Naujausios
Rankomis apglėbiamas daržas
Pakruojyje paskaitą apie daržininkavimo miestuose ypatumus skaičiusi studijos „Sodo meno avilys“ aplinkos projektavimo ir želdinimo specialistė Danielė Šležienė pažėrė praktiškų patarimų norintiems išsiauginti daržovių mažuose plotuose.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Netradiciniai indai daigams
Šiuo metu daržininkai ruošia sėklas ir daigus būsimam sezonui. Specialistė daigynams siūlo panaudoti ne tik daugeliui įprastus lovelius ar plastikinius vazonėlius. Pastaruosius gali pakeisti plastikiniai buteliai.
Butelis perpjaunamas pusiau, viršutinė dalis paliekama užsukta. Kamštelyje praduriama skylutė, pro ją perveriamas storas siūlas. Pripilama reikiamo grunto, pasėjama. Į apatinę butelio dalį pilamas vanduo, įmerkiamas siūlas ir įstatoma viršutinė dalis.
Augantis daigas drėgmės, kiek reikia, gaus per siūlą, nekils grėsmė perlaistyti. O sodininkas matys, kada į apatinę tokio „vazono“ dalį laikas vėl įpilti vandens.
„Jei turite labai mažai vietos – daigyną iš plastikinių butelių galima pasidaryti vertikalų, atremiamą į kampą ar sieną. Butelių apatinė dalis su dugnais nupjaunama. Jos tereikės vienos – tik pačios „piramidės“ apačioje. Užsukti kamšteliai praduriami. Pilama grunto. Virš jo butelio šone išpjaunama skylė.
Taip paruošus norimą kiekį butelių, į juos sėjamos sėklos. „Vazonai“ įmaunami vienas į kitą. Augdami daigai išlenda pro skyles butelių šonuose. Laistoma iš viršaus: vanduo pro skyles kamšteliuose pasiekia visus daigus iki pat apačios. Šiuo atveju reikia prižiūrėti, kad neužmirktų apatinis butelis“, – sakė D. Šležienė.
Specialistė siūlė agurkų daigus auginti kiaušinių lukštuose. Tokius lukštus su sėklomis galima laikyti įprastuose kiaušinių dėkluose. Į juos pasėti mažyčiai agurkų daigai puikiai auga.
Svarbu pastebėti, kada daigelių šaknims lukštai darosi ankšti. Tuomet belieka paėmus į saują juos sutrupinti ir perkelti į didesnius indus. Daigeliai nė nepajunta, kad buvo persodinti, o iš likusių lukštų dar gauna mineralinių medžiagų.
Kvadratinio metro dydžio daržas
Europos miestuose plintant daržininkavimui dėžėse, naujovė pasiekė ir Pakruojį: dėžės pernai pirmą kartą atsirado vejoje tarp kelių daugiabučių.
„Dėžes galima padaryti iš bet kokių norimų medžiagų, norimo dydžio. Paprastai jos būna apie pusmetrį pakeltos nuo žemės, nes siekiama patogumo: kad sodiniai būtų prieinami iš visų pusių, o juos ravint, nereiktų klūpoti ar lenktis dvilinkam. Kai kur Europoje vietos savivaldybės miestuose skiria specialius plotus tokiems daržams, ir juose su savo dėžėmis susirenka šimtai daržininkavimo mėgėjų. Dėžes galima įsirengti ir balkonuose – užsiauginti sveikesnių agurkų, pomidorų, moliūgų ar cukinijų“, – pasakojo D. Šležienė.
Apželdinimo specialistė tokį kvadratinio metro dydžio daržą rekomenduoja kruopščiai planuoti: kokių daržovių bei prieskonių vartojama daugiausiai, tokioms ir skiriama atitinkamai vietos. Atsižvelgiama, kurie augalai bus sėjami kelis kartus per metus.
D. Šležienė siūlo tokiame miniatiūriniame darže augalus derinti, atsižvelgiant į jų savybes. Pavyzdžiui, jauni krapai skatina pomidorų augimą. Tačiau suaugę ir sumedėję – jau stabdo. Pasitikrinti, kokios daržovės viena su kitomis dera, galima suderinamumo lentelėje, skelbiamoje įvairiose interneto svetainėse.
Specialistė primena nepamiršti ir apsaugai nuo kenkėjų tinkamų augalų: levandų, medetkų, raudonėlių, vaistinių ramunėlių. Vienu iš geriausiu žaliųjų „apsaugininkų“ D. Šležienė vadino nasturtas, jų žiedai ir sėklos – dar ir valgomi.
Autorės nuotr.
PLANAVIMAS: Apželdinimo specialistė Danielė Šležienė patarė, kaip planuoti augalų sodinimą kvadratiniame daržo metre.
DAIGYNAS: Miestietiškas daigynas stiebiasi „vazonuose“ iš plastikinių butelių.