
Naujausios
Vasaros medunešis bitininko nepradžiugino
Lietinga liepa ir rugpjūčio pradžia bitininkų nepradžiugino turtingu medunešiu. Per saulėto pavasario žydėjimą bitės atidirbo už visą sezoną. Vasaros medunešis – šykštus, nes valandas, kai bitės galėjo eiti į darbą, teko vogte vogti. Jeigu rugpjūtis neišsigiedrins, nebus ir vadinamojo lipčiaus medaus.
Turguje kilogramas medaus jau pabrango kai kur puse, kai kur visu euru. Bitininkai bėdoja, jog reikėtų dar labiau branginti, tik abejoja, ar kas pirks, nes medus nėra pirmo būtinumo prekė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Bitėms darbuotis trukdė lietūs
Kelmės rajone, Orkių kaime, gyvenantis Ričardas Visockas turi 30 bičių šeimų. Per pavasario medunešį jos prinešė 500 kilogramų medaus. Aplink žydėjo rapsų laukai. Bityno šeimininkas prisodino daug slyvaičių ir kitų vaismedžių, kurių žiedai nešykštėjo nektaro. Toliau nuo namų sustatytų avilių gyventojos nektarą rinko iš miško augalų.
Pavasario medunešį bitininkas laiko ne stebuklingu, bet normaliu. Tačiau liepos mėnesį tik po pusdienį bitės tegalėdavo išskristi į pievas. Giedros minutes teko gaudyte gaudyti. „Parsinešdavo tik po lašą nektaro savo poreikiams“, – pasakoja R. Visockas.
Nuo rugpjūčio vidurio biteles jau reikia pradėti maitinti ir gydyti, ruošti avilius žiemai. Nebus prikopusios nė pusės pavasarinio derliaus.
Pavasarinį medų bitininkas už mažesnę nei turgaus kainą perleido perpardavinėtojams. Jie superka didelius kiekius medaus ir veža į prekybos tinklus.
Kadangi dirba 11 hektarų žemės ir laiko gyvulių, R. Visockas neturi kada stovėti turguose.
„Jeigu pats važinėčiau į turgus, gaiščiau laiką, eikvočiau degalus, pirkčiau indelius ir dangtelius medui, nieko neišloščiau. Geriau atiduoti visą medų iš karto kad ir už mažesnę kainą ir nereikia rūpintis“, – svarsto bitininkas.
Bitininkystė prasidėjo nuo senų avilių
Pagal profesiją Ričardas Visockas – agronomas. Visą semestrą mokėsi bitininkystės pagrindų. Tačiau anuomet nepagalvojo, jog kada nors norės bitininkauti.
Dirbo Kėdainių rajone. Tačiau prieš penkiolika metų neliko darbo. Be to, Orkių kaime gyvenantiems seniems tėvams reikėjo pagalbos. Jie susigrąžino senelių žemę. Turėjo kas nors ja pasirūpinti. Tai buvo priežastys, paskatinusios jauną vyrą grįžti tėviškėn.
Prieš šešetą metų pusbrolis pasiūlė keletą senų avilių. „Jei tau nereikia, sukūrensiu.“ Ričardas parsivežė avilius į tėvų sodybą. Gal pravers? Nors neturėjo bičių.
Bet kai buvo avilys, netruko atsirasti ir kas jame gyventų. Vienas bitininkas padovanojo atliekamą bičių spiečių. Taip sode prie namų atsirado pirmoji bičių šeima.
Dar vieną spiečių Ričardas susigavo pats. Po to jos spietė, dauginosi. Per keletą metų prireikė visų trisdešimties avilių.
Pasižiūrėjęs į senuosius avilius pradedantis bitininkas pradėjo daryti namus bitelėms pats. Dabar visai neblogai išmoko. Padaro ir dviaukščių, ir mažų aviliukų bitėms motinėlėms. Šiuo amatu bitininkas užsiima žiemą, kai mažiau kitų ūkio darbų.
Paties darytas avilys gerokai pigiau atsieina, nors jam taip pat reikia tinkamos medienos, skardos, rėmų ir kitų medžiagų. Tačiau pirkdamas naują avilį mokėtų 100 arba 150 eurų.
