Naujausios
Kaip mus veikia slaptieji feromonai?
Milda KUNSKAITĖ
Sakoma, kad vyrai myli akimis, o moterys – ausimis. Tai netiesa. Iš pradžių ir vieni, ir kiti myli nosimis.
Moteris, apimta stiprių emocijų, vadinamų meile, siunčia nepaprastai galingus cheminius signalus patinkančiam vyrui ir kartu slopina kitų konkuruojančių moterų potraukį.
Jau XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje mokslininkai įrodė, kad mūsų organizmai gamina feromonus – cheminius junginius, tiesiogiai veikiančius seksualumą.
Tikriausiai kiekvienas iš mūsų gali prisiminti atvejų, kai kvapai darė įtaką mūsų sprendimams (pavyzdžiui, valgyti ar nevalgyti šaldytuve užsigulėjusią varškę), nuotaikai (ak, tie pavasario kvapai!), nuomonei (prakaito arba neskalbtų drabužių kvapas paverčia niekais visą pašnekovo žavesį) ir net savijautai (nuo gėlių kvapo įsiskaudėjusi galva).
Dar neseniai mokslininkai skyrė mažai dėmesio žmogaus uoslės tyrimams, nosį laikydami gerokai mažiau svarbiu jutimo organu negu akys ar ausys. Tik vienas kitas tikėjo, kad žmogaus organizme esama feromonų – medžiagų, reguliuojančių beveik visų žinomų gyvūnų, įskaitant žinduolius, vabzdžius, žuvis ir reptilijas (iki šiol nėra tikrumo dėl paukščių), elgseną.
Pagal moksle vyraujantį požiūrį feromonai prarado savo svarbą vykstant žmogaus evoliucijai, todėl šių medžiagų gamyba ir reakcijos į jas liko tolimoje „gyvuliškoje“ praeityje.
Tačiau pastaraisiais metais požiūris į žmogaus uoslę ėmė keistis – atsirado svarių priežasčių tvirtinti, kad uoslės reikšmė mūsų gyvenime iki šiol nebuvo pakankamai vertinama. Atitinkamai tenka peržiūrėti ir požiūrį į žmogaus feromonus.
Biocheminiai signalai
Apie biocheminių signalų egzistavimą mokslininkai nujautė seniai, bet tik 1961 metais Adolfas Butenantas (Adolf Butenendt), kurio specializacija buvo hormonų chemija, iš šilkaverpio patelės liaukų išskyrė lytinį atraktantą, kurį pavadino bombikoliu.
Taip pat buvo nustatyta, kad būdinga šilkaverpio reakcija pasireiškia net esant nepaprastai mažai šios medžiagos koncentracijai – 3 000 molekulių/1 ml oro. Iš esmės tuo ir aiškinamas neįtikėtinas feromonų identifikavimo sudėtingumas, bet aktyviai diegiant dujų analizės chromatografinius metodus, mokslinių tyrinėjimų šioje srityje gerokai padaugėjo.
Tolesni tyrimai parodė, kad feromonai daugiausia būna dviejų rūšių („releaser“ ir „primer“). Pirmieji – tai vienareikšmiai biologiniai žymenys, kuriuos patelės naudoja vien tam, kad priviliotų partnerius poruotis.
Antrųjų prigimtis daug sudėtingesnė. Tarkime, bitės turi penkiolika žinomų liaukų, kurios gamina sudėtingus medžiagų derinius.
Bičių motinėlės skleidžiamame feromone yra karboninių rūgščių ir aromatinių junginių. Šie cheminiai signalai slopina kitų bičių lytinį brendimą ir net skatina jas dirbti.
Be to, gamtoje pasitaiko kitų feromonų, kurie, pavyzdžiui, nužymi skruzdėlėms kelią arba aktyvina pavojaus signalą. Faktiškai tai yra ypatinga biocheminio bendravimo kalba, kuri vabzdžiams padeda gyventi sudėtingos konstrukcijos kolonijose.
Moters kvapas
Ilgą laiką buvo manoma, kad feromonus išskiria tik gyvūnai, o žmogui jie nereikalingi, jau vien todėl, kad būtiną komunikaciją užtikrina bendravimas.
Tačiau 1986 m. lapkričio 18 dieną laikraštis „The Washington Post“ paskelbė sensaciją: „Filadelfijos mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad žmogaus organizmas gamina feromonus, specialius aromatingus cheminius junginius, kurie veikia kito žmogaus lytinę fiziologiją“.
Jau kitą dieną JAV nacionalinis laikraštis „USA Today“ išspausdino straipsnį „Tikra cheminė lyčių revoliucija“, kuriame dr.Vinifredas Katleris (Winnifred B.Cutler), atsakydamas į korespondento klausimą, pareiškė: „Vyrų kvapai turi milžiniškos reikšmės moterų sveikatai. Aš rekomendavau moterims, kurių menstruaciniai ciklai yra neįprastai ilgi arba trumpi, eiti į vyrų drabužinę ir įkvėpti jos kvapo“.
Pasak mokslininko, jau po trijų mėnesių statistinis ciklas stabilizavosi (29,5 dienos). Mat vyrų pažastų liaukos išskiria mažiausiai vieną feromoną, veikiantį moters reprodukcinę sveikatą.
Netrukus mokslininkai nustatė, kad moteriški feromonai dar akivaizdžiau veikia vyrų elgesį. Buvo padaryta prielaida, kad vadinamieji fluidai yra biocheminės prigimties.
Pasirodo, moteris, apimta stiprių emocijų, vadinamų meile, siunčia nepaprastai galingus cheminius signalus patinkančiam vyrui ir kartu slopina kitų konkuruojančių moterų potraukį.
„Žmogaus feromonai traukia lytinius partnerius lygiai taip pat, kaip tai vyksta gyvūnijos pasaulyje, – įsitikinęs dr.V.Katleris. – Tie cheminiai signalai yra labai veiksmingi lyčių tarpusavio santykiuose. Kartu nauji tyrimai rodo, kad moterys taip pat nukenčia nuo kitų, jų atžvilgiu neigiamai nusiteikusių vyrų ir moterų feromonų“.
Be to, dėl feromonų galima intuityviai net įsivaizduoti, kaip atrodo partneris. Manoma, kad ir šios publikacijos paskatino režisierių Martiną Brestą (Martin Brest) 1992 metais sukurti filmą „Moters kvapas“.
Kvepalai su feromonais
Feromonus identifikuoja nosyje esantis vomeronazalinis organas, kai kada vadinamas Jakobsono organu. Paskui gautąjį cheminį signalą apdoroja smegenys, kurios ir lemia žmogaus reakciją.
Taip arba panašiai pradedami straipsniai, skirti šių medžiagų naudojimo parfumerijoje temai. „Nusipirkus kvepalus su feromonais, galima per keletą valandų pakeisti savo gyvenimą“, „Kartą iškvėpinau jais riešus ir iškart pajutau didžiulį vyrų susidomėjimą“.
Tikrovėje vadinamuosiuose seksualiuose kvepaluose žmogaus feromonų nėra, užtat gausu androstenono, gaunamo iš kiaulės liaukų.
Maža to, tyrimai rodo, kad partneris žmogaus feromonus pajunta iš ne didesnio kaip vienas metras atstumo, o „gyvena“ jie apie 5 valandas, retais atvejais – parą.
Būtent todėl profesionalūs biologai gana skeptiškai vertina tokią parfumeriją, užtat kovai su kenkėjais žemės ūkyje sėkmingai naudoja vabzdžių biologinius lytinius žymenis – jau vien todėl, kad jų formulės yra daug paprastesnės.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
