Iš Čilės – prie Šiaulių

Iš Čilės – prie Šiaulių

Iš Čilės – prie Šiaulių

Saveikių kaimo (Šiaulių rajonas) pakraštyje ganosi būrelis nedaug kam matytų gyvūnų. Tai – iš Čilės parvežti verslininko, ūkininko Raimondo Neverdausko augintiniai. Jų bandą ketinama gausinti.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Įkurdintos dviejuose aptvaruose

Alpakos, tartum susitarusios, pakėlė galvas nuo besikalančios žolės ir sužiuro į besiartinantį joms nepažįstamą žmogų. Arčiau prie jų eiti vengiau. Dėl visa ko. Buvau skaitęs, kad nepažįstamą jos ir apspjauti gali.

Matyt, netrukus alpakoms pasirodžiau nesąs vertas didesnio dėmesio, nes jos vėl palinko prie dar skurdaus žolyno.

Šie Lietuvoje dar retoki gyvūnėliai čia laikomi dviejuose aptvaruose: viename – penki patinai, kitame – dvigubai daugiau patelių.

Alpakų būrelio savininkas Raimondas Neverdauskas, skubius reikalus sutvarkęs šalia esančioje savo lentpjūvėje, sako, jog kai jis ateinąs, šie gyvulėliai vaikštą iš paskos. Kai svetimi apsilanko, iš pradžių iš tolo juos stebi, o nepajutę pavojaus, ir patys prieina.

Dabar alpakoms labiausiai rūpi pirmoji žolė. Dabar jos, anot R. Neverdausko, „šienauja – varo ir varo. Matot, – galvos susmeigtos“. Beje, ir vasarą, kai žolė žymiai aukštesnė, būna ne kitaip.

Alpakos kojas deda padais į apačią, todėl velėnos nepersmeigia (R. Neverdauskas: „Ne taip, kaip ožiukai"), jos negadina. Pas juos todėl ir šlapia nebūna.

Abiejuose aptvaruose – savi „tualetai“. Patelės du tris juos pasidaro. Išmatų, panašių į kiškio spiras, nepribarsto, kur pakliuvę. Tvarkingumo jų nereikia mokyti, kaip elgtis – diktuoja prigimtis. O alpakomis besirūpinantiems žmonėms labai patogu: išvalei tą gyvulėlių paliktą krūvelę – ir vėl švaru.

Einant per aptvarą, R. Neverdauskas nuo žemės pakelia nedidelius stiklo gabalėlius ir dedasi į kišenę. Vėliau išmes. Tai jis daro kasdien – pavasario žemė vis išstumia pavojingų šiukšlių. Tiesą sakant, tokie stiklai jau ne tokie pavojingi. Pernai čia būdavo randama butelių gabalų. O juk alpakos kartais čia laksto, šėlsta – gali ir susižeisti. Laimei, iki šiol tokių bėdų dar nepasitaikė.

Kelerius metus į šią vietą iš kaimo vežė šiukšles. Stiklai – tai, kas iš jo likę, R. Neverdauskui tvarkius šiukšlyną.

Namelis

Pakraštyje stovi namelis, skirtas alpakoms. Namelyje vietos mažoka, bet ir jame patinėlis bei patelės laikomi atskirai.

Žiemą, kai šalta, alpakos čia uždaromos. Į lauką jos išleidžiamos. Mėgsta pabėgioti ir po sniegą. Alpakos nebijo šalčio. Juk gimtojoje Čilėje, Andų kalnuose, jos aukštai pakyla – įpratusios prie atšiauraus klimato.

Padūkti jos linkusios bet kokiu metų laiku. Čia joms smėlio buvo papilta. Jo beveik nebeliko, nes alpakos, iš tvartelio išbėgusios, vartydavosi smėlyje, kol šis išdulkėjo.

Ne tik pievoje, bet ir namelyje suorganizuojami patino ir patelės susitikimai, iš jų tikintis palikuonių. Kai patelė susikergia, draugo nebeprisileidžia, spjaudosi – tvartelio vidaus siena žalia nuo tų spjaudalų.

R. Neverdausko teigimu, jo augintinės spjaudosi tik šiuo atveju. Kad taip elgtųsi su žmonėmis – reikia jam padaryti kažką labai blogo. Jeigu jis, kišenėje atsinešęs kombinuotųjų pašarų, jų duoda vienai, tai kita iš pavydo leidžia savotiškus garsus.

Patelė kergiama maždaug 18-os mėnesių. Mažylį atsiveda po 11,5 mėnesio, dar apie 8 mėnesius jis būna prie motinos.

