Parodoje – ženkliukai ir magnetukai

Iš vi­so D. E. Irbytė–Staniulienė sa­ko su­rin­ku­si 155 ženk­liu­kus ir dau­giau kaip 50 mag­ne­tu­kų. Na­muo­se mag­ne­tu­kai puo­šia šal­dy­tu­vą, o ženk­liu­kai bu­vo su­seg­ti ant li­ni­nių rankš­luos­čių.

„Ka­dan­gi rei­kė­jo pa­ro­dai juos vi­sus iš­seg­ti, net pirš­tai pa­skau­do, vos pūs­lių ne­su­mu­šiau, – juo­kė­si D. E. Irbytė–Staniulienė. – Su mag­ne­tu­kais pa­pras­čiau.“

Mo­te­ris ko­lek­cio­nuo­ti ženk­liu­kus pra­dė­jo dar vai­kys­tė­je. Pir­ma­sis at­ke­lia­vo iš 1964-ai­siais me­tais vy­ku­sios dai­nų šven­tės. Juos ta­da da­li­no vi­siems da­ly­va­vu­siems dai­ni­nin­kams, šo­kė­jams. Ki­tas įsi­min­ti­nas ženk­liu­kas, gau­tas dar švie­saus at­mi­ni­mo jos vy­ro už nu­sau­sin­tą be­ne ke­lias­de­šim­tūks­tan­tą­jį že­mės plo­tą, pri­me­na apie ano laik­me­čio pla­nų vyk­dy­mą ir po­mpas­ti­ką.

Po tru­pu­tį ėmė kaup­tis ženk­le­liai iš įvai­rių iš­vy­kų, eks­kur­si­jų. Be­ne dau­giau­sia jų par­si­vež­ta iš Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Lat­vi­jos. Yra ir iš Ka­re­li­jos, Uz­be­ki­jos.

„Se­nais lai­kais bu­vo lei­džia­mos jų se­ri­jos: Lie­tu­vos paukš­čiai, šu­nų veis­lės, pa­sa­kų vei­kė­jai. Tu­riu vi­są „asor­ti“, – sa­ko ko­lek­ci­jos sa­vi­nin­kė. – Mė­gau rink­ti žen­ke­lius su mies­tų sim­bo­li­ka. Ant jų pa­vaiz­duo­ti ne mies­tų her­bai, bet da­ly­kai, ku­rie aso­ci­juo­ja­si su vie­na ar ki­ta vie­to­ve. Pa­vyz­džiui, iš Va­rė­nos par­si­ve­žiau ženk­le­lį su gry­bais. Vi­si tą kraš­tą va­di­na gry­bų sos­ti­ne.“

O štai mag­ne­tu­kai at­si­ra­do kur kas vė­liau už ženk­le­lius, to­dėl jų ir su­kaup­ta ma­žiau. Bet geog­ra­fi­ja pla­ti: yra ir se­sers iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos at­vež­tų, ir jos sū­naus – iš įvai­rių ša­lių. Mag­ne­tu­ką su va­di­na­mą­ja Lon­do­no akim – ap­žval­gos ra­tu par­si­ve­žė iš iš­vy­kos pa­ti. Yra Jo­no Iva­naus­ko do­va­no­tas su Šer­vu­do gi­rios ąžuo­lu.

Ka­dan­gi bib­lio­te­ki­nin­kės nuo­lat eks­po­nuo­ja įvai­rias ko­lek­ci­jas, iš­gir­du­sios, jog D. E. Irbytė–Staniulienė tu­ri daug ženk­le­lių ir mag­ne­tu­kų, pa­pra­šė jos pa­ro­dy­ti juos bib­lio­te­ką lan­kan­tiems skai­ty­to­jams.