Naujausios
Egzotiška palangė gali tapti botanikos sodu
Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos dvyliktoko Manto Jonaičio išaugintas leopardinis amorfofalas, dar vadinamas lavongėle, žydėdamas dvokė mokykloje. Jo kambarys namuose – tarsi egzotinių augalų sodas: ant palangės žaliuoja avokadas, granatas, medvilnės medis, ličiai, kavamedis. Vaikinas svajoja įkurti Šiauliuose egzotišką botanikos sodą.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Egzotika ant palangės
Mantas rodo plastikinį maišelį, kurį laiko greta radiatoriaus. Tai savotiškas šiltnamis, kuriame pamažu šaknį leidžia mangas. Lepaus augalo persodinti beveik negalima, nes pažeidus šaknį jis iškart miršta. Egzotiniais vadinami Lietuvoje neaugantys šiltųjų ar šaltesnių klimato zonų augalai.
Vaikino kambaryje egzotiškiausia – palangė. Ant jos tarpsta avokadas, granatas, medvilnės medis, eilė arabinių kavamedžių, žemės riešutų medis, figmedis, ličiai. Visi medžiai kol kas dar tik sodinukai, bet išaugę gali subrandinti vaisių.
Vieni didžiausių kambaryje – fikusas ir citrinmedis. Citrinmedį M. Jonaitis išaugino iš suvalgytos citrinos sėklų beveik prieš šešerius metus. Šiemet jo medis davė vaisių – tris citrinas.
„Viena jų net plyšo nuo persirpimo“, – rodo išauginto vaisiaus nuotrauką. Naminės citrinos skonis kiek skyrėsi nuo pirktinių parduotuvėje – jos ne tokios skanios.
„Jei bet kurį iš augalų išnešu į kitą kambarį, jie po kelių dienų pradeda mesti lapus. Nežinau, ar tai dėl temperatūros skirtumų. Daug kas sako, kad dėl auros“, – šypteli botanikas. Jis turėjo sudaiginęs 11 apelsinmedžių, 6 mandarinmedžius – juos visus išdovanojo draugams ir giminaičiams.
Augalais M. Jonaitis susidomėjo vaikystėje, kai padėdavo gėlininkei močiutei prižiūrėti gėles. Jo gėlės nesužavėjo, tačiau dėmesį patraukė reti augalai.
Avokado šaknies laukė pusmetį
Medžių sėklų jis pasirenka iš parduotuvėje pirktų vaisių ar siunčiasi internetu. Ne visos sėklos sudygsta – pavyzdžiui, kavamedį sudaiginti pavyko tik iš antro sėklų pakelio.
Iš internetu parsisiųstų sėklų sudaigintas medvilnės medis kalėdiniu laikotarpiu jau turėtų subrandinti medvilnės kokoniukus. M. Jonaičio žiniomis, Lietuvoje medvilnė būna gana šiurkšti dėl saulės šviesos stygiaus. Ryškiai raudonais žiedais žydi granatai, tačiau jų žiedų ant savo sodinuko botanikui tektų laukti dešimtmetį.
M. Jonaitis įrodo, jog egzotinius augalus įmanoma išaugini be ypatingų išlaidų, įrengimų, natūraliomis kambario sąlygomis. Nors renkasi specialią žemę, augalų jis netręšia, pagrindinis dalykas – vanduo ir saulės šviesa. Ilgiausiai užtrunka augalų persodinimas – kartais tam neužtenka visos dienos. Priežiūros reikalauja ir lapai, juos reikia valyti nuo užpuolusių amarų ar kenkėjų.
„Svarbiausia – reikia turėti noro, tada gali bet ką pasisodinti“, – pažymi egzotinių augalų augintojas. Dėl augalų jis patiria šiek tiek nepatogumų – kambario negalima bet kada vėdinti, daryti skersvėjų. Ypač jautriai į skersvėjį sureaguoja ličiai ir mangai – iškart meta lapus.
Vienas sudėtingiausių – avokado medžio daiginimo procesas. Kol iš kauliuko prasikalė šaknis, užtruko daugiau nei pusę metų. Ant dantų krapštukų pamautą kauliuką reikėjo mirkyti vandenyje, kasdien vartyti, keisti vandenį. Kitiems augalams prasikalti pakanka tik dviejų-trijų savaičių.
Žiemos metu daigindamas papajas Mantas bandė jas įvairiai globoti, net šildyti lempomis, tačiau užauginti nepavyko. „Šis Centrinėje Amerikoje augantis medis labai gražus – per metus išauga 3-4 metrų aukščio ir jau duoda vaisių. Norėjau to paties ir aš“, – paaiškina.
