Statybininko talentas skleidžiasi fotografijoje

Sta­ty­bi­nin­ko ta­len­tas sklei­džia­si fo­tog­ra­fi­jo­je

Elnias rū­ke – fo­tog­ra­fi­ja at­ne­šu­si pa­sau­li­nį pri­pa­ži­ni­mą šiau­lie­čiui Kęs­tu­čiui Bal­čiū­nui. Pres­ti­ži­nia­me „Pa­sau­li­nių „So­ny“ fo­tog­ra­fi­jos ap­do­va­no­ji­mų“ kon­kur­se tarp lie­tu­vių jis užė­mė ant­rą­ją vie­tą. Jau 15 me­tų į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją emig­ra­vęs vy­ras dir­ba sta­ty­bo­se pa­sto­li­nin­ku ir iš­keis­ti to į fo­tog­ra­fo duo­ną ne­ke­ti­na.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Kur ras­ti elnią Lon­do­ne?

„So­ny“ pa­sau­li­niai fo­tog­ra­fi­jos ap­do­va­no­ji­mai yra vie­nas la­biau­siai ver­ti­na­mų ir lau­kia­mų įvy­kių fo­tog­ra­fi­jos me­no sri­ty­je, pri­trau­kia ir ky­lan­čius ta­len­tus, ir pri­pa­žin­tus pro­fe­sio­na­lus. Ga­li­my­bę da­ly­vau­ti šia­me kon­kur­se tu­ri įvai­rių ge­bė­ji­mų fo­tog­ra­fai, o da­ly­va­vi­mas – ne­mo­ka­mas.

K. Bal­čiū­no nuo­trau­ka su elniu Lie­tu­vo­je na­cio­na­li­niu lyg­me­niu lai­mė­jo ant­rą­ją vie­tą, gam­tos ka­te­go­ri­jo­je ji at­rink­ta iš šim­to tūks­tan­čių nuo­trau­kų ir pa­te­ko į ge­riau­sių­jų 50-uką.

Kū­ry­bi­niu pseu­do­ni­mu „Lon­do­nie­tis“ so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­si­va­di­nęs vy­ras jau pen­kio­li­ką me­tų gy­ve­na Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je Lon­do­ne. Kur me­ga­po­ly­je ras­ti lau­kuo­se be­si­ga­nan­tį elnią, už­fik­suo­tą įver­tin­to­je nuo­trau­ko­je?

Fo­tog­ra­fas pa­ti­ki­na – Lon­do­nas yra kur kas dau­giau nei Big Be­nas, Par­la­men­to Rū­mai ar dau­gy­bė ki­tų tu­ris­ti­nių ob­jek­tų. Vie­nas jam įdo­miau­sių, kur tu­ris­tai tik­rai re­tai už­su­ka, vos ne mies­to cent­re esan­tis Rič­mon­do par­kas, XVII am­žiu­je įkur­tas Ka­ro­lio I. Pri­vei­sus el­nių tai bu­vo ka­ra­liš­kie­ji me­džiok­lės plo­tai.

„Ka­ra­liai jau se­niai ten ne­be­me­džio­ja, o šim­tai el­nių lais­vai te­be­si­ga­no par­ke. Lon­do­nie­čiams tai pui­ki poil­sio vie­ta, kur ga­li­ma su­si­lie­ti su gam­ta ir iš ar­ti pa­ma­ty­ti el­nius. Sa­vait­ga­liais de­šim­tys fo­tog­ra­fų už­lie­ja par­ką, tarp jų ir aš“, – paaiš­ki­na.

Sta­ty­bų ne­keis į fo­tog­ra­fi­ją

Šiau­liuo­se K. Bal­čiū­nas tu­rė­jo in­di­vi­dua­lią siu­vi­mo įmo­nę, bet po 1998 me­tų Ru­si­jos eko­no­mi­nės kri­zės, su­pras­tė­jus veik­lai, pra­dė­jo ieš­ko­ti ki­tų ga­li­my­bių. 2002 me­tais drau­gas pa­siū­lė pa­dir­bė­ti Lon­do­ne, vy­ras at­vy­ko ir pa­si­li­ko.

Tuo­met leng­viau­sia bu­vo įsi­dar­bin­ti sta­ty­bo­se, tą ir pa­da­rė. Pus­me­tį pa­dir­bęs pa­gal­bi­niu dar­bi­nin­ku nu­ta­rė ieš­ko­ti la­biau kva­li­fi­kuo­to dar­bo: pe­rė­jo į pa­sto­li­nin­kų kom­pa­ni­ją, stu­di­ja­vo sta­ty­bos ko­le­dže. Ka­dan­gi ang­lų kal­ba pa­ti­ko dar mo­kyk­lo­je, kal­bos bar­je­ro nie­ka­da ne­bu­vo.

