Migracija į internetą neišvengiama

Migracija į internetą neišvengiama

Migracija į internetą neišvengiama

Elektroninės komercijos konsultantas šiaulietis Vytautas Vorobjovas įsitikinęs – verslininkams nereikia kelti klausimo, ar verta migruoti į internetą? Reikia klausti – kaip tai padaryti? Jo teigimu, sukurti internetinę svetainę ir nesirūpinti lankytojų srautu – tas pats, kas atidaryti kioską miške, kur užsuka tik atsitiktiniai grybautojai.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Neverta vienam užsėsti visas kėdes

Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos vadovas V. Vorobjovas pats vysto kelis internetinius verslus. Tai jam labai padeda konsultuojant kitas įmones, nes visus patarimus yra išbandęs pats, rizikuodamas savo pinigais.

Baigęs Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, V. Vorobjovas išvyko į Vilnių studijuoti Tarptautinių santykių institute. Nė dienos nedirbo pagal specialybę – atlikęs praktiką Seime suprato, kad valstybės tarnyba ne prie širdies. Nuo 2005 metų atėjo į internetinio verslo sritį.

Per sunkmetį V. Vorobjovui teko dirbti internetinės parduotuvės pigu.lt marketingo vadovu, vėliau laimėjo konkursą Anglijoje, „Virgin atlantic“ įmonėje, dirbti e-komercijos produkto vadovu. Atgal į Lietuvą sugrįžo dėl šeimyninių priežasčių, tačiau šio sprendimo nesigaili.

Jo pastebėjimu, Lietuvos verslininkams labai būdingas „Aš pats žinau geriau“ sindromas, tačiau jo mažėja. Augantys, sėkmingi verslininkai nebijo pasikviesti kompetentingų specialistų. Verslai, kuriuose visas kėdes bando užsėsti vienas žmogus, nedažnai pasiseka.

Nėra internete – nėra visai

„Jeigu tavęs nėra internete, tavęs iš viso nėra“, – patikina V. Vorobjovas. Vartotojai tampa vis išmanesni – kasdien naršo internete. Internetas nėra tik paauglių pasilinksminimo vieta. Tyrimų duomenimis, 56 procentai vyresnių nei 55 metų Lietuvos gyventojų kasdien jungiasi prie interneto.

Pusė gyventojų, prieš įsigydami prekę ar paslaugą, informacijos ieško internete, vis dažniau prekių ar paslaugų įsigyja elektroninėse parduotuvėse.

„Internetas tapo rimtu pardavimų kanalu. Jei jame nėra jūsų įmonės ar verslo, jūs prarandate pusę potencialios rinkos, – teigia elektroninės komercijos specialistas. – Klausimo, ar verta eiti į internetą, nebeturi likti. Kaip verta eiti, nuo ko pradėti, kaip investuoti, į ką atsižvelgti – klausimai, kuriuos verslininkai turėtų užduoti“.

Pasak V. Vorobjovo, net neturint elektroninės parduotuvės galima panaudoti įmonės internetinę svetainę klientų lojalumui skatinti, taigi ir pardavimams didinti.

„Internetas tinkamas visiems verslams – internetu žmonės sugeba pardavinėti net antkapius. Jei neturite savo puslapio, jei jis padarytas taip, kad paieškos sistemos jo neranda, arba toks, kad atėjusiam lankytojui sprogsta smegenys – blogai. Internete reikia būti vien todėl, kad priešingu atveju jūsų neras“, – argumentuoja V. Vorobjovas.

Verslas – be didelio žalio mygtuko

Daugelis verslininkų įsivaizduoja, kad jei jų internetinėje svetainėje nėra didelio žalio mygtuko su užrašu „Pirkti“, jie negali būti internetiniai verslininkai.

„Nustebsite, bet yra visa eilė internetinių parduotuvių, kurių daugiau nei 30 procentų užsakymų ateina telefonu. Žmonės nepildo anketų puslapyje, nespaudžia didelio žalio mygtuko, bet suradę prekę skambina nurodytu telefono numeriu ir ją užsisako“, – aiškina V. Vorobjovas. Jei jūs sutiksite prekę ar paslaugą parduoti klientui, paskambinusiam telefonu, esate internetinis pardavėjas.

