Kosmetika – ne iš naftos

Kos­me­ti­ka – ne iš naf­tos

2010-ųjų ba­lan­dį šiau­lie­tis Ne­ri­jus No­sa­vi­čius iš­vi­rė pir­mą­jį mui­lą. Dar mo­kyk­lo­je iš­mok­tus fak­tus apie šar­mo ir rūgš­ties sa­vy­bes vy­ras ta­da pa­nau­do­jo pra­ktiš­kai. Da­bar su žmo­na Edi­ta įsteig­to­je įmo­nė­je ga­mi­na šam­pū­nus, kre­mus bei alie­jų mi­ši­nius.

Ka­ro­li­na PO­PO­VAI­TĖ

karolina@skrastas.lt

Su­lau­kė tin­ka­mo lai­ko

Edi­ta ir Ne­ri­jus No­sa­vi­čiai sa­ko,kad no­ras gy­ven­ti svei­kiau ir na­tū­ra­liau nea­tė­jo stai­ga. Jie kaip ir dau­ge­lis nau­do­jo pra­mo­ni­niu bū­du ga­min­tą kos­me­ti­ką.

Ta­čiau pa­ste­bė­jo, jog iš naf­tos pa­da­ry­ti kre­mai, šam­pū­nai ar mui­lai var­gi­na odą, ją dir­gi­na.

„Džiau­gė­mės, kai prieš 15 ar 20 me­tų at­si­rado pir­mie­ji spal­vo­ti, kvap­ūs mui­lai. Nau­do­jo­me ir ne­gal­vo­jo­me, o ki­lus odos pro­ble­moms su­vo­kė­me, kad ci­vi­li­za­ci­ja siū­lo tep­ti naf­tą ant sa­vęs“, – tei­gė Edi­ta.

Sup­ra­tę, kad odai rei­kia kaž­ko na­tū­ra­laus, No­sa­vi­čiai nu­spren­dė pa­ban­dy­ti pa­si­rū­pin­ti šva­ros prie­mo­nė­mis pa­tys.

Tuo me­tu pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je vis gar­siau pra­dė­ta kal­bė­ti apie na­tū­ra­lu­mą ir eko­lo­gi­ją, tad No­sa­vi­čių veik­la su­do­mi­no drau­gus ir gi­mi­nai­čius. Iš lū­pų į lū­pas žmo­nės vie­ni ki­tiems per­duo­da­vo in­for­ma­ci­ją apie na­mi­nį mui­lą, ku­ris odai priim­ti­nes­nis nei dau­ge­lis pirk­tų par­duo­tu­vė­se.

Taip šei­ma pra­dė­jo sa­vo ga­mi­nius ne tik do­va­no­ti, bet ir par­da­vi­nė­ti. Pra­džio­je klien­tai pa­tys siū­lė dau­gy­bę va­rian­tų.

„Net bu­vo pra­šy­mas ga­min­ti mui­lą su mor­ko­mis,– pri­si­mi­nė Ne­ri­jus, – ta­čiau vė­liau pa­ma­tė­me, kad tarp gau­sy­bės rū­šių pir­kė­jai pa­si­me­ta, o ir ko­ky­bė dėl kie­ky­bės nu­ken­čia, tad da­bar ga­mi­na­me ma­žiau, bet pa­tik­rin­tų pro­duk­tų.“

Kos­me­ti­ką iš­ban­do pa­tys

No­sa­vi­čiai spe­cia­lių kos­met­ikos ga­my­bos kur­sų ne­lan­kė, o vi­są bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją ra­do dar ta­ry­bi­niais me­tais iš­leis­tuo­se va­do­vė­liuo­se, skir­tuo­se bū­si­miems kos­me­to­lo­gams.

„Ta­da dar ne­bu­vo jo­kių che­mi­nių prie­dų, vi­sos su­ra­šy­tos me­džia­gos pa­pras­tos ir na­tū­ra­lios“, – to­kia ga­my­bos fi­lo­so­fi­ja šei­ma va­do­vau­ja­si iki šiol.

„Pro­duk­tas ne­tu­ri bū­ti die­ni­nis ar nak­ti­nis, jį tu­ri tep­ti ta­da, kai to rei­kia odai, o tik na­tū­ra­lių alie­jų pa­grin­du pa­ga­min­ti ga­mi­niai yra to­kie“, – paaiš­ki­no Edi­ta.

Mo­te­ris pri­pa­žįs­ta, kad jog anks­čiau ete­ri­nių alie­jų, be ku­rių šian­dien neiš­gy­ven­tų, kva­pai bu­vo vie­no­di ir ait­rūs. „O šian­dien ne­be­ga­liu nau­do­ti pra­mo­ni­niu bū­du pa­ga­min­tų kve­pa­lų. Jie, prie­šin­gai nei kvap­ūs alie­jai, aler­gi­zuo­ja ma­no odą“, – sa­kė Edi­ta.

