Naujausios
Gedulo atributai keičiasi
Laidotuvių proga gedulo vainikuose artimieji jau prašo ryškiaspalvių gėlių – tokių, kokias žmogus mėgo būdamas gyvas. Į užmarštį dingsta užrašai ant gedulo juostų. „Ilsėkis ramybėje, kol aš ateisiu“ keičia trumpesni atsisveikinimai su mirusiuoju.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Treniravosi rašyti ant juostų
Dvidešimt metų gėles komponuojanti ir pardavinėjanti gėlių salono vadovė Jovita Plekavičienė sako, jog žmonės vis rečiau pageidauja gedulo vainikų su užrašais ant juostų. Rašoma trumpai „Mylimai mamai“, nebenorima surašysi sąrašo su liūdinčiųjų vardais, ilgų poezijos eilučių.
„Užuojautą galima dėti į laikraštį, pareikšti gyvai rankos paspaudimu ar apkabinimu, o žodžiai ant vainiko yra skirti mirusiajam“, – aiškina J. Plekavičienė.
Rašyti ant gedulo juostų moteris mokėsi specialiai. Teko ne vieną lapą prirašyti raidžių, kol išsiugdė įgūdžius.
Gėlių neskaičiuoja
Floristei tenka pagaminti ir spalvingų, žaismingų, ryškiaspalvių vainikų. Jei žmogus mėgo gyvas, ryškias gėles, kodėl jam mirus būtinai turi būti nešamos baltos chrizantemos?
J. Plekavičienės manymu, nusistovėję laidotuvių papročiai keičiasi ir florisčių dėka – žmonės pamato alternatyvų, pasitiki specialistų skoniu ir leidžia improvizuoti.
„Anksčiau buvo svarbus vainikų kiekis ir dydis, dabar – kad būtų estetiška. Pastaruoju metu populiarėja būdas, kai artimieji susideda pinigų ir užsako floristinę kompoziciją apie karstą“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, nėra išskirtinių nei laidotuvių, nei vestuvių gėlių. Kiekviena gėlė tinka bet kokia proga – viskas priklauso nuo konteksto, apipavidalinimo. Žiemą pagrindine darbo gėle floristė vadina rožę, nes ji atsparesnė šalčiui.
Floristė nesilaiko tradicijos dėl porinio gėlių skaičiaus. Tiesiog komponuoja gražią kompoziciją – neturi net laiko suskaičiuoti gėlių. J. Plekavičienė pripažįsta, jog kur kas smagiau gėlių puokštes daryti jauniesiems – ten galima išreikšti visą kūrybiškumą.
Prašė padaryti širdelę ant kapo
Giedrė Krivickienė specializuojasi gedulo floristikoje jau 21 metus. Mama dirbo Šiaulių gedulo namuose. Dabar ji dirba kartu su dvidešimt vienerių dukra. Pradžioje moteris turėjo savo kioską turgavietėje, vėliau persikėlė ir patalpas nuomojasi Šiaulių centrinėje turgavietėje.
„Stengiuosi neįsileisti liūdnų emocijų, namo einu palikusi svetimus vargus darbe. Nors, žinoma, žmogiška, labiausiai būna gaila vaikų, jaunų žmonių“, – sako G. Krivickienė.
Moteris palygina: vainikų mados sukasi ratu – kas buvo populiaru anksčiau, sugrįžta. Eglišakes vainikuose keičia palmės dėl praktinių priežasčių – lengvesnės. Vis dažniau vainikų nebereikia, nešamos tik gėlės, nes velionis kremuojamas.
Vainikams ji daugiausiai naudoja chrizantemas, rožes, lelijas, orchidėjas.
Specialių pageidavimų laidotuvių vainikams klientai neturi, jiems svarbiausia – kaina. Paklausiausi vainikai už 10-12 eurų, vainikus už 20 eurų perka rečiau. Daugiausia perkami standartiniai gaminiai. Yra prašę padaryti papuošimą ant kapo – širdelę.
Rašyti ant juostų G. Krivickienei teko, nes nebebuvo kitos išeities – nepatogu kaskart prašyti kolegų pagalbos. Anksčiau žmonės atsinešdavo eilėraščius iš interneto, dabar tai retenybė.
Daugelis floristės klientų pageidauja vainikų ar krepšelių be užrašytų juostų. „Kas iš to? Vėliau tos juostos mėtosi šiukšlynuose. Kol išveža, plevėsuoja po kapines vardai, pavardės. Iš praktinės pusės toks dalykas nereikalingas“, – svarsto moteris. Plastikinės juostos nesuyra daugelį metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SPALVOS: Gėlių salono vadovė Jovita Plekavičienė sako, jog nusistovėję laidotuvių papročiai keičiasi – tenka gaminti ir ryškiaspalvių gėlių vainikų.
JUOSTOS: Nors gedulo vainike juosta tuščia, gali būti, kad ant jos nieko nebus užrašyta – to pageidauja vis daugiau žmonių.
PATIRTIS: Gedulo floristikos Giedrė Krivickienė šmoko iš savo mamos.
KAINA: Renkantis gedulo vaikiką žmonėms aktualiausia kaina, dažniausiai įsigyjama vainikų už 10 eurų.