Internetas yra būdas atsivesti žmogų arčiau savęs, duoti informaciją apie savo prekę, produktą, paaiškinti, kodėl reikia pirkti būtent pas tave, o ne pas konkurentą. Vėliau jis gali nueiti į realią parduotuvę kur nors mieste.

Specialistas pažymi, jog puslapis turi atitikti „internetinės higienos“ normas: būti patrauklaus dizaino, su patogia navigacija, lengvai randama esmine informacija, patogus sklaidyti skirtinguose įrenginiuose. Svetainė internete turi tik 5-6 sekundes pritraukti žmogaus dėmesį.

Mitas – pinigus semtis kastuvu

„Didžiausia mūsų verslininkų bėda – nežino, nuo ko pradėti, kaip vertinti, investavę pinigų nesupranta, iš kurios pusės turi ateiti nauda. Taip jie praranda susidomėjimą. Galvoja: „Pasižaidėm, išleidom daug pinigų, nesąmonė“. Tai pakankamai dažnas atvejis. Mano darbas – atverti akis“, – kalba V. Vorobjovas.

Verslininkams tenka paaiškinti, kokios naudos jie gali tikėtis, kartais sugrąžinti į realybę. Dažniausias lūkestis – atsidarius internetinę parduotuvę jau po pusmečio semti pinigus kastuvu, ypač, jei iš Lietuvos einama į užsienio rinką.

To nebus. Gali tekti palaukti metus ir kelis, kol pardavimų kanalas ims nešti pelną. Kadangi greitai tokie dalykai nesidaro, esminis dalykas – nuoseklumas ir kantrybė.

„Kažkur čia yra nereali parduotuvė“ – demonstruoja specialistas užrašą miško fone. Anot jo, naujo internetinio puslapio sukūrimą galima palyginti su kiosko atidarymu kur nors Bubių miške, kur užsuka tik atsitiktiniai grybautojai.

Vien internetinio puslapio nepakanka – už vartotojų srauto pritraukimą į jį tenka mokėti.

Kuo ilgiau lauksi, tuo daugiau prarasi

Viena dažniausių pardavėjų baimių, kad elektroninė prekyba kanibalizuos ne internetinius pardavimus. V. Vorobjovo teigimu, jei verslininkas su savo internetine prekyba „nenukanibalizuos“ savo tradicinės prekybos, kažkas tai padarys už jį.

„Didelė dalis prekybos eina iš realių parduotuvių į internetą. Šis procesas yra nesustabdomas ir negrįžtamas. Kuo ilgiau lauksite ir leisite tai daryti kitiems, tuo didesnį gabalą jie iš jūsų nugnybs. Galvos įkišti į smėlį nepavyks. Jei įkišite, galite nebeištraukti“, – akcentuoja elektroninės komercijos specialistas. Jis neabejoja – be interneto laukia prapultis.

Elektroninė prekyba nėra absoliučiai specifinė sritis. Elektroninėje parduotuvėje galioja tie patys procesai, kaip ir tradicinėje. Jei internetinei prekybai bus keliami tie patys reikalavimai dėl bendravimo su klientais, prekių pristatymo, patogumo pasiekti, klientų pritraukimo, – verslas suksis.

Dar vienas konkurencinis iššūkis – internete nesame izoliuotoje rinkoje. Vartotojai gali drąsiai rinktis, pirkti prekes iš užsienio parduotuvių. Lietuvos verslininkams reikėtų į tai atsižvelgti – sudaryti klientams tokias palankias sąlygas, kad jiems nekiltų noras ieškoti kitur.

Artūro JAUGĖLOS nuotr.

INTERNETAS: Vytauto Vorobjovo teigimu, verslo interneto svetainėje nebūtina pirkimo funkcija, svarbiausia – atsivesti žmogų arčiau savęs, suteikti informaciją apie savo prekę ar paslaugą, paaiškinti, kodėl reikia pirkti būtent pas tave.

PAMOKOS: Elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas Lietuvos marketingo asociacijos Šiaulių skyrius surengtame seminare skaitė pranešimą e-komercijos marketingą.