Didelės klasikinės lietuviškos vestuvės

Di­de­lės kla­si­ki­nės lie­tu­viš­kos ves­tu­vės

Va­sa­ra – ves­tu­vių me­tas. Kiek kai­nuo­ja su­reng­ti no­ri­mą šven­tę? Apie pa­si­ruo­ši­mą ves­tu­vėms ir šven­tės ei­gą pa­sa­ko­ja bir­že­lio 10 die­ną Vil­niu­je, Šv. Ig­no­to baž­ny­čio­je, su­si­tuo­ku­si kel­miš­kė Si­gi­ta Pluš­čiaus­kie­nė ir kau­nie­tis Egi­di­jus Pluš­čiaus­kis.

Mor­ta GER­BE­NY­TĖ

morta@skrastas.lt

Vie­tos pa­si­rin­ki­mas pa­gal sve­čius

Po­ra iš kar­to nu­spren­dė, jog no­ri di­de­lių kla­si­ki­nių lie­tu­viš­kų ves­tu­vių. Pir­miau­sia tai tu­ri bū­ti šven­tė jau­nie­siems.

Si­gi­ta pa­sa­ko­ja, jog žmo­nių skai­čiaus ne­svars­tė, kvie­tė vi­sus, ku­riuos no­rė­jo ma­ty­ti ves­tu­vė­se. Da­ly­va­vo tie, ku­rie no­rė­jo at­vyk­ti į šven­tę ir pa­si­džiaug­ti kar­tu su po­ra. Sve­čių są­ra­šas išė­jo ne­trum­pas.

Vie­tą ves­tu­vių puo­tai po­ra iš­si­rin­ko pa­gal drau­gų re­ko­men­da­ci­jas. Iš pra­džių ves­tu­ves švęs­ti jie bu­vo nu­ma­tę so­dy­bo­je Tra­kuo­se, ta­čiau ten bu­vo ri­bo­tas sve­čių skai­čius. Be to, pa­slau­gos tie­kė­jai neat­ro­dė pa­ten­kin­ti vai­kų da­ly­va­vi­mu šven­tė­je. Du vai­kus tu­rin­čiai Si­gi­tai tai neat­ro­dė priim­ti­na.

So­dy­ba Kark­lė­nuo­se pui­kiai ati­ti­ko no­rus dėl di­de­lės so­dy­bos erd­vės su vi­sais pa­to­gu­mais nak­vy­nei. Jau­nie­ji no­rė­jo, jog sve­čiai ga­lė­tų pa­to­giai ir ge­rai iš­si­mie­go­ti, kiek­vie­na­me kam­ba­ry­je bu­vo at­ski­ri du­šai bei tua­le­tai.

Svar­bu pa­si­rink­ti tie­kė­jus, ku­rie su­ge­bė­tų pa­da­ry­ti kuo dau­giau dar­bo už jau­nuo­sius ir leis­tų jiems ra­miai mė­gau­tis šven­te. Po­ros iš­si­nuo­mo­tos so­dy­bos šei­mi­nin­kai bu­vo at­sa­kin­gi už sa­lę, mais­tą bei de­ko­ra­ci­jas. Si­gi­ta pa­sa­ko­ja, kad jais pa­si­ti­kė­jo ir per daug dė­me­sio į smulk­me­nas ne­krei­pė.

Dar vie­nas svar­bus as­pek­tas jau­nie­siems bu­vo pri­va­tu­mas, ne­si­no­rė­jo sa­vo šven­tės reng­ti ka­vi­nė­je, kur ga­li už­klys­ti ne­pa­žįs­ta­mie­ji.

So­dy­bos, mais­to bei de­ko­ra­ci­jų kai­na bu­vo skai­čiuo­ta kiek­vie­nam da­ly­viui apie 70 eu­rų. Bend­ra su­ma pri­klau­sė nuo da­ly­vių skai­čiaus.

Kla­si­ki­nės ves­tu­vės su nau­jo­mis tra­di­ci­jo­mis

„Mū­sų ves­tu­vės ne­bu­vo per daug nu­to­lu­sios nuo kla­si­ki­nių ves­tu­vių: bal­ta su­kne­lė, baž­ny­čia bei ves­tu­vi­nis tor­tas. Tik ap­siė­jo­me be rū­tų vai­ni­kė­lio, tai ne­bu­vo pir­mo­sios ma­no ves­tu­vės. Ka­te­go­riš­kai nu­si­sta­tę prieš tra­di­ci­nius ves­tu­vių pa­pro­čius ne­bu­vo­me, ati­da­vė­me tai į ren­gi­nio ve­dė­jo ran­kas“, – pa­sa­ko­ja Si­gi­ta.

