
Naujausios
Išsaugota vienkiemių dvasia
Prie šiauliečių pedagogės ir žurnalisto Zofijos ir Antano Staponkų sodybos Kelmės rajone, Meškinės kaime, yra užrašas, jog nuo 1808 metų čia gyveno Marcinkų giminė – ponios Zofijos tėvai ir seneliai.
O Kelmės rajone, Prienų vienkiemyje, gyvenanti žurnalistė Janina Skeberdienė tėvų paliktame vienkiemyje kasmet rengia sodo teatro šventę ir įkūrė Prienų vienkiemio bendruomenę „Išlikimas“.
Modernėjant ryšiams ir technologijoms vis daugiau miesto žmonių pradeda vertinti kaimą, jo erdves, ramybę, gamtą, galimybes. Vienkiemių paveldėtojai puoselėja senas sodybas, pabrėždami jų sentimentaliąją vertę, nes tai vieta, kurioje gyveno tėvai, seneliai ir proseneliai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
219 rūšių medžių karalija
Zofija ir Antanas Staponkai gyvena tarsi didžiuliame parke. Šalia išsaugotų dar Smetonos laikų obelų, dar tebevedančių vaisius, daugybė lietuviškų ir egzotiškų medžių. Aplink namus – daugiau kaip hektaras ploto. Jame auga 219 rūšių medžiai, apie 50 lietuviškų, kitos – atvežtinės, egzotiškos.
1963- iaisiais į žmonos Zofijos tėviškę atėjęs Antanas Staponkus tik atkūrus Nepriklausomybę ir atgavus 11 hektarų žmonos tėvų žemės, galėjo čia įveisti parką. Iki tol aplink namus buvo leidžiama turėti tik 25 arus žemės.
Miškininkystės studijas tuometinėje Žemės ūkio akademijoje baigęs vyras vienkiemyje norėjo sukurti medžių ir krūmų įvairovę. Medelius parsisiųsdindavo, pirkdavo turguose. Kartais išleisdavo po pusę atlyginimo sodinukams.
Ne visi medžiai prigydavo. Raudonąjį klevą teko kelis kartus kilnoti į šiltesnę vietą, kad augtų. Ne iš karto prigijo ir ginkmedis. Eglūną sodino keturis kartus, bet taip ir neprigijo. Kalta rūgštoka dirva. O gal ir lietuviškas klimatas?
Netoli sodybos yra dar hektaro plotas. Dirva – drėgna. Ją taip pat užsodino medžiais. Aplink sodybą parkas, kuriame tarsi išsislapstę vienas nuo kito nutolę pastatai: du gyvenamieji namai, lauko virtuvė, pirtis, pavėsinė. Už parko – dar ir miškelis, kurį taip pat pasodino A. Staponkus.
Meškinės kaime nuo 1808 metų gyveno Marcinkų – ponios Zofijos senelių šeima. Tokią datą Staponkai rado ant seno tvarto pastato durų vyrio.
A. Staponkus pasakoja, jog tuomet, kai jis pirmą kartą pravėrė žmonos tėvų sodybos duris, čia buvo tik pora pastatų: namas ir tvartas.
Namas iš senovinės dviejų galų rąstinės trobos buvo perstatytas 1953-iaisiais. Troba sutrumpinta, palikti sveiki rąstai. Sienos iš lauko apmūrytos.
1991-aisiais, kai Z. Staponkienės tėvai susigrąžino žemę, Šiauliuose gyvenanti Zofija su vyru Antanu nusprendė pastatyti dar vieną namą. Kad galėtų nesispausdami čia leisti laiką ir tvarkyti vienkiemį.
Paskui toje vietoje, kur stovėjo Zofijos senelių jauja, pastatyta pirtis. Parke atsirado pavėsinė. Daugelį dalykų Staponkai darė savo rankomis. Galbūt todėl jaukiai atrodo ir suolelis, ir parką netikėtoje vietoje puošianti statinaitė, ir vėtrungė.
Marcinkų viekiemyje dabar gyvena penkta karta. Mirus ponios Zofijos tėvams, Staponkai persikėlė į jų namą, o savąjį užleido sūnui Virginijui. Kai lankėmės Meškinės kaime, čia vasarojo sūnus Virginijus ir jo dukra Milda, kuri ir yra jau penktosios kartos atstovė.
Į vienkiemį atvažiuoja ir dukros Dalios – rašytojos bei vertėjos, gyvenančios Kipre, dukros studentės, atsigaivinti santūresne vasara bent kartą per metus atvyksta ir pati dukra.
„Vienkiemis – tai ramybė, atgaiva, privatumas. Galimybė be didelės įtampos priimti svečius. Vieta, kurioje gyveno tėvai ir seneliai,“ – sako Staponkai, kur bebūtų visuomet trokštantys kuo greičiau sugrįžti į savo parką prie Šiaušės tvenkinio.
Kelmės rajone kviečia Prienai
Jeigu nežinotum kelio, sunkiai berastum Liolių seniūnijoje esantį atokų Prienų vienkiemį. Tačiau kultūros žmonės, o kartais ir užsienio turistai jį randa. Gal kad jis pašaukia ypatinga teatro ir muzikos kalba?
Seni mediniai pastatai pagražinti piešiniais. Tai padarė vieno dailininkų plenero dalyviai. Buvęs tvartas paverstas koncertų ir pobūvių sale. Buvusi klėtis priglaudė pirtį, keletą kambarėlių svečiams ir piligrimams. Prie jos šono prigludo terasa, kuri tarnauja ir kaip scena sodo teatro artistams.
