
Naujausios
Bendruomenė susivienijo prieš grėsmę
Klovainių bendruomenė kritiškai vertina žemės ūkio bendrovės „Šiaurės bulius“ planus miestelio pakraštyje artimiausiais metais beveik dešimt kartų išplėsti galvijų bandą. Apsilankę įmonėje bendruomenės atstovai sako pamatę netvarkos ir nesulaukė garantijų, kad miestelis nebus užterštas. Klovainiečiai rajono ir šalies institucijoms išsiuntinėjo savo poziciją pagrindžiančius pareiškimus bei reikalavimą, jog gyvulių augintojai atliktų ne paprastą, o strateginį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Griežtai įvertintos ataskaitos
Praėjusią savaitę Klovainių bendruomenės taryba suinteresuotoms šalims išsiuntinėjo pluoštą pastabų bei pasiūlymų dėl ŽŪB „Šiaurės bulius“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės sveikatai ataskaitų, pristatytų miestelio gyventojams.
Pastabos surašytos daugiau nei dviejose dešimtyse lapų. PAV rengėjams oficialiai priminta, jog jie, pristatydami verslo plėtrai svarbų dokumentą, nesilaikė nustatytos tvarkos nė terminų, o pasitaisė tik bendruomenės atstovams pareiškus pretenzijas.
Dalis PAV pateikiamų faktų įvardijami neteisingai. Pavyzdžiui, dokumentuose planuojamas gręžinio įrengimas, kai iš tiesų toks gręžinys jau yra, gyvulių augintojai juo naudojasi. Tačiau nežinia, kam jis priklauso, ar įrengtas teisėtai.
Analogiška situacija ir su netoli fermų tekančiu Ramytės upeliu, kuris patenka į planuojamos ūkinės veiklos sanitarinę zoną (PAV rengėjai tvirtina priešingai), o vienas iš upelio intakų yra vos už keliasdešimties metrų.
Ataskaitas išnagrinėję klovainiečiai aptiko, jų nuomone, įžūlų visuomenės klaidinimą. PAV rengėjų teigimu, būsimos veiklos pagrindinis apribojimas taikomas pagal Lietuvos Vyriausybės 1992-ųjų metų nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ sanitarines apsaugos zonas reglamentuojantį 73 punktą. Tačiau šis punktas esą nustato apsaugos zoną ne fermoms su mėšlidėmis, o hidrometeorologijos aikštelėms.
Bendruomenės atstovams taip pat užkliuvo, kad planuojant auginti du tūkstančius penimų galvijų, per metus sukaupti daugiau kaip 25 tūkstančius tonų mėšlo, neaišku, kur jis bus dedamas. Pagal aplinkosaugos reikalavimus, tokiam organinių trąšų kiekiui paskleisti reikia daugiau kaip 460 hektarų žemės, tačiau tręšimo sutarčių su žemės naudotojais visuomenei pateikta nebuvo.
Įžvelgta grėsmė, jog netinkamai skleidžiant mėšlą gali būti užteršta Klovainių vandenvietė ir šuliniai sodybose – miestelio apylinkėse gruntiniai vandenys yra arti žemės paviršiaus.
Kritikuojamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos teiginys, kad per metus į įmonę atvažiuos ir iš jos išvažiuos vos 100 sunkviasvorių krovininių transporto priemonių. Klovainiečių skaičiavimu, vien išvežti planuojamas sukaupti dešimtis tūkstančių tonų mėšlo reikės apie 1 300 traktorių reisų miestelio gatvėmis, o kur dar galvijus, pašarus vežantys automobiliai.
Labiausiai nerimaujama, kad per miestelį gabenami dideli mėšlo kiekiai užterš gatves.
PAV ataskaita įvertinta kaip parengta netinkamai ir pažeidžiant reikalavimus. Klovainių bendruomenės atstovai reikalauja, jog prieš plečiant fermas būtų atliktas ilgalaikis (strateginis) poveikio aplinkai vertinimas.
„Nesusitvarko jau dabar“
Klovainių bendruomenė neseniai atliko miestelio gyventojų apklausą – ar žmonės neprieštarauja numatomai didelei fermų plėtrai? Rezultatas: prieš pasisakė 330 (53 procentai) klovainiečių.
Ypač griežtai prieštarauja sodybų, patenkančių į būsimų fermų sanitarinę zoną, savininkai. Jie įžvelgia grėsmę ne tik smarkiai nuvertėti turtui (šiuo metu Klovainiai – miestelis su asfaltuotais keliais, čia sodybos kainuoja ne pigiau nei rajono centre), bet ir savo bei artimųjų sveikatai. Prastą patirtį žmonės jau turi – neseniai iš fermų vėjas į miestelį atpūtė tokį dvoką, jog teko uždaryti namų langus, jauna moteris išsigando dėl kieme žaidusio mažamečio vaiko sveikatos.
Ieškodami dialogo su klovainiečiais, ŽŪB „Šiaurės bulius“ vadovai bendruomenės atstovus pakvietė apsilankyti įmonėje: kad, anot direktoriaus Rolando Valskio, patys įsitikintų – grėsmės žmonėms nei aplinkai nėra.
Bet fermas ir jų aplinką apžiūrėjusių bendruomenės tarybos narių nuomonė buvo kitokia.
Ji išreikšta oficialiai surašytame protokole: mėšlidė perpildyta lietaus vandens, srutos teka į aplinką ir sunkiasi į gruntą; giluminis vandens gręžinys – už 15–20 metrų nuo telkšančių srutų ir neapsaugotas nuo jų patekimo į vandenį; pašarai sandėliuojami kieme nepritaikytomis sąlygomis, iš jų tekantis skystis teršia aplinką; anksčiau naudotoje fermoje paliktas gyvulių mėšlas ir dideli fasavimo plėvelės kiekiai.
Iš aplinkosaugininkų bendruomenės atstovai sužinojo, kad analogiški aplinkos teršimo faktai įmonėje buvo nustatyti ir pernai pavasarį, duotas terminas ištaisyti trūkumus.
„Gyvulių augintojai savo ūkyje jau dabar nesusitvarko. O kas darysis, kai penimų galvijų bus ne pora šimtų, bet pora tūkstančių?“ – klausė „Pakruojo krašto“ Klovainių bendruomenei laikinai vadovaujantis Albinas Navickas.
Į pastabas žadama atsižvelgti
ŽŪB „Šiaurės bulius“ direktorius R. Valskis „Pakruojo kraštui“ teigė, jog Klovainių bendruomenės pastabos ir pasiūlymai dėl PAV nagrinėjami, į pagrįstus teiginius bus atsižvelgta.
„Jau esame numatę, ką darysime, kad vežant mėšlą juo nebūtų teršiamos miestelio gatvės. Iki rudens sutvarkysime, užsandarinsime ir mėšlidę – netrukus į ūkį turi atvažiuoti šiam darbui pasamdyti statybininkai“, – sakė R. Valskis.
Vadovo nuomone, penimų gyvulių fermų plėtra – ne tokia grėsminga veikla, kuriai reikėtų atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą.
Klovainių bendruomenės archyvo nuotr.
VEIKLA: Klovainių bendruomenės atstovai buvo pakviesti susipažinti su „Šiaurės buliaus“ veikla.
TARŠA: Iš mėšlidės ištekėjusios srutos.
Autorės nuotr.
KRITIKA: Klovainių bendruomenei laikinai vadovaujantis ūkininkas Albinas Navickas kritikavo galvijų augintojus.
PAŽADAS: „Šiaurės buliaus“ direktorius Rolandas Valskis žada, kad į bendruomenės pastabas bus atsižvelgta.