Šiuo­lai­kiš­ko­se ves­tu­vė­se pra­dė­ta at­si­sa­ky­ti ir mu­zi­kan­tų, juos pa­kei­čiant ren­gi­nių ve­dė­jais bei di­džė­jais. Ge­rus mu­zi­kan­tus ras­ti sun­ku, juos už­si­sa­ky­ti ga­li tek­ti net prieš dve­jus me­tus.

Si­gi­tos ir Egi­di­jaus ves­tu­vės bu­vo su­pla­nuo­tos per pus­me­tį, to­dėl ir lai­ko ge­riems mu­zi­kan­tams ras­ti ne­be­li­ko. Tie­sa, ves­tu­vių die­na bu­vo la­bai tin­ka­ma – dau­ge­lis ves­tu­vių pla­nuo­ja­mos šeš­ta­die­niais, to­dėl vis­kas bū­na už­sa­ky­ta net po­rai me­tų į prie­kį. Ta­čiau po­ra šven­tę ren­gė penk­ta­die­nį, to­dėl ir dėl vie­tos, baž­ny­čios bei ve­dė­jo pro­ble­mų neiš­ki­lo.

Pluš­čiaus­kai nu­spren­dė, jog no­ri, kad šven­tės mu­zi­ka bū­tų skam­bi ir ži­no­ma, o už­duo­tys bei po­kštai bū­tų ori­gi­na­lūs. Už šven­tės ve­dė­jo pa­slau­gas, į ku­rias įė­jo ir di­džė­jus, mo­kė­ta 550 eu­rų. Ve­dė­ją jau­nie­ji rin­ko­si pa­gal re­ko­men­da­ci­jas, o ne pa­gal rek­la­mi­nius skel­bi­mus. Kuo di­des­nis mar­ke­tin­gas – tuo bran­ges­nės ir pa­slau­gos.

Lai­ko sty­gius ne­sut­ruk­dė grei­tai ir tiks­lin­gai su­pla­nuo­ti šven­tę. Si­gi­ta pa­sa­ko­ja, jog ne­no­rė­jo ap­krau­ti sve­čių ne­rei­ka­lin­go­mis pra­mo­go­mis. Šven­tės no­rė­jo­si links­mos, su ge­ra kom­pa­ni­ja, be di­de­lių šou efek­tų. Juk svar­biau­sia pa­si­džiaug­ti ves­tu­vių die­na, nes ji praei­na ir lie­ka tik gra­žūs pri­si­mi­ni­mai.

„At­si­sa­kė­me fe­jer­ver­kų bei ži­bin­tų, nes ne­si­no­rė­jo di­de­lio triukš­mo. Taip pat sie­kė­me vi­sų sau­gu­mo, nes šven­tė­je da­ly­va­vo ne­ma­žai vai­kų. Leng­vai pra­mo­gai pa­si­rin­ko­me dau­gy­bės bal­tų ba­lio­nų pa­lei­di­mą į orą – bal­ta sim­bo­li­zuo­ja har­mo­ni­ją“, – sa­ko Si­gi­ta.

Ves­tu­vė­se da­ly­va­vo ir fo­tog­ra­fė bei ope­ra­to­rius, ku­rie įam­ži­no gra­žiau­sias ves­tu­vių aki­mir­kas. Abu pro­fe­sio­na­lai pa­žįs­ta­mi as­me­niš­kai, to­dėl ir kai­nos už jų pa­slau­gas ne­bu­vo di­de­lės. Už fo­tog­ra­fės dar­bą nuo pu­sės de­vy­nių ry­to iki pir­mos va­lan­dos nak­ties jau­nie­ji su­mo­kė­jo 900 eu­rų.

Dar vie­na nau­jo­vė Si­gi­tos ir Egi­di­jaus ves­tu­vė­se bu­vo į pa­mer­ges bei pa­bro­lius im­ti vai­kus. Pa­mer­gė­mis ta­po Si­gi­tos duk­ra Ve­ta bei krikš­to duk­ra Vil­tė, o pa­bro­liais – sū­nus Jo­nas bei sū­nė­nas Jo­ris.

Svar­biau­sia in­ves­ti­ci­ja – nuo­ta­ka

Si­gi­ta su­kne­lę nu­spren­dė pa­si­siū­ti nau­do­da­ma­si kel­miš­kės In­gos Šveis­tie­nės pa­slau­go­mis.

„Net ke­lios pa­žįs­ta­mos sa­vo su­kne­les nuo­mo­jo­si, ta­čiau aš no­rė­jau, jog ma­no su­kne­lė bū­tų tik man. Ori­gi­na­li, ati­tin­kan­ti ma­no kū­no for­mas bei fi­gū­ros li­ni­jas. Juk dau­ge­ly­je nuo­mos punk­tų su­kne­lės jau bū­na ne kar­tą ap­si­vilk­tos, nors nuo­mo­to­jai ir pri­sie­ki­nė­ja, jog esi pir­mo­ji“, – pa­sa­ko­ja Si­gi­ta.