Šiemet mažylius turėtų atsivesti visos dešimt R. Neverdausko patelių. Dar 25 alpakos, jau nupirktos, yra karantine Čilėje. Gegužės antrojoje pusėje jos bus kraunamos į lėktuvą, o tada netruks jas atgabenti į Saveikius. Kitais metais banda bus nemaža.

Banda bus gausinama

R. Neverdauskas sako, kad susidomėti alpakomis paskatino žmona. Ji, veldavusi iš avies vilnos, užsiminė, ar nevertėtų pabandyti iš alpakos? Jis sutiko – juk yra vietos prie lentpjūvės joms įkurdinti. Iš pradžių nupirko tris – jų turėjo Trakuose gyvenanti moteris.

Tai buvo pirmosios jų alpakos. Po to parvažiavo dar kelios.

Pernai kirpo aštuonias alpakas. Kitos nukirptos grįžo iš Čilės.

Vilną iškaršė Latvijoje. Nė viena karšykla Lietuvoje jos nepriėmė. Žmona visą vilną suverpė rateliu. Per dieną – 300 gramų. Beje, iš vienos alpakos ir tėra tik apie 3 kilogramus vilnos. Bet ji lengva – už avių vilną lengvesnė.

Alpakos brangios. R. Neverdauskas rodo į aptvare tarp kitų besiganančią juodą alpaką – už ją 8 tūkstančius eurų mokėjęs.

Labai daug priklauso nuo patino. Jis turi būti plonos vilnos – gerina palikuonis. Bet patinai kainuoja iki 16 tūkstančių eurų.

Alpakų veisimo pradžia labai sudėtinga. R. Neverdauskas tikisi, kad jau kitais metais 20 jo alpakos patelių atisves jauniklių. Banda gausės. Joje – įvairiausių spalvų ir atspalvių alpakos. Yra juodų, yra rudų, pilkų, bet nėra vienodų. Jei spalvos dubliuojasi, tai kurią nors alpaką galima ir parduoti.

Iš kurių daugiau vilnos – tas pasiliks, o kurios „tik gražios“ – tas parduos žmonėms. Kad papuoštų kaimo sodybas. Juk jų šeimininkams vilnos kiekis ne itin svarbu. Antai viena kelmiškė prašė alpaką bent išnuomoti per vasarą.

Planuoja pirkti labai plonos vilnos alpakų. Yra žmonių, klausinėjančių apie tokias. „Mes turime turėti visokių“, – R. Neverdauskas dalijasi savo planais.

Kelsis gyventi į kaimą

Alpakos vilnos gaminiai labai vertinami dėl savo aukštos kokybės. Ši vilna nesukelia alergijos tiems, kurie alergiški aviių vilnai. Alpakų vilnoje nesikaupia dulkių erkutės, jos nekapoja kandys.

Alpakų vilna – prabangos produktas. Drabužiai iš jos yra lengvi, mažiau dėvisi, geriau laiko šilumą nei avių. Šie drabužiai ypač tinka vaikams.

Dabar R. Neverdauskas stengiasi populiarinti šiuos šalyje ne itin žinomus gyvulėlius. Po keturias paras Vilniuje, Rygoje ar dar kur kitur organizuojamose gyvūnų parodose prabūna drauge su atsivežtais trimis alpakų patinais. Žvilgsnis daugiau krypsta į Latviją, nes šioje šalyje jų visai nėra. Kitą savaitgalį ketina vykti į Estiją.

Negana to, kad veisia alpakas – augina ir 16 tūkstančių eglaičių. Jos bus skirtos tiems, kurie nori žaliaskarėmis papuošti savo Kalėdas.

Nuo veikla įvairaus R. Neverdausko ūkio Saveikiuose matyti Dargaičių kaimo pakraštyje pastatytas jo namas. Šalia jau šią vasarą išaugs ūkio pastatas. Tada verslininkas bei ūkininkas ne tik persikels gyventi iš buto Šiauliuose. Dargaičiuose jis apgyvendins ir alpakas. Dabar jau pradės tverti gardus – turi paruošęs.

Ūkio pastate įrengs priėmimo kambarį visiems, kuriuos domins jo įvairiaspalviai augintiniai.

Autoriaus nuotr.

PAŽINTIS: Alpakos Raimondo Neverdausko nesibaido.

BANDA: Aptvare Saveikių pakraštyje ganosi viešnios iš Čilės.

DRAUGAI: Alpakos tik trumpam nustoja rupšnoti besikalančią žolę.

POILSIS: Ilsisi alpaka, atvežta iš Pietų Amerikos.

BŪSTAS: Nuo šalčio alpakos priglaudžiamos tvartelyje.

ŠEIMININKAS: Raimondas Neverdauskas ketina gausinti savo augintinių būrį.