Tūkstančiai kryželių virsta stebuklu

Tūkstančiai kryželių virsta stebuklu

Dygsnis po dygsnio – ir po adata ant medžiagos plečiasi pasaulis. Kuršėniškė Edita Pleškaitė kantriai kryželiu trečius metus siuvinėja pasaulio žemėlapį. „Stebuklas, kai tau iš po pirštų gimsta vaizdas“, – sako siuvinėtoja.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Seserų laisvalaikis

Lankelis, medžiaga kanva, siūlai, adata ir žirklutės. Tik tiek priemonių, šypsosi E. Pleškaitė, reikia, kad gimtų siuvinėtas paveikslas.

Siuvinėti kryželiu Edita išmoko mokykloje darbų pamokose. Kurį laiką siuvinėjimą buvo užgožę kiti rankdarbiai: nėrimas, mezgimas.

Pirmieji išsiuvinėti darbai – keturi vaizdeliai pagal tuometinio laikraščio „Šeimininkė“ schemas. Spalvas teko rinktis pačiai. Vėliau atsivėrė plačios interneto erdvės.

Pirmasis darbas po keturių vaizdelių, nuo kurio Edita „užsikabliavo“ – senovinis žemėlapis. Šį žemėlapį siuvinėjo pusmetį.

Edita pabrėžia – siuvinėjimas yra tik laisvalaikis, tad į jį pasinerti gali tik vakare, po darbų. Daugiausiai siuvinėja žiemą, nes vasarą sodininkauja, daržininkauja.

Dabar trečius metus siuvinėja dar vieną žemėlapį – „be proto didelį, be proto sudėtingą“. Jame – daugybė smulkių detalių. Paskaičiuoja – iki darbo pabaigos liko dar pusė metų. Vienam schemos lapui perkelti ant medžiagos reikia vieno vasaros mėnesio ir daugiau.

Šiuo pomėgiu užsikrėtusi ir Editos sesuo. Kartu surengė parodą Šilalės bibliotekoje.

„Kol sesė neturėjo lėliuko, įsijungdavome „Gmail“ arba „Skype“, pasidarydavome po kavos puodelį, pasiimdavome siuvinėjimus ir taip leisdavome laiką“, – juokiasi Edita.

Darbai ir jų istorijos

Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste dirbančiai moteriai siuvinėjimas – ne tik laisvalaikis, bet ir terapijos priemonė.

Pomėgiu užkrėtė ir kolegę: jubiliejaus proga jai išsiuvinėjo orchidėjas. Paklausinėjusi, kaip reikia siuvinėti, kolegė jau penkerius metus pati palinksta ties medžiaga.

„Su kolege džiaugiamės, kad pomėgis nuplauna darbo sunkumus, įtampą, stresą. Sėdi ir skaičiuoji, nuo visko atsijungi, nes dėmesį turi koncentruoti maksimaliai“, – sako Edita.

Kiekvienas E. Pleškaitės išsiuvinėtas darbas turi savo istoriją. Gulbes siuvinėjo tetai dovanų sidabrinių vestuvių proga.

Juodais ir baltais siūlais siuvinėta moteris atspindi tuometinę Editos būseną – buvo liūdna, jautėsi vieniša. Siuviniu atskleidė vidinį pasaulį. Šis darbas buvo labai sudėtingas – kad išgautų šešėlius, naudojo įvairių storių siūlus.

„Esu pamišusi dėl senovinių žemėlapių – tai neįvykdytos svajonės keliauti. Kam pirkti pagalvėles, kai galiu pati pasidaryti? Mėgstu gaminti, smagią 11 virėjukų seriją sukūriau, kad turėčiau draugiją virtuvėje, keltų nuotaiką“, – paaiškina. Sūnėnui išsiuvinėjo ūgio matuoklę.

Dovanoti darbus Editai negaila, ypač – kai žmonės džiaugiasi.

Kantrybė ir atidumas

Edita sako, kad pradėti siuvinėti kryželiu – nesudėtinga, tik reikia labai daug kantrybės ir atidumo. Susitaikyti, kad pavargs akys, nugara. Bet padarytas darbas viską atpirks.

Parduotuvėse galima įsigyti medžiagų su paruoštomis schemomis. Edita siūlytų nuo jų pradėti. Tik įspėja – bus brangiau, nei pačiam nusipirkti medžiagą, siūlus.

Pradėti siuvinėti rekomenduoja nuo paprastų darbų: gėlės, gyvūno. Svarbu pajausti malonumą. O vėliau ateina laikas sudėtingesniems darbams.

Kiek Editos namuose siūlų? „Keturios dėžutės“, – juokiasi. Atspalvių pasiūla Šiaulių parduotuvėse – didelė, randa, visko, ko reikia.

Tik anksčiau iškildavo sunkumų. Prisimena: mokyklinį darbą siuvinėjo ant maišinio audeklo, naudodama iš mamos prisirinktų siūlų galiukus.

Adatos storis priklauso nuo medžiagos, keliagubu siūlu siuvinėjama. Būtina atkreipti dėmesį, kad per stora adata nepaliktų skylučių – siuvinys turi būti vientisas.

Būna, kad adatos lūžta, susilenkia, susipainioja siūlas. Edita naudoja pačias ploniausias adatas, įveriant siūlą tenka paplušėti. „Bet įpranti“, – šypsosi.

Piešinį galima ant medžiagos persipiešti, bet Editai to nebereikia, numato tik pradinį tašką. Pradžia sudėtinga, nes nieko nematyti. „Tai – piešimas ant medžiagos“, – palygina.

Sunku atsitraukti

Pati schemų dar nekuria, nors turi ir specialią programą, ir minčių. Norėtų išsiuvinėti paveikslą pagal itin gražią savo žydinčio sodo nuotrauką su pabyrėjusiais žiedlapiais. Programa vaizdą paverstų kryžiukais, pritaikytų spalvas.

„Planų tai – oi!“ – juokiasi. Dabar norėtų kažko paprastesnio: reikia atsinaujinti pagalvėles. Nori išsiuvinėti gražuolį katiną, saulėgrąžas, saulėlydį.

Ar būna, kad, įsijautus į siuvinėjimą, laikrodis parodo ir pirmą valandą nakties? „Jei savaitgalis – ir trečią nakties, – juokiasi Edita. – Jeigu tik akys leidžia.“

Dabar stengiasi save riboti: pasiuvinėjusi pusantros valandos eina užsiimti kažkuo kitu. Bet pirštai kartais niežti. Tuomet – kavos puodelis šalia, o rankose – vėl siuvinys.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SIUVINĖTOJA: Edita Pleškaitė pasaulio žemėlapį siuvinėja trečius metus. Žemėlapio matmenys – 450x376 kryželių.

POMĖGIS: Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste dirbančiai Editai Pleškaitei siuvinėjimas – laisvalaikis ir terapija.

KRYŽELIAI: Siuvinėjimas kryželiu reikalauja kantrybės ir atidumo.

Asmeninės nuotr.

PAVEIKSLAS: Gulbėms išsiuvinėti prireikė pusantro mėnesio.

ŽEMĖLAPIAI: Editos Pleškaitės aistra – senoviniai žemėlapiai.

PAGALVĖLĖS: Kad namuose būtų jaukiau, Edita Pleškaitė išsisiuvinėja pagalvėlių.

LIŪDESYS: Juodais ir baltais siūlais siuvinėtas darbas – itin sudėtingas.

VIRĖJUKAI: Virtuvėje nuotaiką pakelia virėjukai.

DOVANA: Vilkdalgius Edita Pleškaitė išsiuvinėjo dovanai.