Renovacija – nauja gyvenimo kokybė

Re­no­va­ci­ja – nau­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė

Kuo šil­ti­ni­mas ak­mens va­ta yra pa­trauk­lus re­no­vuo­jan­tiems na­mą?

Pas­ta­to mo­der­ni­za­vi­mas ar­ba taip va­di­na­ma re­no­va­ci­ja yra pui­ki ga­li­my­bė pa­ge­rin­ti gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų mik­rok­li­ma­to są­ly­gas, su­ma­žin­ti šil­dy­mo iš­lai­das ir tau­piai nau­do­ti gam­ti­nius iš­tek­lius. Tai – vien­kar­ti­nė in­ves­ti­ci­ja, ku­rios grą­ža ga­li­ma nau­do­tis vi­są pa­sta­to eksp­loa­ta­ci­jos lai­ko­tar­pį.

Iš­kart po mo­der­ni­za­vi­mo pa­ge­rė­ja pa­tal­pų ši­lu­mi­nis kom­for­tas, pa­sta­to iš­vaiz­da ir su­ma­žė­ja iš­lai­dos šil­dy­mui. Mo­der­ni­zuo­tų pa­sta­tų mik­rok­li­ma­tas ir in­ves­ti­ci­jų grą­ža la­bai pri­klau­so nuo pa­si­rink­tų bei įgy­ven­din­tų pa­sta­to ap­šil­ti­ni­mo spren­di­mų bei ener­gi­ją nau­do­jan­čių in­ži­ne­ri­nių sis­te­mų.

Nors šil­ti­ni­mo me­džia­gos yra „pa­sle­pia­mos“ po ap­dai­la, ta­čiau jų tei­kia­ma nau­da ly­di mus vi­są pa­sta­to gy­va­vi­mo lai­ką. To­dėl ren­kan­tis izo­lia­ci­nes me­džia­gas, pa­sta­to šil­ti­ni­mo spren­di­nį reik­tų at­kreip­ti dė­me­sį į šil­ti­ni­mo me­džia­gų sa­vy­bes ir cha­rak­te­ris­ti­kas.

Ko­dėl re­no­vuo­jant se­nus pa­sta­tus ver­ta rink­tis ak­mens va­tos šil­ti­ni­mo me­džia­gas? To­kį klau­si­mą už­da­vė­me „Pa­roc“ rin­ko­da­ros va­do­vei Bal­ti­jos ša­ly­se dr. Aud­ro­nei End­riu­kai­ty­tei.

Vi­sų pir­ma, anot jos, PA­ROC ak­mens va­tos ga­mi­niai pui­kiai pra­lei­džia van­dens ga­rus. O tai reiš­kia, kad sie­nų ap­šil­ti­ni­mo ar pa­sta­tų eksp­loa­ta­vi­mo me­tu į ak­mens va­tą pa­te­ku­si drėg­mė lais­vai pa­si­ša­lins į išo­rę pro sie­nos ap­dai­lą ar­ba vė­di­na­mą oro tar­pą. Van­dens ga­rų ju­dė­ji­mas ne­kei­čia ak­mens va­tos ši­lu­mi­nių ir eksp­loa­ta­ci­nių sa­vy­bių. Tai la­bai svar­bu už­tik­ri­nant pa­sta­to konst­ruk­ci­jų il­gaam­žiš­ku­mą bei ge­res­nes pa­tal­pų mik­rok­li­ma­to są­ly­gas. Jei ter­moi­zo­lia­ci­nė me­džia­ga yra ma­žai lai­di van­dens ga­rams, tai tam tik­ro­mis są­ly­go­mis, iš pa­tal­pų pro sie­ną mig­ruo­jan­ti drėg­mė ga­li kaup­tis prieš ter­moi­zo­lia­ci­nę me­džia­gą esan­čia­me sie­nos sluoks­ny­je. To­kiu bū­du pa­blo­gė­ja sie­nos ši­lu­mos izo­lia­ci­jos sa­vy­bės, su­ma­žė­ja kai ku­rių sie­nos me­džia­gų stip­ris, di­dė­ja drėg­mi­nės de­for­ma­ci­jos. Vi­sa tai ken­kia pa­sta­to konst­ruk­ci­joms ir su­ma­ži­na jų il­gaam­žiš­ku­mą.