Nuo­mos punk­tuo­se su­kne­lių kai­nos ga­li siek­ti net tūks­tan­čius eu­rų. O pa­si­siū­ti su­kne­lę Si­gi­tai kai­na­vo 500 eu­rų, į su­mą įskai­čiuo­jant ir au­di­nį, siu­vė­jos dar­bą bei nė­ri­nius, ku­rių met­ras kai­na­vo net 180 eu­rų.

Nuo­ta­kai rei­kia ir ma­kia­žo, šu­kuo­se­nos, o spe­cia­lis­tus šiai už­duo­čiai rink­tis rei­kia at­sa­kin­gai. Si­gi­ta pa­si­nau­do­jo vi­za­žis­to Po­vi­lo Sta­niu­lio­nio bei plau­kų sti­lis­to Man­to Taut­vai­šo pa­slau­go­mis.

„Dau­giau­sia dė­me­sio sky­riau plau­kų sti­lis­to bei vi­za­žis­to paieš­koms ir tik­rai ne­nu­si­vy­liau. Ma­kia­žą bei šu­kuo­se­ną man da­rė vy­rai, nes mo­te­rys kar­tais vi­sai to ne­no­rė­da­mos pa­gai­li klien­tėms gro­žio“, – pa­juo­ka­vo Si­gi­ta.

Kai­na už plau­kų sti­lis­to pa­slau­gas bu­vo ne­di­de­lė, nes šu­kuo­se­na ne­bu­vo įmant­ri. O už pro­gi­nį ma­kia­žą jau­no­ji su­mo­kė­jo 80 eu­rų, ta­čiau pa­gal komp­li­men­tų skai­čių tai ne­di­de­lė su­ma.

„At­si­pū­tę die­vai“ baž­ny­čio­je

La­bai svar­bu baž­ny­čia, ku­rio­je vyks­ta san­tuo­kos įpras­mi­ni­mas. Vil­niu­je ap­stu įvai­rių baž­ny­čių, to­dėl po­ra tu­rė­jo iš ko rink­tis.

„Sa­vo ves­tu­vėms pa­si­rin­ko­me Šv. Ig­no­to baž­ny­čią, nes ji yra mi­ni­ma­lis­ti­nė, be gro­tes­kiš­kų puoš­me­nų, ar­ti­ma žmo­gui. Kaip sa­ko ma­no sū­nus Jo­nas, šio­je baž­ny­čio­je vaikš­to „at­si­pū­tę die­vai“, nes at­mos­fe­ra la­bai jau­ki, o ku­ni­gas apei­gas ve­da ras­da­mas bend­rą kal­bą ir su vai­kais, ir su suau­gu­siais“, – pa­sa­ko­jo Si­gi­ta.

Jau­nų­jų san­tuo­kos liu­di­ji­me san­tuo­kos su­da­ry­mo vie­ta yra nu­ro­do­ma Šv. Ig­no­to baž­ny­čia. Da­bar ke­lio­nė į met­ri­ka­ci­jos biu­rą nė­ra bū­ti­na, vi­sus rei­kia­mus liu­di­ji­mus ga­li­ma pa­si­ra­šy­ti baž­ny­čio­je ir taip su­tau­py­ti lai­ko. Baž­ny­čio­je pa­si­ra­šy­tą san­tuo­kos liu­di­ji­mą bei ki­tus do­ku­men­tus ku­ni­gas, at­li­kęs san­tuo­kos apei­gas, pri­va­lo iš­siųs­ti į met­ri­ka­ci­jos biu­rą, o jau­nie­ji – jį vė­liau at­siim­ti.

Lai­mės ir mei­lės ne­su­vai­din­si, tad jei abu jau­nie­ji džiau­gia­si vie­nas ki­tu, ir šven­tė vyks­ta sklan­džiai.

As­me­ni­nės nuo­tr.

NUO­TA­KA: Jau­no­ji Si­gi­ta ves­tu­vių iš­vaiz­dai ne­gai­lė­jo nei lai­ko, nei pi­ni­gų: su­kne­lę siu­vo­si, o ma­kia­žo bei šu­kuo­se­nos sti­lis­tus rin­ko­si itin at­sa­kin­gai.

BA­LIO­NAI: Sa­vo šven­tė­je Si­gi­ta ir Egi­di­jus at­si­sa­kė fe­jer­ver­kų bei ži­bin­tų, juos pa­kei­tė ori­gi­na­lūs bal­ti ba­lio­nai.

BAŽ­NY­ČIA: Ves­tu­vėms po­ra pa­si­rin­ko Šv. Ig­no­to baž­ny­čią.