„Želmenėliai“ užkrečia meile šokiui

„Želmenėliai“ užkrečia meile šokiui

Šiandien Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ šokių ansamblis „Želmenėliai“ minės savo 45-ąjį gimtadienį. Į koncertą „Danguj pražydę žemėj užaugę“ ansambliečiai sukvietė savo esamus ir buvusius auklėtinius, tėvelius, bičiulius ir kolegas.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

jurgita@skrastas.lt

Gyvenimo mokykla

Beveik visą savaitę „Saulėje“ vyko intensyvios repeticijos. Pro Šiaulių kultūros centro ansamblio „Želmenėliai“ įkūrėjos, meno vadovės ir baletmeisterės Aldonos Masėnienės akis neprasprūsta niekas: netikslus šokėjo judesys, laikysena, žvilgsnis, šypsena, net susiglamžę marškinėliai ar pasišiaušę plaukai.

„Griežta jūsų vadovė?“ – klausiu šokėjų. Ansambliečiai šypsosi ir linksi galvomis. Bet vadovės griežtumas šokėjams patinka.

„Mes čia gauname ne tik puikų choreografinį paruošimą, bet ir išeiname gyvenimo mokyklą, išmokstame atsakomybės, meilės muzikai, per šokius susipažįstame su kitų šalių kultūra“, – sako dvyliktokės šokėjos. Vaikinai priduria, kad šokdami mokosi ir bendravimo kultūros.

A. Masėnienė savo auklėtiniams taip pat negaili gerų žodžių, didžiuojasi kiekvienu. Ypač džiaugiasi savo gimnazistėmis šokėjomis, kurios yra puikios pagalbininkės repeticijų metu.

„Bet man labai liūdna. Viena nori būti daktare, kita – režisiere. O kas bus šokių mokytoja?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai klausia vadovė.

Šiaulių miesto garbės pilietė A. Masėnienė per daugiau kaip 45 ansamblio gyvavimo metus užaugino ne vieną šokėjų kartą. Buvę šokėjai į ansamblį atvedė savo vaikus. Meile šokiui ansambliečiai užkrečia ir savo draugus, prisiviliodami į kolektyvą. Kai kurie šokėjai vėliau tapo šokių vadovais, choreografais.

Šoka nuo mažo iki seno

Nemaža dalis dabartinių šokėjų į kolektyvą atėjo dar darželinukai ir šoka jau daugiau kaip 10 metų. Yra nedidelė grupė ir visai dar mažų šokėjėlių, mažiausiajam – treji. Šoka ir suaugusieji. Prieš dvidešimt metų susibūrė auklėtinių tėvų grupė „Vijūnas“. Vaikai baigė mokyklas ir išsibarstė po pasaulį, o tėvai tebešoka.

„Mano pralaimėjimas, kad nėra norinčių perimti „Želmenėlius“. Dėl įvairių priežasčių. Viena pusė – pinigai. Jie nedideli, o jauniems žmonėms reikia išlaikyti šeimas. Kita priežastis – kartelė buvo aukštai pakelta, ir bijo, kad nepavyks jos taip aukštai išlaikyti“, – sako A. Masėnienė.

Tačiau vadovei širdį glosto ir ramina neseniai iš buvusio auklėtinio išgirsti žodžiai: „Želmenėliai“ niekada nepasibaigs, vadove, nes jie – mūsų širdyse.“

Šokio kalba

A. Masėnienė koncertuose didelį dėmesį skiria šokio pristatymui: „Jeigu per žodį, per mintį neįvesi šokio į žiūrovo sąmonę, jis žiūrės vienaip, jeigu gerai pristatysi, pasakysi, į ką atkreipti dėmesį, kitaip žiūrės žiūrovas.“

Prieš keletą metų į šokį sugalvojo įtraukti ir žiūrovus. Vadovė nustebo ir nudžiugo, kad žiūrovai taip geranoriškai priėmė kvietimą, atsistojo ir kartojo rankų judesius.

Tačiau ir pats šokis kalba ir turi kalbėti. Pasak A. Masėnienės, šokant 16–18 amžiaus šokius kalba ne tik judesys, bet ir žvilgsnis, mimika. Vadovė pripažįsta, kad be žodžių kalbėti merginoms sekasi geriau negu vaikinams. Jie santūresni, labiau susikaustę.

„Kai mirė mamytė, paleidau muziką ir per judesį visą skausmą išreiškiau“, – apie „išsikalbėjimą“ šokio judesiais prisimena A. Masėnienė.

Jubiliejiniame koncerte šokėjai stengsis išreikšti džiaugsmą ir paukščio skrydį.

Pradžia – baletas

A. Masėnienė 1969 metais Šiauliuose įkūrusi šokių studiją pirmiausiai vaikus mokė baleto paslapčių. Vėliau repertuaras plėtėsi ir šiandien „Želmenėliai“ šoka beveik viską: salsą, rokenrolą, liaudiškus šokius.

„Esu dėkinga, kad man ant sprando niekas nesėdi, ką noriu tą statau, kaip norim, taip šokam“, – šypsosi šokių kūrėja.

Šokėjai vardija šalis, kurias teko aplankyti su kolektyvu: Lenkija, Čekija, Prancūzija, Portugalija, Olandija, Švedija, Rusija, Gruzija, Šveicarija, Italija, Latvija. „O kiek dar pravažiavom!“ – juokiasi merginos.

„Želmenėliai“ dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose, šoka įvairiuose renginiuose.

Savo jėgomis ansamblis organizavo tarptautinius šokių festivalius „Te visad šviečia saulė“, „Atiduokim žemės rutulį vaikams“, „Sveiks, svieteli margs!“

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

VADOVĖ: Per 45 metus repeticijų daug būta, bet prieš jubiliejus jos ypač atsakingos. Kolektyvo vadovė Aldona Masėnienė su šokėjais tariasi, kaip viską padaryti kuo geriau.

ŠOKIS: Šokant svarbu ne tik gerai atlikti šokio žingsnelius, bet ir „kalbėti“ kūnu, įtikinti žiūrovą.