Naujausios
Tikisi gyventi iš „Sodros“
Didžioji dauguma – net 83 proc. šalies gyventojų, sulaukusių pensijos, tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.
Penktadalis šalies gyventojų, sulaukusių pensijos, tikisi gyventi iš santaupų, 11 proc. – iš turimo nekilnojamojo turto. Toliau dirbti planuoja 17 proc., o 6 proc. apklausos dalyvių nurodė lauksią paramos iš vaikų. Investicijas kaip pajamų šaltinį sulaukus pensijos nurodė 4 proc. apklaustųjų.
Finansų ekspertų vertinimu, norint oriai gyventi sulaukus pensijos reikia užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Panašias sumas įvardijo ir didžioji dalis apklaustųjų – 40 proc. atsakė, kad sulaukus pensijos jiems reikėtų tiek pat, palyginti su dabar gaunamomis pajamomis, o 34 proc. – bent 75 proc. dabartinių pajamų. Dar 8 proc. mano, kad pakaktų pusės, o 4 proc. – 35 proc. dabartinių pajamų.
Tokius gyventojų lūkesčius ir prognozuojamus finansų šaltinius pensijoje atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.
„Apklausos rezultatai atskleidė atotrūkį tarp gyventojų finansinių poreikių išėjus į pensiją ir realios situacijos. Dauguma būsimų pensininkų norėtų gauti 75–100 proc. dabartinių pajamų, tačiau dažniausiai tikisi remtis „Sodra“. Papildomų lėšų šaltinių planuoja žymiai mažiau gyventojų, be to, beveik penktadalis ketina ir toliau dirbti“, – sakė „INVL Asset Management“ Pardavimų tinklo vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Jos teigimu, jau šiandien lūkestis kokybiškai gyventi iš „Sodros“ pensijos, gaunant dabartinėms prilygstančias pajamas, yra nerealus – šių metų pradžioje vidutinis šalies darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 748 eurai, o vidutinė senatvės pensija siekė beveik 266 eurus, t. y. vos 35,5 proc. darbo užmokesčio.
„Tikėtina, kad dėl demografinių ir socialinių problemų šis atotrūkis ateityje didės, todėl norint užsitikrinti orią senatvę rekomenduojama papildomai kaupti pensijai pasitelkiant įvairius finansinius instrumentus. Vienas populiariausių pasaulyje – pensijų fondai, kurie įgauna pagreitį ir Lietuvoje“, – sakė D. Kolmatsui.
Gyventojų apklausa atskleidė, kad pensijų fondai – antrasis pagal populiarumą prognozuojamas pajamų šaltinis tapus pensininku. Pensijų fondus, kaip būsimą pragyvenimo šaltinį, dažniausiai nurodė didžiųjų miestų gyventojai (42,9 proc.), pagal užsiėmimą – vadovaujamas pareigas einantys asmenys (81,3 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.). Tokių respondentų daugiausia buvo tarp gaunančių didesnes pajamas ir turinčių aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 65,9 proc. ir 54,4 proc.). Pagal amžių daugiausia planuojančių gyventi iš pensijų fondų yra 26–35 m. grupėje (65,3 proc.) bei beveik pusė 36–45 metų respondentų.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai „Sodra“ senatvėje pasikliauja 18–25 metų gyventojai (73,7 proc.). Tačiau tarp jų yra daugiausia – beveik 16 proc. nežinančių, iš kokių šaltinių teks gyventi sulaukus pensijos. Tik penktadalis respondentų šioje amžiaus grupėje nurodė pensijų fondus kaip pajamų šaltinį. Daugiausia nežinančių, iš ko gyvens senatvėje, taip pat yra tarp gaunančių mažiausias pajamas (8,8 proc.), studentų ir moksleivių (21,8 proc.) bei smulkiųjų verslininkų (13,2 proc.). Tikėtina, kad ateitį aktyviau planuoja sukūrę šeimas – nesukūrę šeimų respondentai į klausimą, iš ko gyvens senatvėje, negalėjo atsakyti dvigubai dažniau nei įsipareigojusieji (atitinkamai 13,6 proc. ir 6 proc.).
„Tyrimas rodo, kad atsakomybę dėl ateities labiau linkę prisiimti išsilavinę, turintys šeimas, daugiau uždirbantys gyventojai. Paradoksalu, tačiau tam mažai dėmesio skirianti jaunoji karta turi daugiausia galimybių sukaupti pakankamą sumą pinigų oriai senatvei: pradėti kaupti patariama kuo anksčiau ir gyvenimo eigoje keisti pensijų fondus priklausomai nuo amžiaus“, – atkreipia dėmesį D. Kolmatsui.
Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. pabaigoje šalies pensijų fonduose dalyvavo 1,26 mln. gyventojų. Antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas sudarė 2,12 mlrd. eurų, trečios pakopos – 61,45 mln. eurų. „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tyrimas: Dauguma šalies gyventojų, sulaukusių pensijos, vis dar tikisi gyventi iš „Sodros“.