Gy­ven­da­mas Ang­li­jo­je vy­ras prieš de­šimt­me­tį su­si­do­mė­jo fo­tog­ra­fi­ja. Iš­po­pu­lia­rė­jus skait­me­ni­niams fo­toa­pa­ra­tams Kęs­tu­čiui, nie­ka­da ne­tu­rė­ju­siam juos­ti­nio fo­toa­pa­ra­to ir ne­sup­ra­tu­siam teo­ri­jos, at­si­ra­do pui­ki pro­ga fo­tog­ra­fuo­ti į kai­rę ir į de­ši­nę.

„Bu­vo sma­gu – pa­spau­di myg­tu­ką, ek­ra­nė­ly­je iš­kart ma­tai re­zul­ta­tą. Vi­sa lai­mė, re­zul­ta­tais džiau­giau­si neil­gai. Sup­ra­tau, kad nie­ko neiš­ma­nau apie fo­tog­ra­fi­ją. Ta­da pra­dė­jau sa­va­ran­kiš­kai stu­di­juo­ti teo­ri­ją ir ma­žais žings­ne­liais ei­ti ko­ky­bės link“, – pra­džią pri­si­mi­nė vy­ras.

Drau­gai jam ne kar­tą yra siū­lę mes­ti dar­bus sta­ty­bo­se ir gy­ven­ti iš fo­tog­ra­fi­jos, ta­čiau jis ne­pa­si­duo­da.

„Man fo­tog­ra­fi­ja aso­ci­juo­ja­si su lais­ve, su sva­jo­ne. Mes­ti sa­vo sva­jo­nę, ga­min­ti ko­mer­ci­ją ir fo­tog­ra­fuo­ti, ką lie­pia vir­ši­nin­kas? Ne, tai ne man...“ – svars­to.

Iš­va­rė iš baž­ny­čios

K. Bal­čiū­no fo­tog­ra­fi­jos kont­ras­tin­gos – nuo gy­vū­nų iki ar­chi­tek­tū­ros. Pra­džio­je jam pa­ti­ko fo­tog­ra­fuo­ti pei­za­žus, vė­liau su­do­mi­no nak­ti­nė fo­tog­ra­fi­ja. Ka­dan­gi gy­ve­na Lon­do­ne, na­tū­ra­liai pra­dė­jo fo­tog­ra­fuo­ti mies­tą – pa­ti­ko vaikš­čio­ti ne­si­ren­kant kryp­ties ir įam­žin­ti me­ga­po­lio gy­ve­ni­mą.

Pas­ku­ti­niu me­tu jis la­biau­siai mė­gau­ja­si fo­tog­ra­fuo­da­mas ar­chi­tek­tū­rą, tiks­liau, ver­ti­ka­lias pa­sta­tų pa­no­ra­mas, va­di­na­mas ver­to­ra­mo­mis. No­rint ją su­kur­ti, pa­sta­to vi­du­je rei­kia nu­fo­tog­ra­fuo­ti 15–20 nuo­trau­kų iš prie­kio, su lu­bo­mis bei ob­jek­tais už nu­ga­ros, vė­liau vi­sa tai kom­piu­te­ry­je su­jun­gia­ma į vie­ną nuo­trau­ką.

„Žmo­nių sme­ge­nys iš­kart ne­perp­ran­ta vaiz­do, nes to nie­ka­da nė­ra ma­čiu­sios akys. To­dėl pa­pras­tai ma­no nuo­trau­kos va­di­na­mos „įdo­mio­mis“, bet ne „gra­žio­mis“, – pa­sa­ko­ja K. Bal­čiū­nas.

Pa­sak jo, ver­ti­ka­lių pa­no­ra­mų ga­my­ba šiek tiek pa­na­ši į juos­ti­nę fo­tog­ra­fi­ją, nes iki pa­sku­ti­nio mo­men­to ne­ži­nai, koks re­zul­ta­tas gau­sis. Skait­me­ni­ne fo­tog­ra­fi­ja pa­sta­tus ga­li­ma pa­teik­ti vi­siš­kai ki­taip, nei žmo­nės įpra­tę ma­ty­ti.

Kęs­tu­tis ruo­šia­si spe­cia­liai – ap­žiū­ri įdo­mius pa­sta­tus in­ter­ne­te, ver­ti­na vi­daus in­ter­je­rą. Sten­gia­si at­va­žiuo­ti kuo anks­čiau, kad vi­du­je bū­tų kuo ma­žiau žmo­nių.