Bityno šeimininkas kasmet vis mokėsi praktinės bitininkystės, gilinosi į šio amato subtilybes, pirko reikalingą inventorių.
Dabar jau išmoko pats išsiauginti ir motinėles ir padaryti joms specialų avilį nukleusą. Iš užsienio parsisiunčia selekcionuotą, produktyvią motinėlę. Narvelyje uždaryta motinėlė įdedama į nukleusą. Po kiek laiko stebima, kaip elgiasi kitos bitės. Jeigu jos – ramios, aptūpusios motinėlės narvelį, motinėlę maitina, vadinasi, priėmė. Jei būtų neramios, reikštų, jog motinėlė joms nepatinka, jos nepriims.
Iš motinėlės kiaušinėlių per šešiolika parų išsirita naujos bitės. Kai sustiprėja, išskrenda iš nukleuso ir apsivaisina.
„Jei iš bitininkystės nori turėti pelno, šeimos turi būti stiprios ir produktyvios. Kad tai įvyktų, reikia dažnai keisti motinėles, – aiškina R. Visockas. – Pirkti jas būtų brangu. Pačiam išsiauginti reikia įdėti tik savo darbo.“
Bitininkauti ar ūkininkauti?
Kartais ponui Ričardui sunku suderinti ūkio darbus ir reikalus su bitininkyste. Juolab, kad laiko gyvulių. O jie reikalauja daug laiko ir priežiūros. Kartais suabejoja – gal naudingiau būtų tik bitininkauti negu ūkininkauti. Juolab, kad šis amatas prie Ričardo tarsi prilipo, jam patiko. Dabar jau turi ir reikiamo inventoriaus, kuris nėra pigus.
Pirmąjį medsukį Ričardas gavo dovanų. Jis buvo senas, ilgai naudotas. Bet pradedančiam bitininkui labai tiko. Dabar nusipirko elektrinį. Toks medsukis kainuoja 500 eurų, jeigu naudotas ir 750 eurų, jeigu visiškai naujas. Didesnio pajėgumo gali kainuoti iki 1500 eurų.
Įsigijo ir kito inventoriaus. Paskutinis pirkinys žiedadulkių rinktuvas. Bitininkas parduos ir bičių duonelę. Jau parduoda pikį.
„Kuo toliau tuo įdomiau bitininkauti, – pasakoja R. Visockas. – Žemėje pasėji ir auga kviečiai ar miežiai. O bitės – gyvas padaras. Įdomu stebėti jų gyvenimą. Ypač smagu pavasarį, kai pamatai, kad bitelės pavasario sulaukė sveikos ir gyvos ir jau pradės nešti medų. Juk pasitaiko, kai į avilius įsibrauna pelės ar kokie kiti kenkėjai ir sunaikina visą šeimą.“
Nors bitininkystė nemažai kainuoja, tai yra vienas iš pigesnių kaimo verslų. Jam nereikia nei traktorių, nei kombainų. Be to, bitininkai – geri žmonės. Dovanoja vieni kitiems atlikusį inventorių.
Deklaravus bites, galima gauti paramos. Bitininkas dalį avilių perka. Už penkis pirktus avilius galima gauti 80 procentų išlaidų kompensaciją. Skiriama parama ir cukrui. Vienai šeimai apie 4 eurus. Žinoma, už šiuos pinigus neišeina 10 kilogramų cukraus, kurio reikia vienai šeimai, tačiau bitininkui vis tiek tai nemažas priedas.
Deja, bitininkystė kaip ir augalininkystė labai priklauso nuo oro sąlygų.
Autorės nuotr.
POMĖGIS: Prieš šešerius metus pradėjęs bitininkauti Ričardas Visockas sako, jog bitininkystė tapo ne tik jo darbu, bet ir pomėgiu.
SVARSTYMAI: Kartais Ričardas Visockas pasvarsto – gal naudingiau būtų tik bitininkauti negu ūkininkauti.
NUKLEUSAS: Ričardas Visockas išmoko padaryti ir bičių motinėlių auginimui reikalingą avilį nukleusą.
MOTINĖLĖ: Naujoji bitė motinėlė (su baltu taškeliu ant galvos) pritapo.