Vaikinas svajoja užsiauginti duonmedį, kuriam sėklų turėtų gauti iš didžiausio pasaulio vaisiaus – duonvaisio. Jį sudėtingiau atsisiųsti iš užsienio, nes duonvaisis yra nemenko dydžio.
Pažinti augalus išmokė mamą
Maždaug prieš šešerius metus močiutės draugė Mantui davė amorfofalo gumbą. Žiemą augalas numesdavo visus lapus, tačiau šįmet elgėsi neįprastai – ėmė formuotis žiedas. M. Jonaičio pastebėjimu, tai gana reta, nes dažniausiai amorfofalas pražysta po dešimties metų.
Dvokiančią gėlę jos augintojas nunešė į mokyklą, supratęs, kad pražydusio augalo kvapo neištvers jo namiškiai.
Pasak Manto, žydintis augalas dvokia supuvusia mėsa. Šis kvapas ir tarsi leopardo kailis margintas lapas yra skirti musėms apdulkintojoms, kurias vilioja pūvančios gyvūnų maitos. Todėl amorfofalai dažnai dar vadinami lavongėlėmis, velnio liežuviais.
„Penktadienį, pasibaigus pamokoms, buvo pats augalo žydėjimo intensyvumas. Valytoja pasakojo, kad negalėjo įeiti į klasę, galvojo, kad kažkas ten atnešė mėšlo“, – pasakojo moksleivis.
Beveik visus savo egzotinius augalus M. Jonaitis išneš į mokyklą, nes išlaikęs abitūros egzaminus ruošiasi studijuoti ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Kadangi biologijos srityje jaučiasi stipriausias, jis planuoja rinktis aplinkosaugos studijas.
„Būdavo, kad išvažiuodavau porai savaičių į kiokušin karatė stovyklą, paprašydavau tėvų, kad palaistytų augalus. Mama skambina, sako, purškiu juos visą savaitę, bet jie vysta. Klausiu, ar laistėt? Ar reikia, nustebo“, – šypteli vaikinas. Dabar mama jau pažįstanti egzotinius augalus.
Manto vardo ekologinė zona
Kambarinį botanikos sodą papildo egzotiniai gyvūnai. Mantas augina žieduotąją Indijos papūgą ir žuvelių. Jos akvariume gali grožėtis ypatingomis vandens lelijomis – kopūstais. Pažįstamas akvariumininkas nedidukes lelijas atidavė M. Jonaičiui, nes pas jį augalai neaugo.
Lelijos akvariume taip išsiplėtė, kad per tankumą nebebuvo vietos kur berti žuvims maistą. Teko praretinti. Likusios lelijos ėmė plėstis ir išaugo iki daugeliui neįprastų gabaritų.
„Ar tau tikrai taip patinka augalai?“ – bendramoksliai kartais klausia Manto. Daugelis stereotipiškai įsivaizduoja, kad augalų auginimas yra moteriškas užsiėmimas.
„Aš su tuo visiškai nesutinku. Yra daug žymių botanikų, vyrai yra įkūrę botanikos sodų“, – pažymi M. Jonaitis. Jis svarsto, jog egzotinių augalų sodą galėtų įkurti Šiauliuose grįžęs po studijų.
Pradžia jau yra – S. Daukanto gimnazijos direktorius svarstė sukurti ekologinę zoną iš Manto augalų. Biologijos mokytoja siūlo ją pavadinti Manto vardu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUGALAI: Mantas Jonaitis kol kas savo augalus puoselėja namie.
AVOKADAS: Išauginti avokadą prireikė daug laiko ir kantrybės – kol iš kauliuko prasikalė šaknis, užtruko daugiau nei pusę metų. Ant dantų krapštukų pamautą kauliuką reikėjo mirkyti vandenyje, kasdien vartyti, keisti vandenį.
PROCESAS: Plastikinį maišelį pavertęs savotišku šiltnamiu Mantas jame daigina mango kauliuką.
LELIJOS: Daugelį stebina Manto Jonaičio akvariume išaugintos neįprastai didelės lelijos.
MEDVILNĖ: Medvilnės augalo sėklas moksleivis parsisiuntė internetu. Metų pabaigoje augalas jau turėtų subrandinti medvilnės kokonus.
CITRINMEDIS: Daugiau nei šešerius metus augintas citrinmedis šiemet davė vaisių – sunokino tris citrinas.