Ne vi­si pro­ce­sai pa­vyks­ta sklan­džiai, kaip su­pla­nuo­ti. Kar­tą jį be­pra­de­dan­tį fo­tog­ra­fuo­ti iš­va­rė iš St. Paul ka­ted­ros, tas pa­ts nu­ti­ko Bris­to­lio ka­ted­ro­je – jie bu­vo pa­si­ka­bi­nę len­te­les „Fo­tog­ra­fuo­ti drau­džia­ma“.

„Ne­ži­nau, kas bu­vo tei­sus, ir ne­ži­nau, ar no­riu ten grįž­ti“, – apie neuž­fik­suo­tus kad­rus kal­ba fo­tog­ra­fas.

Ke­lia­vo po Ama­zo­nės džiung­les

„Ke­lio­nė į Ku­bą: už­stri­gę lai­ke“, „Mau­ri­ci­jaus ro­jus“, „Sa­vait­ga­lis Af­ri­ko­je“ – K. Bal­čiū­no pub­li­kuo­ti fo­to­re­por­ta­žai su pa­sa­ko­ji­mais. Ke­lio­nės po eg­zo­tiš­kus kraš­tus – dar vie­nas jo po­mė­gis.

„Atos­to­gau­da­mi žmo­nės pri­pran­ta prie kaž­ko­kios vie­tos ir nuo­lat ten va­žiuo­ja, jau­čia­si be­veik kaip na­mie. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu – kur kas įdo­miau ap­lan­ky­ti 20 skir­tin­gų ša­lių, nei 20 kar­tų ato­sto­gau­ti vie­no­je vie­to­je. Pa­sau­lis toks neap­rė­pia­mas ir dau­gia­ly­pis“, – sa­ko Kęs­tu­tis.

Ke­lio­nė­se jis ne­si­ski­ria su fo­toa­pa­ra­tu, prieš ato­sto­gas ir ke­lio­nes rū­pes­tin­gai pa­si­ruo­šia vi­są tu­ri­mą fo­to­tech­ni­ką, nes ne­no­ri pra­ras­ti ge­rų kad­rų dėl pa­lik­tų na­mie smulk­me­nų.

Svars­to, jog fo­tog­ra­fa­vi­mas įspū­džių neuž­go­žia, ka­dan­gi dau­gu­ma jo fo­tog­ra­fuo­ja­mų ob­jek­tų ne­ju­dan­tys, spė­ja jais pa­si­džiaug­ti ir rea­ly­bė­je. Pub­li­kuo­da­mas ke­lio­nių nuo­trau­kas in­ter­ne­te Kęs­tu­tis ti­ki­si, kad jos bus įdo­mios vi­siems, kas ne­tu­ri ga­li­my­bės ke­liau­ti ir pa­žin­ti.

Prieš ke­le­tą me­tų jis lai­mė­jo ke­lio­nių kom­pa­ni­jos fo­to­kon­kur­są, ku­ria­me jam ati­te­ko pa­grin­di­nis pri­zas – ke­lio­nė i Ko­lum­bi­ją. Or­ga­ni­za­to­riai pa­siū­lė pa­si­rink­ti vie­ną iš tri­jų re­gio­nų: Ka­ri­bų pa­kran­tes, ka­vos slė­nius ar­ba Ama­zo­nės džiung­les. Il­gai ne­mąs­tęs K. Bal­čiū­nas pa­si­rin­ko su­dė­tin­giau­sią va­rian­tą – džiung­les.

„Prie įvai­rių jū­rų esu bu­vęs ne kar­tą, ne­di­de­liais kal­nais ir slė­niais esu lai­pio­jęs, o Ama­zo­nės džiung­lės uni­ka­lios, ne­leng­va ir ne­pi­gu su­si­pla­nuo­ti to­kią ke­lio­nę pa­čiam“, – mo­ty­vuo­ja pa­si­rin­ki­mą.

Ke­lio­nė­je jam di­džiau­sią įspū­dį pa­da­rė nuo­sta­bi gam­ta bei žmo­nės: vie­ti­niai in­dė­nai, greit pra­ran­dan­tys pa­pro­čius ir se­ną­jį gy­ve­ni­mo sti­lių, jau­ni­mas sva­jo­ja tik apie mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną ir mo­to­ro­le­rį.

Do­mi­si ja­po­niš­kais kar­dais

Atei­ty­je K. Bal­čiū­nas sva­jo­ja nu­ke­liau­ti į Ja­po­ni­ją, ka­dan­gi iš ten ki­lę kar­dai – ja­po­niš­kos sa­mu­ra­jų ka­ta­nos. Be­si­do­mė­da­mas ja­po­niš­kais kar­dais, ku­riuos va­di­na ge­riau­siais vi­sa­me pa­sau­ly­je, jis su­ti­ko ki­tų bend­ra­min­čių, yra juos fo­tog­ra­fa­vęs ja­po­niš­kuo­se so­duo­se už Lon­do­no.

