Naujausios
Kada vaikystės svajonės išsipildo
„Aš galiu, gali ir tu“, – sako derybų konsultantas, buriuotojas, kapitonas Paulius Kovas. Svarbiausia – turėti svajonę ir kryptingai jos siekti visą gyvenimą. Jo svajonė nuo pat vaikystės buvo buriuoti – vėliau jis jachta apiplaukė beveik visą pasaulį. Gyvenime buriavimo ir verslo patirtys papildė viena kitą.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Vietoje rašymo – bulvės antspaudas
P. Kovas Šiauliuose vykusiame renginyje „Verslas veža“ pasakojo, kad jau dvejų metų žinojo, kuo nori būti užaugęs – keliautoju ir buriuotoju, kaip ir jo tėvai. „Mano buriavimo stažas yra plius devyni mėnesiai prie mano amžiaus“. Nuo pat vaikystės jis svajojo apkeliauti aplink pasaulį.
Jo nuomone, visi iš vaikystės atsinešame kažkokius pagrindus ir jei tas sritis laviname ir tobuliname, galime pasiekti labai gerų rezultatų. Jaunystėje yra labai daug žmonių, kurie mums padeda, duoda gerus patarimus – jų nereikėtų praleisti pro ausis.
Jo močiutė žinojo daug gerų posakių. Vienas jų vyrui įstrigo visam gyvenimui: padirbk dėl savo autoriteto ir visą gyvenimą autoritetas dirbs už tave. „Šitas dėsnis mano gyvenime veikia“, – patikina. Močiutei darže jis buvo vienas pagrindinių pagalbininkų, už tai gaudavo arbatpinigių ir trečioje klasėje iš santaupų nusipirko dviratį.
Prieš pirmą klasę mokytoja davė prirašyti mokiniams sąsiuvinio puslapį kryžiukų ir nuliukų. Kadangi tuo metu Paulius domėjosi antspaudais, išsipjovė iš bulvės kryžiukus ir nuliukus, prištampavo ne vieną puslapį, o visą sąsiuvinį.
„Visada gyvenime ieškokite kūrybingo situacijos sprendimo, būkite kitokie“, – pataria kapitonas, nepaisant to, jog už tuometį „kūrybiškumą“ su bulve gavo barti nuo mokytojos ir nuo mamos.
Karnavalinėje nuotraukoje, kur visi nykštukai turėjo būti barzdoti, mažasis Paulius – be vatinės barzdos, nes jam tai nepatiko. „Gyvenime turėkite stuburą, kad ir kaip jus laužytų. Jei turite įsikalę į galvą kažką, kas jums atrodo teisinga, eikite į priekį ir darykite. Nepasiduokite bandos jausmui“, – pabrėžia.
Daryti daugiau, nei tikisi
Penkiolikos metų Pauliui draugė pasiūlė parūkyti, nes visi aplink taip daro ir neva tai „kieta“. Jam „įsijungė“ priešingas ožys – nedaryti kaip visi. Jie susilažino su drauge, kad dešimt metų jis nerūkys.
„Draugė man už nugaros nestovėjo. Išvažiavau studijuoti į Vilnių. Per dešimt metų buvo tokių momentų, kai galėjau pabandyti ir nieko, rodos, nebūtų atsitikę, – pasakojo P. Kovas. – Bet daviau sau žodį. Lažybos. Nesvarbu, kad niekas nepamatys, bet žodis duotas pačiam sau buvo svarbesnis. Savęs neapgausi, nesumeluosi. Iki 25 metų taip ir nepabandžiau rūkyti, o vėliau nebebuvo prasmės“.
Visą gyvenimą svajojęs apie keliones vyras pasirinko gamtos mokslų studijas Vilniaus universitete. Vasarą su žygeivių klubu ir bendraminčiais jis keliaudavo, vėliau kelionių daugėjo. Dėl to net buvo kelis kartus išmestas iš universiteto.
Trečiame kurse jis nutarė pritaikyti savo zoologijos žinias. Sugalvojo išmokti filmuoti ir fotografuoti, kad galėtų būti gamtoje. P. Kovas pasirinko geriausią tos srities mokytoją – kino operatorių, režisierių Petrą Abukevičių. Pasisiūlė nemokamai dirbti jo asistentu. Vėliau režisierius gabų studentą įdarbino Lietuvos kino studijos režisieriaus asistentu, išmokė montuoti.
„Niekad gyvenime nesu prašęs paaukštinti pareigų ar padidinti atlyginimą. Darant šiek tiek daugiau, nei iš tavęs tikisi, pakeliamos ir pareigos, ir atlyginimas“, – pabrėžė P. Kovas.