Sodo gilumoje pavėsinė nendrių stogu. Stogą uždengė Žemaičių etnomuzikavimo ir amatų kursų dalyviai, mokęsi šio amato.
Ir kiemo puošmena – gandrai. Jie čia perėti pradėjo prieš dešimt metų.
Tik medinė tėvų troba liko nedaug tepakitusi. Nepasikeitė ir jos paskirtis. Čia vyksta ramus atokaus vienkiemio žmonių gyvenimas, padedantis susikaupti, pamąstyti, išpuoselėti kūrybinę idėją.
Prie įėjimo į sodybą tupi akmuo su užrašu „Prienai“. Šiandieninės vienkiemio šeimininkės žurnalistės ir visuomenininkės Janinos Skeberdienės rūpesčiu akmentašys Valdas Bandza iškalė vienkiemio pavadinimą.
Niekas tiksliai negalėtų pasakyti, iš kur Kelmės rajone atsirado Prienų pavadinimas. Dar 1939 metais ponios Janinos tėvai Kazlauskai nusipirko šitą sodybą ir aplink 14 hektarų žemės. Neilgai tepasidžiaugė. Prasidėjo karas. Paskui iš didelio triūso įsigytus hektarus nacionalizavo.
Liko tik namai. Janinos tėvas taip ir nesulaukė tos dienos, kai žemę grąžino. Mama sulaukė. Niekur nenorėjo eiti iš savo namų. Troško, kad sodybą savi vaikai perimtų ir puoselėtų. Tą, nors ir baigusi žurnalistikos studijas, bet likusi tėvų namuose ir darė jauniausioji jų dukra Janina.
Pasikeitus laikams, toje vietoje, kur augo daržai, ji įrengė žalią veją. Kur telkšodavo balos po lietaus, padarė trinkelių takus. Pakeitė ir pastatų paskirtį. Tai kainavo daug jėgų ir lėšų. Juk tvarteliui paversti sale reikėjo grindų, lubų, langų.
Tačiau pakeisti vien aplinką, Janinos nuomone, neužteko. Ji nusprendė, jog vienkiemis nėra vien lygiai nupjauta žolė, gražiai žydinčios gėlės, nugenėti medžiai ir dailūs pastatai. Vienkiemio erdvę, kurios aplink veik pora hektarų, ji nusprendė paskirti kultūrai, vildamasi, jog būtent tai įamžins ir įprasmins jos tėvų namus.
Prieš 25 metus pradėjo rengti Sodo teatro šventes. Jos mama pirmąją šventę dar matė. Ją palaimino. Po to iškeliavo Amžinybėn.
Iš pradžių po vieną spektaklį sode suvaidindavo Kelmės mažasis teatras. Jo pažiūrėti suplūsdavo netoliese esančių Liolių seniūnijos kaimų žmonės, atvažiuodavo teatro gerbėjų iš Kelmės, Šiaulių ir kitų miestų. Dabar radosi daugiau teatrų, kurie panoro vaidinti sode. Šią vasarą jų suvažiavo bent trys. Ir žiūrovų kaskart vis daugiau suplūsta į Prienų vienkiemį.
Apie jį garsas dar plačiau pasklido, kai pradėti rengti muzikos vakarai. Kartu su soliste Diana Tiškovaite kuriami vis nauji projektai. Vienkiemio svečiai klausėsi sakralinės muzikos, surengtas retro dainų koncertas. Šį mėnesį vyks atsisveikinimo su vasara koncertas, o rugpjūčio pabaigoje – vienkiemių sąšauka.
J. Skeberdienė įkūrė Prienų vienkiemio bendruomenę „Išlikimas“, kuri skatins ir kitus vienkiemių šeimininkus į savo sodybas pakviesti kultūrą. Kitą vasarą koncertai bus rengiami ir kituose Lietuvos vienkiemiuose. Prienų vienkiemio šeimininkės tikslas, kad jos sodyboje vyktų bent po vieną renginį per mėnesį. Ne vien koncertai, bet ir knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais ir kitais įdomiais žmonėmis.
Autorės nuotr.
POILSIS: Savo vienkiemyje Zofija ir Antanas Staponkai bei jų sūnus Virginijus su dukra Milda randa ramybę ir poilsį.
PARKAS: Staponkų vienkiemis primena parką. Naujajame name svečiuojasi trys jų vaikai, anūkai ir giminės bei draugai.
ATMINTIS: Pakelės ženklas Staponkų anūkams ir proanūkiams primins, jog čia jau 19 amžiuje buvo mamos tėvų ir senelių Marcinkų sodyba.
JAUKUMAS: Sodybos šeimininkai įsikūrė sename 1939 metais statytame, o 1953 – iaisiais perstatytame name.
SIMBOLIAI: Tvartas, ant kurio durų vyrių buvo rasta 1808 metų data, papuoštas simbolinėmis praeities smulkmenomis. Paties Antano Staponkaus sumeistrauta vėtrungė simbolizuoja dabartį.
IDĖJOS: Vienkiemis žurnalistei Janinai Skeberdienei padiktavo ne atskirties ir vienumos, o bendrumo idėją.
SCENA: Sena klėtis prikelta antrajam gyvenimui. Terasa atstoja sceną, kai vyksta koncertai ar sodo teatro šventės.
GANDRAI: Prieš dešimtmetį, kai ištekėjo J. Skeberdienės vyresnioji dukra, sodyboje pradėjo perėti gandrai. Vasarą jie gražiausia sodybos puošmena.
PAVĖSINĖ: Pavėsinę nendrėmis apdengė amatų kursų dalyviai, kurie čia rado gražią erdvę mokymams.