„Jei ne­fo­tog­ra­fuo­čiau, ak­ty­viau do­mė­čiau­si ja­po­niš­kais kar­dais. Man ka­ta­nos nea­so­ci­juo­jasi su žu­dy­mu, bet su tech­no­lo­gi­ja ir net me­nu. Da­bar joms pri­trūks­ta lai­ko ir ypač pi­ni­gų, mat ge­ros ko­ky­bės se­ni sa­mu­ra­jiš­ki kar­dai kai­nuo­ja nuo tūks­tan­čio iki ke­lių de­šim­čių tūks­tan­čių eu­rų“, – pa­sa­ko­ja Kęs­tu­tis.

Jis svars­to, jog at­si­ra­dus ir pa­pli­tus ka­me­roms mo­bi­liuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se, fo­tog­ra­fi­ja ta­po su­kram­ty­ta ir pa­dė­ta ant lėkš­tu­tės. Žmo­nėms ta­po įpras­ta fo­tog­ra­fuo­ti vi­sur ir vi­sa­da.

„Te­le­fo­nuo­se – tūks­tan­čiai nuo­trau­kų, ab­so­liu­ti dau­gu­ma – vi­siš­kai be­ver­tės ir tik­riau­siai nie­ka­da net ne­bus per­žiū­rė­tos. Žmo­nės! Bent ku­riam lai­kui iš­jun­ki­te te­le­fo­nus ir gė­rė­ki­tės si­tua­ci­ja! Leis­ki­te ves­tu­ves ir ki­tus ren­gi­nius fo­tog­ra­fuo­ti pro­fe­sio­na­lams. Pas­ta­rie­ji pa­si­stengs, kad nuo­trau­kas bū­tų ga­li­ma ro­dy­ti vi­sam pa­sau­liui ir ku­rios bus pui­kios ir tu­ri­niu, ir ko­ky­be. Daug ge­riau – ma­žai ir ko­ky­biš­kai, nei daug ir tuš­čiai.“

Kęs­tu­čio BAL­ČIŪ­NO nuo­tr.

PA­MO­KOS: Įsi­gi­jęs fo­toa­pa­ra­tą Kęs­tu­tis Bal­čiū­nas tik pra­džio­je fo­tog­ra­fa­vo į vi­sas pu­ses, vė­liau ėmė gi­lin­tis į fo­tog­ra­fi­jos me­no teo­ri­ją ir pra­kti­ką, fo­tog­ra­fuo­ti tiks­lin­gai.

Kęs­tu­čio BAL­ČIŪ­NO nuo­tr.

ELNIA­S: Fo­tog­ra­fi­ja su rū­ke riau­mo­jan­čiu elniu lie­tu­viui pel­nė pri­pa­ži­ni­mą pres­ti­ži­nia­me fo­tog­ra­fi­jos kon­kur­se – „Pa­sau­li­nia­me „So­ny“ fo­tog­ra­fi­jos ap­do­va­no­ji­mų“ kon­kur­se Lie­tu­vo­je na­cio­na­li­niu lyg­me­niu lai­mė­jo ant­rą­ją vie­tą, gam­tos ka­te­go­ri­jo­je ji at­rink­ta iš šim­to tūks­tan­čių nuo­trau­kų ir pa­te­ko į ge­riau­sių­jų 50-uką.

PO­ŽIŪ­RIS: Fo­tog­ra­fi­ja lais­va­lai­kiu už­sii­man­tis Kęs­tu­tis Bal­čiū­nas įsi­ti­ki­nęs, jog pa­sau­lį ma­siš­kai už­pil­džius be­ver­tė­mis nuo­trau­ko­mis, kur kas svar­bes­nė ne kie­ky­bė, o ko­ky­bė.

VER­TO­RA­MA: Pas­ku­ti­niu me­tu fo­tog­ra­fo Kęs­tu­čio Bal­čiū­no aist­ra – kur­ti ver­ti­ka­lias pa­no­ra­mas, va­dinamas ver­to­ra­mo­mis. Grį­žęs į Šiau­lius jis už­fik­sa­vo Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­rą.

AR­CHI­TEK­TŪ­RA: Prieš fo­tog­ra­fuo­da­mas pa­sta­tus Kęs­tu­tis Bal­čiū­nas pa­da­ro na­mų dar­bus – iš­tu­di­juo­ja vi­daus in­ter­je­rą, ap­žiū­ri vie­tą.

PEI­ZA­ŽAI: Ke­lio­nė­se vy­ras mėgs­ta fo­tog­ra­fuo­ti pei­za­žus, prieš ke­lio­nę kruopš­čiai pa­ruo­šia fo­to­tech­ni­ką, kad ne­pra­leis­tų ge­rų kad­rų dėl pa­lik­tų na­mie smulk­me­nų.