Nuo „žmogaus orkestro“ iki direktoriaus
Ieškodamas, kur gali save pritaikyti, P. Kovas atsivertė televizijos programų tinklelį. Ieškojo „nevisavertės“ televizijos, kuri neturėjo laidos apie gamtą. Tai tuo metu buvo Baltijos televizija. Nuvykęs pas televizijos vadovą jis išaiškino, kokia turi būti laida apie gamtą. Taip trejus metus buvo įdarbintas tokios laidos „žmogumi orkestru“ – prodiuseriu, režisieriumi, montuotoju, operatoriumi.
Po trejų metų visos Lietuvos televizijos susitarė ir nutarė legaliai rodyti filmus. Jį, mokantį kalbėti angliškai, vadovai įdarbino BTV programų įsigijimo direktoriumi. Teko važinėti po kino festivalius, televizijai pirkti filmus.
Po kelerių metų pajutęs, jog nori siekti kažko daugiau, pasiūlė savo kandidatūrą TV3 televizijai. Palypėjo laipteliu aukščiau – tapo programų direktoriumi.
Po kiek laiko gavo kvietimą dirbti LNK televizijoje. Pradžioje – LNK generaliniu programų direktoriumi, po devynerių metų tapo LNK bendrovės „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi.
Svarbu mylėti darbą
Ilgametis vadovas pripažįsta, jog savo darbą jis labai mėgo. „Nesuprantu, kaip galima dirbti darbą, kurio nemyli, o kiekvieną pirmadienį kyla noras nusišauti? Kai myli darbą, turi viziją ką nori padaryti, dirbti visiškai nesunku ir ilgiau nei aštuonias valandas“, – patikina P. Kovas. Pasak jo, labai svarbu mylėti tai, ką darai ir daryti tai, ką tikrai išmanai.
Jis prisiminė 2000 metų istoriją, kuomet televizija buvo prisižadėjusi tiesiogiai transliuoti tūkstantmečio Naujųjų metų sutikimą. Du mėnesius reklamavo, kad tai bus vienintelis ir unikalus pasaulyje projektas, kai susijungs 160 televizijų.
Likus dviem dienoms iki Naujųjų metų televizija gavo pranešimą: „Atsiprašome, kompanija bankrutavo, neužteko lėšų sumokėti viems pasaulio palydovams, kad jie retransliuotų signalą“.
P. Kovas pasakoja, jog tuomet jis susimąstė, jog analogiškoje padėtyje atsidūrė ir likusios 160 pasaulio televizijų. Susisiekė su jomis ir sulaukė atsakymų, kad tą naktį kartos senus filmus, o likusios nori daryti tai, ką buvo pasižadėjusios savo žiūrovams.
„Kadangi esu žodžio žmogus, man tai buvo labai svarbu. Paskambinau visiems televizijos darbuotojams ir paprašiau atšaukti naujųjų metų šventimo planus, atsiprašyti draugų, šeimų. Pasakiau – televizijai jūsų labai reikia. Nė vienas iš 150 žmonių neatsisakė“, – prisiminė vadovas.
Visą parą dirbo trys pamainos ir televizija parodė, kaip švenčia pasaulis. Šią transliaciją padarė televizija savo pajėgomis.
Išpildyta vaikystės svajonė
Vaikystės svajonę apkeliauti aplink pasaulį P. Kovas įgyvendino – tapo vienu „Tūkstantmečio odisėjos“ sumanytojų ir komandos narių, buvo jachtos „Ambersail“ kapitonas.
Pasak P. Kovo, laive labai svarbus psichologinis klimatas. Kai laivas vėlavo nuo reikiamo pasiekti punkto tris paras, komandos moralė buvo kritusi, kapitonas nutarė surengti Kalėdų šventę. Jūreiviai patys pasigamino eglutę ir žaisliukus, pasidarė atrakciją.
„Tai yra lyderio darbas suburti komandą“, – pažymi kapitonas. Pasak jo, vadovui labai svarbu vertinti komandą, pasitikėti žmonėmis, nepastebimai sukurti kolegiškas sąlygas, nekelti panikos, būti pasirengusiam padėti.
P. Kovo teigimu, padaryti pasirinkimai yra labai svarbūs, nes tai yra gyvenimas, kurį gyvenate patys, o ne kažkas kitas: „Nuo 22 metų aš nedirbau, nes visada mylėjau kiekvieną darbą, kurį dariau“.
Artūro JAUGĖLOS nuotr.
POŽIŪRIS: „Niekad gyvenime nesu prašęs paaukštinti pareigų ar padidinti atlyginimą. Darant šiek tiek daugiau, nei iš tavęs tikisi, pakeliamos ir pareigos, ir atlyginimas“, – neabejoja ilgametis televizijų vadovas, derybininkas, kapitonas Paulius Kovas.
DERYBOS: Derybų specialistas Paulius Kovas įgūdžius lavino nuo pat vaikystės – su draugais po barnio buvo sudaręs „Didžiosios taikos“ sutartį.