Ži­no­ma, šių pro­ce­sų po­vei­kį ga­li­ma su­ma­žin­ti vė­di­nant pa­tal­pas, ta­čiau dau­gu­mo­je re­no­vuo­ja­mų se­nų­jų dau­gia­bu­čių nė­ra efek­ty­vių vė­di­ni­mo sis­te­mų. Kuo sie­nos ter­moi­zo­lia­ci­nė me­džia­ga yra lai­des­nė van­dens ga­rams, tuo ma­žes­nė ti­ki­my­bė, kad ant vi­di­nio sie­nos pa­vir­šiaus su­si­da­rys są­ly­gos aug­ti pe­lė­siams: ne­tgi dėl ne­pa­kan­ka­mo šil­dy­mo ir vė­di­ni­mo iki mo­der­ni­za­vi­mo įdrė­ku­sios sie­nos grei­čiau iš­džius, jei jos bus ap­šil­tin­tos ak­mens va­tos ga­mi­niais.

Ak­mens va­ta ne­de­ga

Ki­tas la­bai svar­bus da­ly­kas yra tas, kad se­nų re­no­vuo­ja­mų dau­gia­bu­čių sie­nos daž­niau­siai yra mū­ras ar­ba be­to­ni­niai, ke­ram­zit­be­to­ni­niai su­ren­ka­mi ele­men­tai. Tai yra to­kios sie­nos, ku­rios ne­de­ga ir ati­tin­ka aukš­čiau­sių – A1 ar­ba A2 gais­ri­nių kla­sių rei­ka­la­vi­mus. Kai sie­nos ap­šil­ti­na­mos de­gio­mis izo­lia­ci­nė­mis me­džia­go­mis, ne­tgi ta­da, kai de­gi sie­nos ap­šil­ti­ni­mo me­džia­ga yra „pa­sle­pia­ma“ po tin­ko sluoks­niu ar­ba ki­to­kia ne­de­gia dan­ga, re­no­vuo­to na­mo sie­nos de­gu­mo kla­sė pa­blo­gė­ja ir ati­tin­ka tik B s-1 d0 ar net že­mes­nės gais­ri­nės kla­sės rei­ka­la­vi­mus.

Ypač pa­vo­jin­gas yra de­gių ter­moi­zo­lia­ci­nių me­džia­gų nau­do­ji­mas sta­ty­bos me­tu. Daž­nai ant re­no­vuo­ja­mos sie­nos su­mon­tuo­tos de­gios ter­moi­zo­lia­ci­nės me­džia­gos nu­tin­kuo­ja­mos ar­ba ki­taip pa­den­gia­mos tik po ke­le­to die­nų ar net sa­vai­čių. Vi­są tą lai­ko­tar­pį ne­tgi ma­ža išo­ri­nė ug­nis ga­li su­kel­ti pa­sta­to gais­rą.

