti valtelėmis ir vandens dviračiais. Eidami ar važiuodami aplink tvenkinį iš arti pamatysite ir garsųjį Vijūnėlės dvarą.
Grūto parkas
Turizmo informacijos centre gauname informacijos, ką būtų galima pamatyti už kurorto ribų.
Vienas iš lankomiausių objektų – Grūto parkas, esantis už 6 kilometrų nuo Druskininkų. Į jį iš kurorto galima nusigauti maršrutiniu autobusu. Įėjimas į sovietinių skulptūrų ir kitų atributų parką mokamas ir gana nepigus: suaugusiems 6 eurai, vaikams – 3 eurai.
Prie kavinės, esančios parke, pamatome Šiaulių „kareivį“, stovėjusį dabartinėje Prisikėlimo aikštėje. Vaikštinėdami po parką aptinkame ir daugiau sovietinių „herojų“ skulptūrų, atkeliavusių iš Šiaulių.
Galerijose tarp eksponatų atrandame daiktų, kurių dar yra užsilikę ir mūsų tėvų, senelių namuose: samovaras, apvalus dulkių siurblys, VEF radijas, mediniai skaitliukai, įvairiausi niekučiai su 1980 metų Maskvos olimpiados simbolika, sovietiniai pinigai, spaliukų ir pionierių atributika ir daugybė kitų dalykų.
Už kavinės stovi „gazirovkės“ automatas ir giros statinė ant ratų. Gaila, kad neveikiantys.
Grūto parke aplankome ne tik sovietinių atributų ekspoziciją, bet ir zoologijos sodą su daugybe paukščių, meškomis, lamomis, beždžionėmis, kupranugariais ir kitais žvėrimis. Vaikams, žinoma, įdomesnis pasirodė zoologijos sodas ir spalvinga žaidimų aikštelė.
Šakočių muziejus ir medinių skulptūrų parkas
Jaskonių kaime, esančiame maždaug už 10 kilometrų nuo Druskininkų, tik pernai įsikūręs Šakočių muziejus. Muziejaus gidė pasakoja, kad muziejui pradžią davė Gineso rekordininkas šakotis, iškeptas 2015 metais. Jo aukštis – 3 metrai 72 centimetrai, svoris – beveik 86 kilogramai. Norint užfiksuoti Gineso rekordą buvo iškepti du šakočiai. Vienas eksponuojamas iki šiol, o kitas buvo greitai suvalgytas kaimo bendruomenės narių.
Milžinui šakočiui buvo suręstas namas, o viduje netruko įsikurti ir muziejus, kuriame eksponuojami šakočiams kepti reikalingi įrankiai ir krosnys, taip pat grietinės ir sviesto gaminimo prietaisai, girnos, sausainių kepimo įrankiai ir kita. Kai kuriems eksponatams daugiau kaip 100 metų.
Muziejuje galima išvysti ir šakočio analogų, kepamų kitose šalyse: Vengrijoje, Švedijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje.
Gretimame Naujasodės kaime būtina aplankyti Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parką. Negali nesižavėti skulptoriaus išmone, kruopštumu ir darbštumu.
Prie įėjimo stovi medinės kaimo muzikantų skulptūros, vos priartėjus užgroja linksma liaudiška muzika. Kelionė po parką prasideda nuo kieme stovinčio paties šeimininko pastatyto vėjo malūno, kuriame eksponuojami drožėjo darbai.
Netoli malūno – rūpintojėlių siena, kurioje ne tik šeimininko, bet ir kitų liaudies meistrų drožti rūpintojėliai.
Šventieji, pasakų herojai, žymūs Lietuvos žmonės, lietuviškų spektaklių scenos – visko ir neišvardinsi. Kai kurios skulptūros priartėjus atgyja: pradeda šokti, groti, šviesti, o šv. Jurgio galabijamas slibinas ima leisti keistus garsus.
Kiti objektai
Druskininkų turizmo ir informacijos centras rekomenduoja aplankyti ir daugiau kurorto apylinkių vietų, kurias nesunkiai galima pasiekti dviračiu.
Pavyzdžiui, šią vasarą automobiliu patekti į Liškiavą gali būti sudėtinga, mat remontuojamas kelias. Liškiavoje galima pamatyti 15 amžiuje statytos pilies bokšto liekanas ir Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblį ant Bažnyčios kalno. Liškiavoje žavi ir gamtos grožis, nuo kalno atsiveriantis vaizdas į Nemuno slėnį.
Švendubrę, Raigardo slėnį bei Velnio akmenį taip pat patogiau aplankyti minant dviratį ramybe alsuojančiu pušynu. Maršruto ilgis – maždaug 10 kilometrų.
Autorės nuotr.
FONTANAS: Druskininkų muzikinis fontanas vakare vienas lankomiausių objektų.
EKSPONATAI: Grūto parke tarp kitų eksponatų – ir sovietiniai pinigai.
„HEROJUS": Gal jau nedaugelis prisimena, kad Šiauliuose S. Daukanto skvere stovėjo F. Baltušio-Žemaičio biustas.
VILA: Druskininkuose gausu raižiniais puoštų medinių vilų, statytų 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje.
TRANSPORTAS: Lynų keliu iš Druskininkų centro galima nukakti į „Snow areną“.
ŠALTINIS: Grožio šaltinio, trykštančio pačioje Nemuno pakrantėje, vanduo labai sūrus, todėl jo gerti negalima, bet tikima, kad nusiprausus juo būsi gražus ir sveikas.
ŠAKOČIAI: Šakočių muziejuje, esančiame netoli Druskininkų, Jaskonių kaime, galima pamatyti, kokie šakočiai kepami Lenkijoje, Vengrijoje, Švedijoje ir net Japonijoje.
MAUDYKLĖS: Karolio Dineikos sveikatingumo parke ant Ratnyčios upės pastatytos naujas kaskadinių maudyklių ir pirties kompleksas bei aerojonoterapinis paviljonas.
PRIEŽASTYS: Prie M. K. Čiurlionio ir V. Kudirkos gatvių stovi stendas „220 priežasčių kodėl Druskininkai“. „Nes čia oras, kurį galima gerti“, – viena iš labiausiai įstrigusių priežasčių.
DRUSKONIS: Druskonio ežere nesimaudoma, tačiau galima pasiplaukioti valtimis ir vandens dviračiais.
SKULPTŪROS: Naujasodės kaime medžio drožėjas Antanas Česnulis savo sodyboje įkūrė nuostabaus grožio skulptūrų ir poilsio parką, kuriame eksponuojama daugybė paties šeimininko ir kitų drožėjų sukurtų darbų.