Iš­mo­kę pa­grin­di­nių kom­po­na­vi­mų tai­syk­lių pra­dė­jo eks­pe­ri­men­tuo­ti. Yra kla­si­ki­nių alie­jų de­ri­nių, ku­riuos žmo­nės nau­do­ja šimt­me­čiais, tad ke­le­tą iš jų ga­mi­na ir jie. Ta­čiau vi­sa­da no­ri­si pa­ban­dy­ti ir ką nors nau­ja. „Tai Edi­tos sri­tis, – nu­si­juo­kė Ne­ri­jus. – Ji vis su­gal­vo­ja, ko rei­kia mo­te­rims, ko­kie kva­pai kar­tu de­rė­tų ir dar teik­tų nau­dą.“

Vi­sus pa­ga­min­tus pro­duk­tus No­sa­vi­čiai pir­miau­sia iš­ban­do pa­tys, to­bu­lu­mo ieš­ko­ti pa­de­da drau­gai bei ar­ti­mie­ji.

„Mes esa­me žiau­rūs ga­min­to­jai, vis­ką tes­tuo­ja­me ant žmo­nių, o ne ant gy­vū­nų“, – nu­si­juo­kė Ne­ri­jus.

Ga­my­ba – lyg me­di­ta­ci­ja

Dau­ge­lis jų klien­tų yra iš­ti­ki­mi No­sa­vi­čių ga­mi­niams. Ji ypač do­mi­na žmo­nes, tu­rin­čius odos pro­ble­mų, aler­giš­kus sin­te­ti­kai. Yra ir to­kių, ku­rie už­si­sa­ko kre­mo ar mui­lo į už­sie­nio ša­lis.

„Ma­lo­nu, kai žmo­gus ta­vo ga­min­tą pro­duk­tą nau­do­ja 3 ar 5 me­tus. Va­di­na­si dir­ba­me tin­ka­mai. O tai la­bai mo­ty­vuo­ja“, – sa­kė Ne­ri­jus.

Da­lį ga­mi­nių No­sa­vi­čių šei­ma par­duo­da mu­gė­se, svei­ka­tin­gu­mo šven­tė­se, na­tū­ra­lios ko­me­ti­kos par­duo­tu­vė­se. Kos­me­ti­ką šei­ma ga­mi­na ne­di­de­liais kie­kiais, nes į ją ne­de­da­ma ga­lio­ji­mo lai­ką il­gi­nan­čių me­džia­gų.

Edi­tai tokia ga­my­ba – lyg me­di­ta­ci­ja. Į kiek­vie­ną in­de­lį su­de­da tai, kas ge­riau­sia, pa­ruo­šia pro­duk­tą konk­re­čiam žmo­gui ir ži­no, kad pro­duk­tas bus grei­tai su­nau­do­tas, ne­lauks sa­vo pir­kė­jo len­ty­no­se, pra­ras­da­mas ge­rą­sias sa­vy­bes.

Pir­kė­jams svar­biau ne iš­skirtinė pro­duk­to pa­kuo­tė, o tai, kas jo­je yra. „Ne vel­tui sa­ko­ma, kad ne­ga­li­ma spręs­ti apie žmo­gų pa­gal jo vei­dą ar rū­bą, ver­tin­ti rei­kia veik­lą ir cha­rak­te­rį“, – sa­kė mui­lo ga­min­to­jai, be­si­va­do­vau­jan­tys šū­kiu „Pap­ras­tu­mas yra tie­sa“.

Edi­ta ir Ne­ri­jus pa­kar­to­ja, kad ant kū­no rei­kia tep­ti ne tai, kas gra­žiai su­pa­kuo­ta, o tai, kas gra­žu vi­du­je.

„Esa­me ama­ti­nin­kai, pir­miau­sia gal­vo­ja­me apie ko­ky­bę ir ga­my­bos pro­ce­są, o ne pro­duk­ci­jos par­da­vi­mą“,– tei­gia Ne­ri­jus.

Pa­sak jo, na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos ga­my­ba yra lyg me­nas, ku­riuo tu­ri ti­kė­ti.

Jo­no TA­MU­LIO nuo­tr.

AMA­TI­NIN­KAI: Edi­ta ir Ne­ri­jus ne­lai­ko sa­vęs vers­li­nin­kais.

MUI­LAS: šiau­lie­čių šei­mos iš­vir­tas mui­las drau­giš­kas odai.

IN­VES­TI­CI­JOS: Svar­biau­sia ko­ky­biš­kas pro­duk­tas, o ne bliz­gi pa­kuo­tė.