Anks­čiau pa­tal­po­se – tiek bui­ty­je, tiek ir dar­bi­nė­je ap­lin­ko­je – bu­vo nau­do­ja­ma dau­giau na­tū­ra­lios kil­mės me­džia­gų, ku­rios il­giau neį­si­deg­da­vo, o už­si­de­gu­sios iš­skir­da­vo ma­žiau kait­ros ir nuo­din­gų dū­mų. Pas­ta­ruo­ju me­tu mū­sų būs­tuo­se – vis dau­giau sin­te­ti­nių ir po­li­me­ri­nių ga­mi­nių iš naf­tos pro­duk­tų. „Fi­re Sa­fe Eu­ro­pe“ (FSEU) or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, Eu­ro­po­je net 50 % žmo­nių gais­ruo­se žu­vo ne dėl ug­nies, bet dėl nuo­din­gų dū­mų po­vei­kio. 1950-ai­siais vi­du­ti­nis lai­kas nuo gais­ro pa­tal­pų vi­du­je pra­džios iki stai­gaus ug­nies iš­pli­ti­mo bu­vo 15 mi­nu­čių, po 25 me­tų, anot FSEU, šis lai­kas su­trum­pė­jo iki 5 mi­nu­čių, o da­bar lem­tin­go­mis są­ly­go­mis ug­nis ga­li iš­plis­ti per 3 mi­nu­tes. Ug­nies iš­pli­ti­mo lai­kas, ki­lus gais­rui, yra le­mia­mas veiks­nys gel­bė­jant žmo­nes ir ma­te­ria­li­nes ver­ty­bes. Tad re­no­vuo­da­mi pa­sta­tus ne­de­gio­mis me­džia­go­mis, Jūs ga­li­te su­ma­žin­ti gais­ro ri­zi­ką.

Be­veik vi­sos mi­ne­ra­li­nės va­tos rū­šys kla­si­fi­kuo­ja­mos kaip ne­de­gios me­džia­gos, ta­čiau PA­ROC ak­mens va­tai, ku­ri ga­mi­na­ma iš ne­de­gios ža­lia­vos – uo­lie­nų – yra bū­din­ga itin aukš­ta (apie 1000 °C) ly­dy­mo­si tem­pe­ra­tū­ra. Dau­gu­ma PA­ROC ak­mens va­tos ga­mi­nių, ne­pa­deng­tų jo­kia dan­ga, yra pri­ski­ria­mi sau­giau­siai A1 de­gu­mo kla­sei. Ak­mens va­ta il­giau sau­go pa­sta­to konst­ruk­ci­jas nuo ug­nies po­vei­kio, to­dėl ja re­ko­men­duo­ja­ma ap­šil­tin­ti net ir to­kias konst­ruk­ci­jas, ku­rioms tai­ko­mi itin griež­ti prieš­gais­ri­niai rei­ka­la­vi­mai. Uni­ka­lios PA­ROC ak­mens va­tos sa­vy­bės nau­do­ja­mos ap­sau­go­ti nuo ug­nies vi­sas pa­sta­to konst­ruk­ci­jas: pa­ma­tus, sie­nas, sto­gus. Me­ta­lo ir gelž­be­to­nio konst­ruk­ci­jų ap­sau­gai nuo ug­nies yra su­kur­ti ir moks­li­nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se iš­ban­dy­ti spe­cia­lie­ji ga­mi­niai bei spren­di­mai.

„Rink­da­mie­si sta­ty­bi­nes me­džia­gas, mes daž­niau­siai ver­ti­na­me ir ly­gi­na­me kai­nas. Ta­čiau pa­si­ren­kant pa­sta­to ati­tva­rų ap­šil­ti­ni­mo spren­di­nį, reik­tų įver­tin­ti ne tik ši­lu­mi­nės ener­gi­jos su­tau­py­mą ir ši­lu­mos izo­lia­ci­jos kai­ną, bet ir ki­tus to­kio pa­si­rin­ki­mo pri­va­lu­mus. Juk tai yra vien­kar­ti­nė in­ves­ti­ci­ja, ku­rios tei­kia­ma nau­da nau­do­si­tės vi­są pa­sta­to eksp­loa­ta­vi­mo lai­ką. Šil­ti­ni­mas PA­ROC ak­mens va­ta su­ku­ria to­kias ver­tes, ku­rios yra ypač svar­bios ir sun­kiai įkai­no­ja­mos: ge­res­nė gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka, sau­ges­nis ir il­gaam­žis būs­tas“, – sa­ko dr. A. End­riu­kai­ty­tė.

Užs. Nr. 323615

Ap­šil­tin­tas va­ta dau­gia­bu­tis.

Dr. Aud­ro­nė END­RIU­KAI­TY­TĖ