Naujausios
Užtenka vos 10 sekundžių
Ne vienas rūkantis žmogus pasakytų – prisidegti cigaretę jį skatina noras atsipalaiduoti, numalšinti stresą ar įtampą, palengvinti blogas emocijas. Visgi, remiantis Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, rūkymo efektas yra priešingas.
Iš tikrųjų cigaretės dūmuose esantis nikotinas paskatina žmogaus smegenyse išsiskirti dopaminą, kuris rūkymo momentu sukelia itin malonius jausmus rūkančiajam. Vėliau prie šio pojūčio pripratęs ir jo negaudamas organizmas iššaukia susierzinimą ir nerimą, kuriuos galima numalšinti tik dar kartą užtraukus dūmą. Taip cigaretė tampa geros nuotaikos šaltiniu, tačiau būtent minėtos neigiamos emocijos, patiriamos nerūkant, ir yra sukeltos šio žalingo įpročio.
Kalbant paprastai, ši priklausomybė tarsi įstumia į užburtą ratą. Cigaretės rūkymas numalšina nerimą, kurį ji pati ir sukelia. Be to, moksliniai tyrimai rodo, jog rūkantieji dažniau serga depresija, o tokių žmonių, kurie susiduria su psichinės sveikatos problemomis, gyvenimo trukmę cigaretės sutrumpina vidutiniškai 10–20 metų.
Tačiau – tai tik dalis pavojų. Sveikatos specialistai pastebėjo: vos po 10 sekundžių nuo pirmojo prisidegtos cigaretės dūmo įtraukimo, jame esančios toksinės medžiagos pasiekia smegenis, širdį ir kitus organus. Taip rūkymas ima iš lėto ardyti kiekvieną organizmo dalį, sukeldamas įvairias lėtines ligas. Ši priklausomybė taip pat neigimai atsiliepia ir rūkančiųjų savijautos, išvaizdos pokyčiams, iššaukia odontologines problemas, padidina finansinius nuostolius bei kelia pavojų aplinkinių sveikatai.
Negana to, remiantis naujausiais duomenimis, šiemet rūkančiųjų skaičius pasiekė rekordą – nustatyta, kad cigaretės dūmą traukia beveik 1,1 mlrd. pasaulio žmonių, tarp kurių vis sparčiau auga ir jaunųjų rūkalių skaičiai. Taigi, tabakas visame pasaulyje toliau sukelia po 8 milijonus mirčių kasmet. Vien Lietuvoje, 2019-ųjų duomenimis, priklausomybė rūkymui pasiglemžė po 6 tūkst. šalies gyventojų gyvybių kiekvienais metais.
Veiksmingos visos priemonės
Norint geriau suvokti cigarečių rūkymo žalą, pažvelkime į tai, kas vyksta cigaretės degimo metu. Taigi, pirmiausia, jai degant beveik 600 laipsnių siekiančioje temperatūroje, cigaretės dūmuose aptinkama virš 6 tūkstančių nuodingų medžiagų, tarp kurių slypi ir daugiau nei 100 kancerogenų, skatinančių vėžinių ligų vystymąsi.
Pastarieji yra sveikųjų organizmo ląstelių ardytojai, pagrindiniai vėžio sukėlėjai ir onkologinių ligų sukeliamų mirčių priežastis. Be to, cigarečių degimo metu išskiriama ir daugiau cheminių bei pavojingų medžiagų: nuodingųjų dervų, anglies dvideginio ir kitų, sveikatą žalojančių junginių. Cigaretei degant išsiskiria nikotinas, kuris gali suformuoti priklausomybę nuo rūkymo, tačiau iki šiol trūksta mokslinių tyrimų, įrodančių, jog jis yra minėtų ligų priežastis – visgi rimčiausia problema slypi būtent prisidegtos cigaretės degimo procese.
Rūkymo atsisakymas yra didelis iššūkis rūkančiajam. Dėl to nuolat ieškoma būdų, kaip jie galėtų lengviau mesti rūkyti arba bent kiek įmanoma labiau apsaugoti savo sveikatą. Šiandien kai kuriose šalyse dažniau prieinama prie minties ne užsiimti rūkymo draudimais, bet suteikti galimybę rūkantiesiems rinktis iš cigarečių alternatyvų. Šie gaminiai taip pat yra žalingi, tačiau nauji tyrimai atskleidžia, kad gali kenkti mažiau negu cigaretės. Pavyzdžiui, kaitinamojo tabako gaminiai, kuriuose nėra degimo, išskiria mažiau kenksmingų medžiagų, o tuo metu elektroninės cigaretės, metant rūkyti, gali veikti taip pat efektyviai kaip ir gydymui nuo nepriklausomybės skirti vaistai.
Savo ruožtu psichologai pataria – rūkymu stresą malšinantys žmonės galėtų imtis veiksmingo šio žalingo įpročio įveikos plano. Atsikratyti cigaretės, anot specialistų, nėra paprasta, ir tai pareikalauja daug valios ir laiko. Tačiau pirmuosius žingsnius gali padėti žengti pozityvus mąstymas, sveikos mitybos laikymasis, sportas. Kovoti su priklausomybe galima ir buriant nerūkančiųjų ratą aplink save, užsiimant mėgstama veikla bei susidarant sąrašą, kodėl verta mesti rūkyti.